Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-910-512/2009 iš atsakovo V. B. nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui priteisė po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį. Teismas, priėmęs sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, vadovavosi tuo metu buvusia ekonomine padėtimi, išlaikymo dydį derino pagal tuo metu galiojusius kriterijus bei sutuoktinių pašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ekonominė situacija iš esmės yra pasikeitusi, priteisto išlaikymo nebepakanka, todėl būtina peržiūrėti išlaikymo dydį, nes atsakovas geruoju nesistengia vykdyti minėto teismo sprendimo ar teikti didesnį išlaikymą. Nepilnametis vaikas D. B. lanko specializuotą mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, turi elgesio ir emocinių sutrikimų, nuolat gydosi. Dėl savo ligos turi įvairių poreikių, kuriuos būtina patenkinti užtikrinant jo emocinę būseną ir pusiausvyrą. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir transporto priemonė WV POLO KORSA. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, atlyginimo dydžio tiksliai negali nurodyti. Taip pat ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo. Ieškovei šaukimas išsiųstas jos nurodytu adresu ir, neatsiėmus jo pašte, laikytinas įteiktu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 121 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. B. ir K. B. yra nepilnamečio D. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai (e. b. t. I, psl. 6). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-910-512/2009 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria iš V. B. nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui priteista po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (e. b. t. I, psl. 3-4).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik dešimčiai metų. Šalių vaikui yra 11 metų, jis lanko specializuotą mokyklą „Litorina“ (el. b. t. I, psl. 9), todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo ugdymu. Be to, pažymėtina, kad per 10 metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 115,84 Eur (400 Lt) kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Pabrėžtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių vaikui teiktinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį. Be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. jau skiria nepilnamečiam vaikui po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį (e. b. t. I, psl. 28-29, 58-59).

Dėl atsakovo pozicijos, kad ieškinys turėtų būti atmestas, nes prašomo dydžio išlaikymas jau teikiamas, teismas pažymi, kad prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą geriausiai atitinka tokia teisinė situacija, kai jam teikiamo išlaikymo dydis yra nustatytas teismo procesiniu sprendimu, taigi stabilus ir vykdytinas. Tai taip pat užtikrina teisinę taiką tarp šalių ir sumažina teisminių ginčų ateityje kilimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo V. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

Pažymėtina, kad ieškovei teismo šaukimai buvo siunčiami jos nurodytu adresu, tačiau ji jų pašte neatsiimdavo, parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, taigi nesidomėjo bylos eiga, neišnaudojo atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovės teismo posėdžiuose suformuluoto pasiūlymo išspręsti ginčą taikiai, ieškinį pareiškė tuo metu, kai atsakovas savo valia teikė didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl jos procesinio pasyvumo ir piktnaudžiavimo teise. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteisti, o atsakovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisti jam iš ieškovės.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. B. patyrė 473,91 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. I, psl. 53-57). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 473,91 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 91 euro centą) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.