Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2FB-11654-615/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2FB-11654-615/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07993-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Pareiškėjas
D. R., J. R.
Suinteresuotas asmuo
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2FB-11654-615/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07993-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8.; 117.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjams D. R., J. R., jų atstovei advokatei S. S., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovui, I. A., A. E., R. G., I. G., J. S., T. R., antstolei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų D. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu (II t., b.l. 8-16), prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Nurodė, kad 1990 m. spalio 19 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo sudaryta pareiškėjos D. R. ir pareiškėjo J. R. santuoka. Ne tik sutuoktinių po santuokos sudarymo įsigytas turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, tačiau taip pat iš bendro sutuoktinių turto yra vykdomos ir prievolės (i) susijusios su turto įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo, (ii) susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, (iii) susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, (iv) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais, (v) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, bei (vi) solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis tokiu sutuoktinių po santuokos sudarymo momento įgyto turto bei prievolių teisiniu reglamentavimu būtent abu pareiškėjai (sutuoktiniai) yra solidariai atsakingi už šių prievolių vykdymą. Pareiškėjai 2008 metų pradžioje ketindami pagerinti šeimos gerbūvį, vertinant tai, kad tuo metu buvo palanki pareiškėjų finansinė padėtis, nusprendė parduoti pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei iš trečiųjų asmenų R. ir I. G. įsigyti žemės sklypą kartu su ten esančiu namu ir kitais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir tretieji asmenys sutarė, jog įsigyjamo nekilnojamojo turto kaina yra 540000,00 Lt. (Sutarties 3.1 punktas). Pareiškėjai periodu nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2008 m. birželio 27 d. tretiesiems asmenims už įsigyjamą turtą bendroje sumoje sumokėjo 370000,00 Lt, t.y.: 2008 m. vasario 21 d. pareiškėjai sumokėjo tretiesiems asmenims 10000 Lt sumą (rankpinigius už įsigyjamą turtą); 2008 m. gegužės 26 d.- 160000 Lt sumą (šią sumą pareiškėjai sumokėjo pardavę jiems nuosavybės teise priklausiusį aukščiau minėtąjį butą); 2008 m. birželio 27 d. - 200000 Lt sumą, kurią pareiškėjai gavo 2008 m. birželio 17 d. sudarius paskolos sutartį Nr. 08/06/58LA su trečiuoju asmeniu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi. Pareiškėjams už įsigyjamą turtą pervedus tretiesiems asmenims aukščiau minėtąją 370000 Lt sumą ir vis dar esant nesumokėtai 170000 Lt. pirkimo kainai, o tretiesiems asmenims norint skubiai parduoti pareiškėjų įsigyjamą turtą, šalys susitarė, jog likusią trūkstamą piniginių lėšų sumą pareiškėjams paskolos sutartimi paskolins tretieji asmenys I. G. ir R. G.. Šių įvykių metu, 2008 m. birželio 12 d. tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ko pasekoje suinteresuoti asmenys I. G. ir R. G. aukščiau minėtojo žemės sklypo su namu įsigijimui paskolino pareiškėjams 170000,00 Lt sumą. Pažymėtina yra tai, jog tiek ankščiau minėtojo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, tiek ir paskolos sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, t.y. 2008 m. birželio 12 d. Šios paskolos sutarties tinkamam prievolių įvykdymui trečiųjų asmenų I. G. ir R. G. naudai buvo įkeistas pareiškėjai D. R. ir jos mamai S. R. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas- žemės sklypas ir dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šalys žodžiu buvo sutarusios, jog tretieji asmenys kaip tinkamą prievolės įvykdymą pagal tarp šalių 2008 m. birželio 12 d. sudarytą paskolos sutartį, perims pareiškėjai ir jos mamai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau atėjus ekonominiam sunkmečiui, šalyje ženkliai kritus nekilnojamojo turto kainoms, tretieji asmenys tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo nesilaikė. Tokio susitarimo buvimą pradėjo neigti, ko pasekoje pareikalavo kuo skubiau grąžinti jų paskolintas lėšas. Pareiškėjams nesugebant laiku ir tinkamai tretiesiems asmenims įvykdyti šios prievolės (grąžinti paskolos sumos), o juo labiau šalyje prasidėjus ekonominiam sunkmečiui bei nekilnojamo turto pardavimams sumažėjus, nesant galimybės įkeistojo turto skubiai parduoti, tretieji asmenys kreipėsi į teismą dėl priverstinio 170000 Lt skolos išieškojimo, parduodant įkeistą turtą iš varžytinių. Nepardavus įkeisto turto iš varžytinių, pastarasis turtas 2010 m. vasario 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0090/09/02701, patvirtintu 2010 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, įkeistas ir turtas buvo perduotas išieškotojams (kreditoriams) už 81000,00 Lt sumą bei nuo šio turto buvo panaikinti turto areštai. Tretiesiems asmenims I. G. ir R. G. perdavus minėtąjį turtą už 81000,00 Lt sumą, pareiškėjai pagal 2008 m. birželio 12 d. paskolos sutartį vis dar liko skolingi 89000,00 Lt sumą. Esant šioms faktinėms aplinkybėms tretieji asmenys I. G. ir R. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-21157-775/2010 priėmė preliminarų sprendimą dėl 89000,00 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2010-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 668 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš pareiškėjų suinteresuotų asmenų I. G. ir R. G. naudai. Vėliau šioje civilinėje byloje buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris šiuo metu yra vykdomas antstolės R. G. kontoroje. 2013 m. birželio 3 d. duomenimis, pareiškėjų įsiskolinimas tretiesiems asmenims I. G. ir R. G. bendroje sumoje sudarė 83901,60 Lt, (71687,22 Lt skolos, 12214,38 Lt metinių palūkanų) bei 12558,22 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjams apsigyvenus įsigytame name, išryškėjo jo paslėpti trūkumai. Namas nebuvo pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Už įsigytą namą sumokėjus ženklią pinigų sumą, pareiškėjai nesitikėjo, o juo labiau ir nebuvo įspėti, jog norint nuolatos gyventi šiame name dar teks investuoti nemažas pinigų lėšas ir kapitališkai remontuoti įsigytą namą. Įsigijus nekilnojamąjį turtą pareiškėjai dar bandė atlikti remonto darbus, o šio remonto atlikimui iš savo artimųjų ir draugų skolinosi lėšų remontui atlikti, tačiau šios pareiškėjų investicijos nepasiteisino, o pareiškėjams kreipusis į ekspertą tapo žinoma, jog namas visiškai netinkamas nuolatiniam gyvenimui. Šių faktinių aplinkybių išdavoje pareiškėjai pradžioje siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į trečiuosius asmenis I. G. ir R. G. su pretenziją dėl aukščiau minėtų trūkumų ir daikto pirkimo kainos sumažinimo, tačiau nepavykus taikiai išspręsti susidariusios situacijos buvo priversti kreiptis į teismą. 2011 m. kovo 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-630/2011 pareiškėjų (ieškovų) ieškinys buvo atmestas, o tokį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, 2012 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-273/2012 pareiškėjų apeliacinis skundas buvo atmestas ir pirmos instancijos teismo sprendimas buvo nepakeistas. Remiantis įvardintais įvykiais, pareiškėjai dėl nustatytų trūkumų namą buvo priversti realizuoti už ženkliai mažesnę nei įsigijimo kainą, ko pasekoje pareiškėjai patyrė 267000 Lt nuostolių. 2009 m. birželio 26 d. įvyko aukščiau minėtojo pareiškėjams priklausančio žemės sklypo su pastatu, esančio (duomenys neskelbtini), mainai į trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjams primokant 93000 Lt priemoką. Gautos priemokos dalis, t.y. 80000,00 Lt, buvo sumokėti kreditoriui trečiajam asmeniui Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius, kaip dalinį savo įsipareigojimų padengimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2009 m. liepos 20 d. buvo sudaryta papildoma sutartis su šiuo kreditoriumi ir įsipareigojimas šiam asmeniui sumažėjo iki 65618,83 CHF, kas atitinka 184205,18 Lt. Nevertinant aukščiau susidariusios faktinės situacijos dėl kurios pareiškėjai ir tapo nemokūs, pareiškėjų nemokumą taip pat įtakojo ir šalyje įsivyravusi ekonominė krizė. Nemokumo atsiradimą įtakojo ir faktas, jog pareiškėja D. R. dėl savalaikiai nemokamo darbo užmokesčio buvo priversta išeiti iš savo buvusios darbovietės UAB „Nerlita“, kuri iki šio momento pilna apimtimi nėra su pareiškėja atsiskaičiusi, t.y. 2010 m. vasario 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2676-587/2010 pareiškėjos naudai iš UAB „Nerlita“ buvo priteista 3842,66 Lt darbo užmokesčio ir 47,09 Lt delspinigių. Pareiškėjai netekus darbo ir bendroms pareiškėjų gaunamoms pajamoms ženkliai sumažėjus, pareiškėjai neįstengė kartu patenkinti ir visus savo būtinuosius poreikius, ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Taigi, esant šiai kritinei situacijai, pareiškėjai visomis išgalėmis stengėsi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas bei komunalines ir kitokio pobūdžio paslaugas šeimos būstui teikiančioms bendrovėms. Tinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus šiems asmenims, pareiškėjai susidūrė su piniginių lėšų, skirtų maistui, asmeninės priežiūros priemonių ir kitų būtinųjų poreikių tenkinimui trūkumu, ko pasekoje šiems poreikiams tenkinti pareiškėjai buvo priversti skolintis iš savo artimųjų, t.y. pareiškėjo brolio T. R., ar savo draugų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjai žemiau nurodytus įsipareigojimus likusiems fiziniams asmenims prisiėmė išskirtinai dėl to, kad galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus tiek trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos filialui, tiek komunalinių paslaugų bendrovėms, t.y. pradžioje visas gaunamas lėšas pareiškėjai nukreipdavo atsiskaityti su šiais asmenimis, o tik vėliau spręsdavo savo poreikių, tame tarpe ir maitinimo, tenkinimo klausimą. Pritrūkus lėšų šiems poreikiams tenkinti pareiškėjai būdavo priversti trūkstamų lėšų skolintis iš trečiųjų asmenų. Pareiškėjai negali tinkamai vykdyti savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal žemiau nurodytas sutartis: 2008 m. birželio 17 d. sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/06/58LA su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas 103754,71 CHF kreditas būstui įsigyti. 2013 m. gegužės 31 d. šiam kreditoriui įsiskolinimo dydis, kurio mokėjimo terminai yra suėję sudaro 711,74 CHF, kas bendroje sumoje sudaro l979,70 Lt.; 2010 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21157-775/2010, kuriuo nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų D. R. ir J. R., ieškovams I. G. ir R. G. 89000,00 Lt skolos, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 89000,00 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2010-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 668,00 Lt žyminio mokesčio. 2013 m. birželio 3 d. duomenimis, pareiškėjų įsiskolinimas šiems kreditoriams bendroje sumoje sudaro 83901,60 Lt, (71687,22 Lt skolos, 12214,38 Lt metinių palūkanų) bei 12558,22 Lt vykdymo išlaidų antstolei R. G.; 2011 m. rugsėjo 10 d. tarp pareiškėjų ir I. A. sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu I. A. yra paskolinęs pareiškėjams 10000,00 Lt sumą. Apmokėjimo terminas - 2012 m. rugsėjo 10 d.; 2010 m. vasario 5d. tarp pareiškėjų ir A. E. sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu A. E. yra paskolinęs pareiškėjams 10000,00 Lt sumą. Apmokėjimo terminas - 2012 m. vasario 5 d.; 2011 m. gruodžio 15 d. tarp pareiškėjų ir T. R. sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu T. R. yra paskolinęs pareiškėjams 6000,00 Lt sumą. Apmokėjimo terminas - 2012 m. gruodžio 15 d.; 2009 m. sausio 7 d. tarp pareiškėjų ir J. S. sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu J. S. yra paskolinusi pareiškėjams 5000,00 Lt sumą. Apmokėjimo terminas - 2010 m. sausio 7 d. Bendra pareiškėjų pagal aukščiau minėtąsias sutartis įsipareigojimų suma sudaro 272244,57 Lt. Įsiskolinimų suma, kurių pareiškėjai įvykdyti negali ir kurių mokėjimo terminai yra suėję bendroje sumoje sudaro 116881,30 Lt, nevertinant antstoliui mokėtinų piniginių lėšų už vykdomosios bylos vykdymą. Taigi, kaip matyti iš šių aukščiau nurodytų įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) tiek bendroje sumoje, tiek ir jas dalinant lygioms dalims kiekvienam pareiškėjui atskirai, todėl pareiškėjai turi būti pripažinti nemokiais ir jiems iškelta bankroto byla. Pareiškėjai pareiškia, kad jie nebuvo sudarę jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, kurių pasėkoje atsirado skola ir Fizinis asmuo tapo nemokus. Pažymėtina yra tai, jog pareiškėjų sudaryti sandoriai su aukščiau minėtaisiais fiziniais asmenimis, taip pat negali būti laikomi nesąžiningais dėl dviejų pagrindinių aplinkybių, t.y. (i) dėl skolinimo tikslo - piniginės lėšos buvo skolinamos dėl to, jog pareiškėjams atsiskaičius su kitais kreditoriais ir komunalinių paslaugų teikėjais, nelikdavo piniginių lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti, o juo labiau (ii) šios paskolos neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjų nemokumo atsiradimui ar jo gilinimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai tapo nemokūs ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Pareiškėjos D. R. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 451 Lt, o pareiškėjo J. R. pajamos kas mėnesį sudaro 1824 Lt, o bendroje sumoje tai sudaro 2275 Lt per mėnesį. Pareiškėjų gaunamos pajamos yra tik iš darbo santykių, individualios veiklos bei ūkininkavimo pareiškėjai nevykdo. Pažymėtina yra tai, jog gaunamų pajamų vos pakankanka sutuoktinių būstui išlaikyti ir patenkinti savo būtinuosius poreikius. Lėšų atsiskaitymui su kreditoriais pareiškėjams faktiškai nelieka. Nors pareiškėja nuolat siekia susirasti papildomą darbą ar bent jau dirbti pilną darbo dieną, tačiau iki šio momento dėl šalyje padidėjusio nedarbo to padaryti negali, o juo labiau negali pateikti tai patvirtinančių duomenų. Pareiškėjai visą laikotarpį elgėsi sąžiningai, jokių prieštaraujančių kreditorių interesams sandorių nesudarė. Pareiškėjų žiniomis šio pareiškimo surašymo dieną nei vieno iš pareiškėjų atžvilgiu teismuose nėra iškeltos civilinės bylos, kuriose pareiškėjams pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, nėra pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai. Taip pat nėra iškeltos baudžiamosios bylos, kuriose pareiškėjams pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, bei nevykdomas išieškojimas neginčo tvarka. Šio pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjai neturi asmenų, kuriuos išlaiko ar privalo išlaikyti, o pareiškėjų kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos vasaros sezonu imtinai sudaro 1 690 Lt sumą, o žiemos- 2 250 Lt sumą. 2013 m. kovo 4 d. pareiškėjai, kaip to reikalauja FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, raštu pranešė visiems savo kreditoriams apie ketinimą iškelti Fizinio asmens bankroto bylą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (I t., b.l. 131-135), kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama, fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau - turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Šios sąlygos pareiškėjai neįvykdė, kadangi pareiškėjai iš viso nenurodė savo kilnojamo turto sąrašo bei kokia yra jų turimo turto vertė. FABĮ nedaro jokių išimčių dėl turto, kurio būtų galima nenurodyti, rūšies ar vertės, išskyrus grynuosius pinigus, kurių suma neviršija 1 MMA. Be to, pareiškėjai pateikė bankų atsakymus dėl banko sąskaitose esančių lėšų likučio, tačiau Bankas negavo jokio FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto piniginių lėšų „sąrašo“. Antra, FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 35 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo,- vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, -juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai. Bankas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai nenurodo komunalinių ar kitų panašių paslaugų teikėjų, kaip savo kreditorių, nors būtų neįtikėtina, kad pareiškėjai tokių kreditorių neturi. Pareiškėjai tarp savo patirtinų išlaidų nurodo išlaidas už komunalines paslaugas, tačiau, kaip minėta, kreditorių, kuriems turės vykdyti mokėjimus, nenurodo. Trečia, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nors pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jie nebuvo sudarę jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, kurių pasėkoje pareiškėjai tapo nemokūs, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų spręsti dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyto pagrindo buvimo ar nebuvimo. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai ir jie visi turi būti ištiriami prieš priimant sprendimą, dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti bankroto bylą. CK 6.67 straipsnio 1 dalis numato, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Pagal pareiškėjų pateiktą 2011 m. gruodžio 15 d. paskolos raštelį matyti, kad pareiškėjai skolinosi 6000,00 Lt iš T. R., kurio pavardė sutampa su pareiškėjų pavarde, todėl pareiškėjai turi pareigą pagrįsti, kad sandorį sudarė ne su artimuoju giminaičiu, taip pat pareiškėjai turi pareigą įrodyti, kad visi kiti jų nurodomi kreditoriai (fiziniai asmenys) nebuvo / nėra pareiškėjų giminaičiai. Pareiškėjai pateikė bankų atsakymus dėl banko sąskaitose esančių lėšų likučio šiai dienai, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenis bei informaciją apie transporto priemones tik šiai dienai. Ketvirta, pareiškėjai, sudarydami su Nordea banku 2008 m. birželio 17 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/06/58 LA bei vėlesnį 2009 m. liepos 20 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 09/07/96SN prie būsto kreditavimo sutarties, buvo nesąžiningi, pažeidė Banko teises, kadangi nuslėpė savo įsipareigojimus kitam kreditoriui (I. G. bei R. G.) pagal 2008 m. birželio 12 d. notarinę sutartį Nr. l-RL-2974, patvirtintą Kauno m. 1-ojo notarų biuro notarės R. L. ir tokiu būdu iš Banko gavo kreditą apgaule. Būtent pagal 2008 m. birželio 12 d. sutartį, kaip paaiškėjo gavus pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, I. G. bei R. G. prisiteisė skolą iš pareiškėjų. Bankas pateikia Teismui pareiškėjų 2008 m. birželio 5 d. pateiktą Bankui paraišką kreditui gauti, kurios 9 dalyje yra nurodyta grafa apie skolininkų finansinius įsipareigojimus, tačiau pareiškėjai nenurodė, kad turi kokių nors įsipareigojimų (tame tarpe ir paskolų) tretiesiems asmenims. Laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 5 d. paraiškos iki 2008 m. birželio 17 d. būsto kreditavimo sutarties sudarymo pareiškėjai 2008 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu prisiėmė skolinį įsipareigojimą G., tačiau Bankui to neatskleidė (nei vėliau pranešė). 2008 m. birželio 17 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/06/58 LA 6.3.4 punkte yra nurodytas pareiškėjų patvirtinimas (garantija) Bankui, kad pareiškėjai turi tik tokius finansinius įsipareigojimus kitoms kredito ištaigoms ar kitiems asmenims, kaip nurodė Bankui pateiktoje paraiškoje kreditui gauti ar kitame Bankui pateiktame rašytiniame dokumente. Kaip minėta, paraiškoje kreditui gauti pareiškėjai nenurodė savo įsipareigojimų G. ir vėliau apie tai Banko neinformavo. Jeigu Bankas būtu žinojęs, kad pareiškėjai prisiėmė skolinį įsipareigojimą kitiems asmenims dar iki būsto kreditavimo sutarties sudarymo, Bankas nebūtų išdavęs pareiškėjams kredito, kadangi esant nurodytai skolai pareiškėjai negalėjo atitikti reikiamos finansinės padėties reikalavimų. Pareiškėjai savo nemokumą kildina iš su G. sudarytos 2008 m. birželio 12 d. paskolos sutarties Nr. l-RL-2974, tačiau ši sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Banko teises, kas sudaro pagrindą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą atsisakyti iškelti bankroto bylą. Bankas taip pat pažymi, kad pareiškėjų nurodyta informacija apie paskolos iš G. paėmimo aplinkybes neatitinka 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje (notarinio reg. Nr. l-RL-2972) 3.1 punkte nurodytos kainos apmokėjimo aplinkybių. Sutarties Nr. l-RL-2972 3.1 punkte pareiškėjai ir G. sutarę dėl 540.000,00 Lt kainos patvirtino, kad (i) 10.000,00 Lt sumą G. gavo pagal 2008 m. vasario 21 d. sutartį Nr. l-RL-1266 (3.1.1 p.), (ii) 330.000,00 Lt sumą G. gavo prieš pasirašant sutartį ir G. patvirtino, kad ši suma gauta bei pareiškė, kad neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl šios kainos dalies sumokėjimo (3.1.2 punktas), (iii) 200.000,00 Lt sumą pareiškėjai įsipareigojo sumokėti bankiniu pavedimu iš Nordea gauto kredito lėšų, kas ir buvo padaryta (3.1.3, 3.3 punktai). Taigi, 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje (notarinio reg. Nr. l-RL-2972) yra aiškiai patvirtinta, kad visa kaina yra gauta (3.1.3 punktas, dalis buvo sumokėta 2008 m. birželio 27 d. iš Nordea kredito lėšų), todėl yra nesuprantami pareiškėjų teiginiai apie tai, kad neva jie dar liko skolingi už turtą G. 170.000,00 Lt. Tokios pareiškėjų pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir tokios aplinkybės, kaip vėlesnis turto išmainymas 2009 m. birželio 26 d. tos pačios notarės R. L. patvirtintos Žemės sklypo su pastatu ir buto mainų sutarties pagrindu. Jeigu pareiškėjai nebūtų sumokėję G. visos kainos už turtą, tai pagal 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. l-RL-2972) 5.4 punktą jie nebūtų galėję išmainyti turto. Galiausiai, 2008 m. birželio 12 d. paskolos sutartyje Nr. l-RL-2974 nėra nurodyta, kokiu pagrindu buvo suteikta paskola, todėl visos aplinkybės laikytinos tik pareiškėjų niekuo neįrodytais paaiškinimais. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė savo nemokumą sukėlusios priežasties sąžiningumo aspektu, o kaip tik patvirtino, kad jie buvo nesąžiningi Banko atžvilgiu ir pažeidė Banko teises. Penkta, pareiškėjai pateikė savo darbo užmokesčio dydį patvirtinančias pažymas ir jų planuojamų išlaidų lentelę. Bendrai paėmus, abu pareiškėjai per mėnesį uždirba apie 1.300,00 Lt, kai tuo tarpu išlaidas nurodo didesnes negu gaunamas pajamas - 1.690,00 Lt vasaros periodu ir 2.250,00 Lt žiemos periodu. Nors pareiškėjai nurodo, kad neužsiima individualia veikla ir negauna kitų pajamų, tačiau tai įrodančių atsakingų institucijų dokumentų byloje nėra. Pareiškėjai pateikė skolų raštelius, kuriuose yra nurodyta, jog pareiškėjai pasiskolino nurodytas sumas pinigų iš fizinių asmenų, tačiau taip ir neaišku, ar pinigai buvo realiai perduoti (paskolos sutartis yra realinė). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skolos raštelyje turi būti patvirtinimas apie paskolos dalyko (pinigų) perdavimą. Tokiu būdu negalima nustatyti, ar iš viso skolos rašteliuose nurodyti 31.000,00 Lt buvo realiai perduoti, atitinkamai - ar turi būti grąžinti.

Suinteresuoti asmenys I. G. ir R. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (III t., b.l. 18-20), kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai pateikia neteisingą informaciją apie patirtus nuostolius, atliekant nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sandorius. Pareiškėjai suinteresuotų asmenų nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) pirko 2008 m., kada nekilnojamo turto kainos Lietuvoje buvo pačiame aukščiausiame lygyje, ekonominio pakilimo laikotarpyje. O pardavė trečiajam asmeniui, V. J., 2009 m. pačiu blogiausiu ekonominės krizės laiku, kada nekilnojamo turto kainos buvo pačios žemiausios. Tuo metu nekilnojamo turto kainos Kauno regione nukrito apie 36 proc. Pareiškėjų įvardintas nuostolis yra dėl to, kad jie sandorius vykdė nepalankiais laikotarpiais, ir neatsižvelgdami į kainų pokyčius. Ir dėl pačių finansiškai neatsakingo elgesio patyrė nuostolius. Pareiškėjai teigia, kad namą Karmėlavoje pardavė pigiau dėl užslėptų trūkumų ir kreipėsi į teismą pateikdami ieškinį pirkimo pardavimo sumai sumažinti. Tačiau nei Šakių rajono Apylinkės teismas (CB Nr.2-12-630/2011), nei aukštesnės instancijos Kauno Apygardos teismas (CB Nr. 2A-1527-273-2011) neįžvelgė paslėptų trūkumų ir pareiškėjų ieškinio nepatenkino. Pareiškėjai įvardina, kad suinteresuoti asmenys vieniems metams jiems suteikė 170000,00 Lt beprocentinę paskolą, kurią pareiškėjai turėjo grąžinti pardavę nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys patikėjo pareiškėjų teigimu, kad šiuo nekilnojamu turtu domisi daug klientų, ir įvykdė pirkimo pardavimo sandorį ir pasirašė paskolos sutartį su turto įkeitimu. Pareiškėjai neįvertino prasidėjusios ekonominės krizės, nekilnojamo turto kainų kritimo ir kadangi nesumažino pardavimo kainos iki realios, nepardavė įkeisto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Praėjus paskolos metų terminui pareiškėjai ne tik kad negražino skolos, bet ir vengė bendrauti šiuo klausimu, o apie paslėptus trūkumus prabilo tik tada, kada suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą perimti hipotekoje įkeistą turtą, nors namas (duomenys neskelbtini) jau priklausė tretiesiems asmenims V. J.. Po neįvykusių varžytinių, perėmus įkeistą nekilnojamą turtą ilgai iš jo neišsikraustė, rašė raštus policijai apie prasimanytas istorijas apie neva pavogtus žiedus, įsilaužimus ir pan. Taip pat darė neteisėtus slaptus pokalbių įrašus. Šie teiginiai įrodo pareiškėjų nesąžiningumą ir nenorą vykdyti įsipareigojimus. Suinteresuoti asmenys patys 2008-07-18 paėmė 84 179,02 Šveicarijos frankų (170 000,00 Lt) paskolą iš Nordea Bank Finland PLC, ir įsipareigojo 26 metus (iki 2034 m.) mokėti po 300,0 Šveicarijos frankų (apie 900,0 Lt) kas mėnesį. Pareiškėjų pateikti skolų rašteliai su I. A., A. E., T. R., J. S. nėra tvirtinti notaro, nėra pateikti banko pavedimo išrašai, ar kiti pinigų perdavimo dokumentai, įrodantys kad šios paskolos yra realiai suteiktos. Rašteliuose nėra pasirašyto patvirtinimo, kad skolininkas pinigus gavo. Visų skolos raštelių sąlygos yra vienodos, be detalių, surašytos vienodu stiliumi ir formatu. Nors skolos nebuvo grąžintos, nėra pateikti prašymai grąžinti skolą ir neaptartos naujos sąlygos ir terminai. Pirmame skolos raštelio su J. S. (2009-01-07) turinyje, pareiškėjai deklaruoja gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), nors niekada šiuo adresu negyveno. Tai yra suinteresuotų asmenų ankščiau turėto nekilnojamo turto adresas. Šie faktai leidžia abejoti skolos raštelių tikrumu ir leidžia manyti, kad jie yra surašyti siekiant padidinti įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai suėję sumą ir kreditorių skaičių. Tai įrodo, kad pareiškėjai neatitinka LR FABĮ 2.2 punkto sąvokos- Fizinio asmens nemokumas. Pareiškėjai teigia, kad jų nemokumą įtakojo ekonominė krizė, dėl ko neteko gerai apmokamų darbų, ko pasėkoje yra nemokūs. Tačiau D. R. pareiškime teigia, kad dėl laiku nemokamo atlyginimo pati išėjo iš darbo, o ne buvo atleista dėl etatų mažinimo. D. R. deklaruoja uždirbanti 450 Lt. Pareiškėjai teigia, kad negali pateikti jokių dokumentų, kuriuose būtų įrodyta, kad D. R. registruota darbo biržoje, kad ieško geriau apmokamo darbo ir kokius yra gavusi darbo pasiūlymus. Šiuo metu 2012-12-19 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1543 patvirtintas minimalus darbo užmokestis yra 1000,0 Lt. Pareiškime nėra pateikta sveikatos pažyma ar kiti įrodymai, kad D. R. yra ribotas darbingumas ar dėl kitų priežasčių negali dirbti visą darbo dieną. Tai įrodo, kad D. R. iki bankroto bylos iškėlimo sąmoningai vengia dirbti pagal savo galimybes ar užsiimti kita pajamų duodančia veikla, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo ir vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Remiantis aukščiau išdėstyta informacija suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjai D. ir J. R. neteisingai pateikė informaciją apie savo nemokumo priežastis, piktnaudžiauja, sąmoningai nenori vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir siekia pasinaudoti fizinių asmenų bankroto įstatymu savo įsiskolinimams sumažinti. Remiantis LR FABĮ 5 straipsnio 8.1. dalimi dėl pareiškėjų būklės neatitikimo 2 straipsnio 2 daliai, ir 5 straipsnio 8.3. dalimi dėl to, kad pareiškėjai tapo nemokūs dėl asmeninių savybių ir tyčinio nedarbo, prašo Kauno apylinkės teismo netenkinti D. R. ir J. R. prašymo iškelti bankroto bylą.

Suinteresuoti asmenys A. E., J. S., I. A. rašytiniais atsiliepimais pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (I t., b.l. 118-119, 121-122, 124-125).

Suinteresuoti asmenys T. R., antstolė R. G. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pareiškėja D. R. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė pilnai, prašė iškelti pareiškėjams bankroto bylą ir paskirti nurodytą administratorių. Nurodė, kad šiuo metu įsiskolinimo pradelsta daugiau kaip 116 881 Lt, nuo kreipimosi į teismą galėjo tik paaugti ši suma. Suinteresuoti asmenys J. S., A. E., I. A. yra pareiškėjos draugai, giminystės ryšiais nesusiję, T. R. yra vyro brolis. Pirmos paskolos buvo panaudotos namo įrengimui, tvarkymui, kai atsikėlė gyventi į namą, reikėjo susitvarkyti šildymo sistemą, po to susidėjo viskas, pinigų trūko pastoviai, kitos paskolos buvo panaudotos išgyvenimui, maistui, teismams. Paskolų raštelius spausdino pareiškėja, turėjo šabloną. Pirmą paskolą gavo pas S. namuose. Antrą paskolą iš E., pas pareiškėją namuose. Trečią paskolą gavo iš A.– susitikus Swedbank, esančiame prie namų. Ketvirtą paskolą gavo vyras pas brolį. Kada darbo santykiai nutrūko ankstesnėje darbovietėje, datos nepamena, iš paskutinės darbovietės išėjo pačiai prašant, tuo metu vyko teisminiai procesai, pavėlavo į darbą, tada jai buvo pasakyta, kad reikia išeiti iš darbo. 2010, 2011, 2012 metais pareiškėja dirbo, sutuoktinis irgi, visur gaudavo minimumą. Be tų aplinkybių, kurios išdėstytos pareiškime, papildė, kad nuo 2012 metų ieško darbo intensyviai, tikrai darbo nevengia. Patvirtino visas aplinkybes, nurodytas raštu. Bankui prisiimtus įsipareigojimus bandė vykdyti sąžiningai, kol galėjo - mokėjo, nėra piktybiški.

Pareiškėjas J. R. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė iškelti pareiškėjams bankroto bylą ir paskirti administratorių. Patvirtino visas aplinkybes išdėstytas raštu, taip pat pareiškėjos posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nesutinka su banko atsiliepimu, jog pareiškėjai nesąžiningi, pareiškėjai buvo nevalgę, bet mokėjo bankui, stengėsi iš paskutiniųjų, todėl keista tokia jų pozicija.

Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos, bankroto bylai iškelti. Pareiškėjai yra nemokūs. 116 000 Lt viršija pradelsti mokėjimai. Vertingą turtą sudaro butas, kurio kaina siekia 116 000 Lt, jų gaunamos pajamos gaunamos iš darbo santykių, tai yra apie 2 000 Lt, kurių vos pakanka mokesčiams už gyvenamąjį būstą ir kitiems būtiniausiems dalykams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai yra nemokūs, negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Nesutinka su suinteresuotų asmenų G. atsiliepimu, nėra nei vienos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąlygos, nei vienas iš paskolos sandorių nėra nuginčytas. Paskolos pareiškėjams buvo reikalingos susitvarkyti buitį, pragyvenimui, iki paskutinės minutės pareiškėjai vykdė savo įsipareigojimus, pradelstas mokėjimas nėra didelis. Vyksta išieškojimas G., nuskaito antstolė. Imdami iš banko paskolą pareiškėjai kitų įsiskolinimų neturėjo. Paskolos sandoris su banku 2008-06-17 sudarytas, visos lėšos buvo panaudotos įsigyjant namą, taip jau susiklostė, kad pareiškėjai brangiai pirko, pigiai pardavė, prasidėjo sunkmetis. Pareiškėjai mano, kad išpildė visas sąlygas, kurios yra būtinos bankroto bylai iškelti. Prašymą grindžia posėdžio metu išsakytais argumentais ir rašytiniais dokumentais, prašo jį tenkinti pilnai.

Fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjams atsisakytina iškelti.

Motyvuojamoji dalis

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis– sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinis kodeksas 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad prašantys jiems iškelti fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjai D. R. ir J. R. 2008-06-12 sudarė ir notarine tvarka įregistravo paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1RL-2974), pagal kurią iš I. G. ir R. G. pasiskolino 170 000 Lt (I t. b.l. 25- 26). Po to, pareiškėjai D. R. ir J. R. 2008-06-17 sudarė su Nordea banku būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/06/58LA, pagal kurią būsto įsigijimui iš Nordea banko pasiskolino 103 754, 71 Šveicarijos frankų dydžio pinigų sumą.

Siekdami iš Nordea banko gauti aukščiau nurodytą paskolą pareiškėjai bankui 2008-06-05 pateikė paraišką kreditui gauti, kurios 9 grafoje nepažymėjo turintys kokių nors skolinių ar kitokių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams (I t. b.l. 139-142). Tokiu būdu pareiškėjai savo parašais Nordea bankui patvirtino neturintys skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Akivaizdu, kad ši aplinkybė buvo esminė Nordea bankui 2008-06-17 suteikiant pareiškėjams 103 754, 71 Šveicarijos frankų dydžio paskolą ir nustatant šios paskolos sąlygas.

Tačiau tarp 2008-06-05, kada pareiškėjai siekdami su Nordea banku sudaryti paskolos sutartį bankui nurodė esantys neskolingi kitiems asmenims, ir 2008-06-17, kada minėta sutartis su Nordea banku buvo sudaryta, pareiškėjų turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, pareiškėjai 2008-06-12 sudarė ir notarine tvarka įregistravo paskolos sutartį, pagal kurią iš I. ir R. G. pasiskolino 170 000 Lt. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc nurodo, kad pareiškėjai 2008-06-17 sudarydami būsto kreditavimo sutartį jo neinformavo apie tuo metu jau buvusį didelį pareiškėjų įsiskolinimą kitiems asmenims. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai apie iš esmės pasikeitusią savo finansinę padėtį iki 2008-06-17 Nordea banką informavo, pareiškėjai nepateikė, nenurodė ir neprašė teismo išreikalauti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad 2008-06-17 su Nordea banku sudarydami kreditavimo sutartį Nr. BK08/06/58LA, pareiškėjai nuslėpė nuo banko esminę informaciją, jog tuo metu jie jau turėjo kitą didelį 170 000 Lt dydžio įsiskolinimą I. ir R. G.. Todėl sudarydami 2008-06-17 sandorį pareiškėjai kreditoriaus Nordea banko atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kadangi 2008-06-17 būsto kreditavimo sutartį Nordea bankas su pareiškėjais sudarė tiktai dėl nuo jo nuslėptos esminės informacijos. T.y. paskolą iš kreditoriaus Nordea banko pareiškėjai iš esmės gavo apgaulės būdu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtimi nėra nesąžiningų fizinių asmenų mokumo atkūrimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Esant civilinėje byloje nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjams iškelti atsisakytina (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Be to, civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad pareiškėjai nesąžiningai kreditorių atžvilgiu elgėsi ir kitu aspektu. Pareiškėjai, jau būdami skolingi dideles pinigų sumas kreditoriams I. ir R. G. bei Nordea Bank Finland Plc, nuo 2009-01-07 iki 2011-12-15 papildomai pasiskolino iš fizinių asmenų I. A., A. E., T. R. ir J. S. 31 000 Lt, tačiau gautas pinigines lėšas panaudojo ne įsiskolinimų ankstesniems kreditoriams sumažinimui ar likvidaus turto įsigijimui, o savo pačių reikmėms ir buities sąlygų gerinimui. Pareiškėja D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad aukščiau nurodytas pinigines lėšas pareiškėjai sunaudojo gyvenamojo namo įrengimui, tvarkymui, maisto pirkimui ir kitokioms savo pačių reikmėms. Pareiškėjas J. R. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino šias aplinkybes. Todėl pareiškėjai, nuo 2009-01-07 iki 2011-12-15 papildomai pasiskolindami iš naujų kreditorių 31 000 Lt, ir gautas pinigines lėšas panaudodami ne įsiskolinimų ankstesniems kreditoriams sumažinimui ar likvidaus turto įsigijimui, o savo pačių reikmėms ir buities sąlygų gerinimui, faktiškai mažino turto dalį, kuri bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo atveju atitektų pirminiams kreditoriams, t.y. pirminių kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Be to, civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad 2011-12-15 paskolos sutartį pareiškėjai sudarė su pareiškėjo broliu T. R.. Pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su artimaisiais giminaičiais. Papildomai 2011-12-15 skolindamiesi iš pareiškėjo artimo giminaičio ir gautas pinigines lėšas panaudodami ne įsiskolinimų ankstesniems kreditoriams sumažinimui ar likvidaus turto įsigijimui, o savo pačių reikmėms ir buities sąlygų gerinimui, t. y. faktiškai mažindami turto dalį, kuri bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo atveju atitektų pirminiams kreditoriams, 2011-12-15 sandoriu pareiškėjai pažeidė pirminių kreditorių interesus. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, bylas nagrinėjant ginčo teisenos tvarka pareiga paneigti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas tenka sandorį sudariusioms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013 ir kt.). Pareiškėjai nepateikė, nenurodė ir neprašė teismo išreikalauti jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagal su artimu giminaičiu 2011-12-15 sudarytą sandorį gautas pinigines lėšas jie panaudojo įsiskolinimų ankstesniems kreditoriams sumažinimui ar likvidaus turto įsigijimui, t.y. pareiškėjai byloje nepaneigė Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintos jų nesąžiningumo sudarant 2011-12-15 paskolos sutartį prezumpcijos. Nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 2 punktu, CPK 291 straipsniu,

nutarė:

Atsisakyti iškelti pareiškėjams D. R. ir J. R. fizinių asmenų bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas