- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1010-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09901-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-701-1030/2019 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-910-512/2009 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį. Teismas, priėmęs sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, vadovavosi tuo metu buvusia ekonomine padėtimi, išlaikymo dydį derino pagal tuo metu galiojusius kriterijus bei sutuoktinių pašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ekonominė situacija iš esmės yra pasikeitusi, priteisto išlaikymo nebepakanka, todėl būtina peržiūrėti išlaikymo dydį, nes atsakovas geruoju nesistengia vykdyti minėto teismo sprendimo ar teikti didesnį išlaikymą. Nepilnametis vaikas lanko specializuotą mokyklą (duomenys neskelbtini), turi elgesio ir emocinių sutrikimų, nuolat gydosi. Dėl savo ligos turi įvairių poreikių, kuriuos būtina patenkinti užtikrinant jo emocinę būseną ir pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą ir priteisė išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 24 d. iki vaiko pilnametystės, priteisė atsakovui iš ieškovės 473,91 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad ginčo dėl šalių dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio nėra, atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. skiria vaikui ieškovės prašomus priteisti 200 Eur kas mėnesį, tačiau teismas pažymėjo, kad prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą geriausiai atitinka tokia teisinė situacija, kai jam teikiamo išlaikymo dydis yra nustatytas teismo procesiniu sprendimu, taigi stabilus ir vykdytinas. Tai užtikrina teisinę taiką tarp šalių ir sumažina teisminių ginčų ateityje kilimo tikimybę.
3.2. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovei teismo šaukimai buvo siunčiami jos nurodytu adresu, tačiau ji jų pašte neatsiimdavo, parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, taigi nesidomėjo bylos eiga, neišnaudojo atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovės teismo posėdžiuose suformuluoto pasiūlymo išspręsti ginčą taikiai, ieškinį pareiškė tuo metu, kai atsakovas savo valia teikė didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Dėl to konstatuota, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl jos procesinio pasyvumo ir piktnaudžiavimo teise. Tai yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteisti, o atsakovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisti jam iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 473,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šių išlaidų iš jos nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė buvo pasyvi ir piktnaudžiavo procesine teise, nes nedalyvavo teismo posėdyje ir nepasisakė dėl atsakovo prašymo ginčą spręsti taikiai. Ieškovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu.
4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas ieškovės prašomą priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui moka, nepateikti tinkami tai patvirtinantys įrodymai.
4.3. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir patenkinęs ieškinį priteisė pralaimėjusiai šaliai jos turėtas išlaidas iš bylą laimėjusios šalies.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovas niekada neneigė savo pareigos išlaikyti vaiką ir dar iki ieškovei pareiškiant ieškinį mokėjo vaiko išlaikymui 200 Eur per mėnesį. Iškėlus bylą teisme atsakovas, prieš rengiant atsiliepimą į ieškinį, siūlė ieškovei susitarti taikiai, tačiau ieškovė nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovės interesams byloje atstovavo teisininkas, todėl jis galėjo patarti ieškovei, kaip tinkamai, sąžiningai ir racionaliai elgtis procese.
5.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas tinkamai neįrodė, jog mokėjo 200 Eur išlaikymą savo vaikui, nes byloje yra įrodymai, kad kas mėnesį atsakovas perveda po 200 Eur, kurie yra skirti jo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pavedimai buvo daromi į ieškovės mamos (vaiko močiutės) sąskaitą, kadangi nepilnametis vaikas tuo metu gyveno su močiute.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Šioje byloje kilo ginčas dėl iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškinį, nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad šias išlaidas atsakovas patyrė tik dėl ieškovės kaltės, kuri piktnaudžiavo procesine teise, nebuvo aktyvi, nedalyvavo teismo posėdžiuose.
9. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors ginčo tarp šalių dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio nėra, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas vaiko išlaikymui moka ieškovės prašomus priteisti 200 Eur, tačiau teismas pažymėjo, kad vaiko interesai bus labiau apsaugoti, jeigu atsakovo mokama suma bus įtvirtinta teismo sprendimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo nukrypta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas nurodė, kad apeliantė buvo pasyvi, neatvyko į teismo posėdžius, nesiekė ginčo išspręsti taikiai, piktnaudžiavo procesine teise, dėl to atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės kaltės.
11. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškinyje nurodyta, jog byla nebus vedama per advokatą, taigi visi procesiniai dokumentai siųstini ieškovei asmeniškai. 2018 m. gruodžio 4 d. pirmosios instancijos teismas paskyrė parengiamąjį posėdį 2018 m. gruodžio 20 d. ir išsiuntė nutartį šalims. Ieškovei siųsti procesiniai dokumentai 2018 m. gruodžio 14 d. grįžo su žyma, jog neįteikti. Į 2018 m. gruodžio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį atvyko tik atsakovo atstovė, šio posėdžio metu buvo nutarta pereiti į teisminį bylos nagrinėjimą ir 2019 m. vasario 13 d. paskirtas teismo posėdis. Ieškovei siųstas šaukimas į teismo posėdį sugrįžo neįteiktas su žyma, jog neatsiimta per siuntos saugojimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje, nors teismo šaukimas ieškovei neįteiktas, teismas taip pat nepripažino ieškovės dalyvavimo būtinu. Taigi teismas, neturėdamas duomenų apie teismo šaukimo neįteikimo priežastis bei nepripažinęs ieškovės dalyvavimo būtinu, vis dėlto išnagrinėjo bylą teismo posėdyje be ieškovės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo pasyvi, tuo labiau, kad jos dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu (CPK 246 straipsnio 5 dalis).
12. Taip pat nesutiktina, kad ieškovė piktnaudžiavo procesine teise. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą iš atsakovo buvo priteistas 115,84 Eur išlaikymas, tačiau šios sumos nepakanka, ir dėl to ieškovė prašė priteisti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašų išklotines, iš kurių nustatyta, kad nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovas į ieškovės motinos sąskaitą pervesdavo po 200 Eur vaiko išlaikymui. Iki tol atsakovas mokėdavo mažesnes sumas, t. y. tiek, kiek buvo priteista 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ir iš esmės tik bylos nagrinėjimo metu į ieškovės motinos sąskaitą pervesdavo ieškovės prašomus priteisti 200 Eur vaiko išlaikymui. Taigi ieškovė, siekdama įtvirtinti stabilų didesnės vaikui būtino išlaikymo sumos mokėjimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tokie veiksmai teismo nepagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesine teise, tuo labiau, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai.
13. Išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, o teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovė buvo pasyvi, nes neatvyko į posėdį, nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, savo teises realizavo tinkamai, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, dėl to nebuvo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir atsakovui priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės.
14. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį ir nurodęs, kad dėl ieškovės kaltės susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nepriteisė iš atsakovo žyminio mokesčio už ieškinį valstybei. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad buvo nepagrįstai nukrypta nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisyklių bei visiškai patenkinus ieškinį, o ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, yra pagrindas už ieškinį mokėtiną 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc./75 proc.) žyminį mokestį priteisti iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl to sprendimas keistinas: sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, naikintina ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės K. B. atsakovui V. B. priteisimo pakeisti ir nepriteisti atsakovui V. B. iš ieškovės K. B. išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo V. B. 54 Eur žyminį mokestį už ieškinį valstybei.