Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-40-273/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-02-03
Bylos Nr.: 2A-40-273/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-00477-2010-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
Ieškovas: J. R., D. R.
Atsakovas: R. G., I. G.
Trečiasis asmuo: V. J.
Advokatai: Vida Kisielienė

Kategorijos

45.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-40-273/2012Teisminio proceso Nr.2-05-3-00477-2010-0

Pirmosios instancijos teisėja Lina Antanaitienė(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.6.; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovams J. R., D. R., jų atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovui R. G., trečiajam asmeniui V. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. R. ir J. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-630/2011 pagal ieškovų D. R. ir J. R. ieškinį atsakovams I. G. ir R. G. dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo, tretysis asmuo V. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl pirkimo kainos sumažinimo ir prašė teismo 95800 Lt sumažinti pirkimo kainą, nustatytą pirkimo pardavimo sutartyje už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) : žemės ūkio (sodų) paskirties 0,0501 ha ploto žemės sklypą – skl. Nr. 58, pastatą – sodo namelį, priklausinius- kitus statinius ir priteisti solidariai iš atsakovų I. G. ir R. G. 95800 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2008-02-21 šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovai įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0501 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį sodo namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovų šeima nusprendė įsigyti namą užmiestyje nuolatiniam gyvenimui, todėl ieškojo internete skelbimų. Rado šio sodo namo nuotraukas, namas buvo geroje vietoje, be to ieškovas J. R. pažinojo namo savininką atsakovą R. G., todėl buvo pasitikėjimas. Šalys susitarė susitikti, tai buvo žiemos metas, lauke šalo apie – 5-7 laipsnius, tačiau viduje buvo šilta, atsakovai iškūreno pirtį, rūsyje kūrenosi židinys. Jie apžiūrėjo ir kitus kambarius, atrodė tamsoka, lubos žemos, kitų trūkumų nepastebėjo. Minėjo pardavėjams, kad nori pastoviai gyventi, atsakovai jiems užtikrino, kad nebus problemų pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją, nurodė, kad šį namą rengė pats atsakovas R. G. su broliu sau, todėl namas šiltas, be to 2006 m. atlikta namo rekonstrukcija. Jie sutiko pirkti, nors dar keletą kartų norėjo atvykti apžiūrėti, tačiau atsakovai vis negalėdavo parodyti. Antrą kartą buvo apžiūrėti pavasarį, kai jau buvo šilta. 2008-06-12 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, šį turtą įsigijo už 540000 Lt. Atsakovai turėjo nusižiūrėję kitą būstą kaime, planavo vystyti verslą, todėl pardavė savo būstą. Įsikėlę gyventi vasarą, trūkumų nepastebėjo, tvarkėsi aplinką, tačiau spalio mėnesį pradėjus kūrenimo sezoną, židinys pradėjo rūkti. Skambino atsakovui R. G., kuris sakęs, kad nemoka kūrenti. Tada išsikvietė meistrą, kuris paaiškino, kad užsikimšęs kaminas, nėra įdėklo, gali kilti gaisras. Nors kaminą išvalė, tačiau židinys neatitiko reikalavimų namui apšildyti, pastoviai kūrenant būdavo 8-10 laipsniai šilumos, rūsyje buvo labai šalta, nebuvo įmanoma maudytis vonioje, nes ji įrengta rūsyje, dukra išsikraustė gyventi pas ieškovės motiną. Be to drėko sienos rūsyje, bėgdavo vanduo po lietaus, rūsio sienos apkaltos plastikinėmis lentelėmis, o po jomis viskas supeliję. Jokių kitų darbų jie nedarė, tik sutvarkė aplinką, išvežė šiukšles, išvalė kaminą ir tvarkė stogo dalį prie kamino, kadangi ten bėgo vanduo. Kreipėsi į atsakovus prašydami sumažinti kainą, tačiau jie iš pradžių sakė pagalvos, o paskui nesutiko. Jei būtų žinoję apie tokius trūkumus, būtų nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties. Jie pasitikėjo atsakovais, kadangi vyrai buvo pažįstami iš anksčiau, kartu sportavo, todėl nebuvo atsivędę statybininkų ar kitų specialistų namui apžiūrėti. 2009 m. jie su V. J. sudarė mainų sutartį su priemoka ir šį sodo namą išmainė į trijų kambarių butą. Jie dar skolingi atsakovams 89 tūkstančius litų, kadangi perkant šį sodo namą jie pardavė savo butą, be to bankas nesuteikė tokio dydžio paskolos, todėl jie už 170 tūkstančių Lt skolą atsakovams įkeitė dalį savo motinos namo, o dabar kainos yra kritusios, atsakovai šį turtą perėmė už daug mažesnę kainą. Ieškovas J. R. papildomai paaiškino jog su atsakovu R. G. pažįstami nuo vaikystės, kartu sportavo, šeimomis nebendravo, draugai nebuvo. Atsakovas užsiminė, kad parduoda namą, sakėsi sau statęs, viskas tvarkoje. Nuvykę apžiūrėti matė, kad namas plytų mūro, sakė yra oro tarpas, namas ir stogas apšiltintas, kanalizacija vietinė. Jis ne statybininkas, jo išsilavinimas vidurinis, jis buvęs profesionalus sportininkas, todėl nelabai suprato ir pasitikėjo atsakovu. Atsakovas minėjo, kad gyveno name su vaikais. Atsakovai norėjo įsigyti kitą būstą, todėl buvo skubinimas iš jų pusės. Trūkumai išaiškėjo vėliau, neveikė židinio ortakių sistema, buvo labai šalta, buvo problemų su kanalizacija, šuliniai užsipildydavo labai greitai, pradėjo bėgti per stogą po lietaus, kieme nebuvo drenažo, buvo klampynė. Antrą kartą tokios klaidos nedarytų, kai mainė sodo namą į butą, jau pasikvietė specialistus apžiūrėti.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų D. R., ir J. R., lygiomis dalimis po 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovai ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovai neinformavo apie paslėptus parduoto turto trūkumus ir rėmėsi pastato naudojimo paskirties nustatymo ir atstatymo kaštų vertės nustatymo ataskaita bei UAB “Įrąža” eksperto išvada. Šiuos įrodymus teismas nelaikė oficialiais rašytiniais įrodymais, kadangi tyrimas atliktas ne teisminio bylos nagrinėjimo metu, nedalyvaujant kitai šaliai, juos vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir pirkimo – pardavimo sutarties teismas nustatė, jog ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė pastatą – sodo namelį, kurio paskirtis kita (sodų) ir kurio plotas 131,55 kv. m. Pagal STR 1.01.09:2003 “Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 5.14 p., statinio naudojimo paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, pagal 5.16 p. - sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys. Nors remiantis liudytojo J. R. parodymais pagal STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai)” didžiausias sodo namo kaip nesudėtingo statinio plotas gali būti 80 kv. m., tačiau šis liudytojo nurodytas norminis aktas negalioja nuo 2010-10-01. Ieškovai nurodė, jog atsakovai žinojo, kad jie perka namą nuolatiniam gyvenimui, šių aplinkybių neneigė ir patys atsakovai, nurodę, jog šiame pastate su šeima nuolatinai gyvena apie 10 metų. Parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovai sodo namelio nestatė, jį tik įrenginėjo. Ieškovai turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą, todėl Išvadoje nurodytus trūkumus, susijusius su nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimu, patalpų aukščiu, apšvietimu, perdangų įlinkimu ir siūbavimu vaikštant, turėjo matyti ir matė, tai patvirtino liudytojos I. R. ir J. S., nurodžiusios, jog kambariai žemi ir tamsoki. Kiti išvadoje nurodyti trūkumai taip pat nelaikyti paslėptais, kadangi pastato inventorinėje byloje yra nurodyta sienų konstrukcija, jų apšiltinimas yra akivaizdus, nei atsakovai, nei ieškovai nematavo pastato šiluminės varžos, pastato šildymo sistema buvo akivaizdi, atsakovai žinojo, jog pastatas apšildomas židiniu, I-o aukšto ir mansardos patalpos šyla per įrengtus kanalus konvekcijos būdu patenkančiu židinio pašildytu oru. Atsakovai pateikė lizingo objekto perdavimo-priėmimo aktą, iš kurio matyti, jog atsakovai 1999-10-25 įsigijo ugniakurą J. P. (b.l. 32, t.2). Pagal UAB “Jotul” atstovo Lietuvoje pateiktą informaciją, tokio tipo ugniakurai jau nebegaminami, bet jo parametrai atitinka šiuo metu gaminamo Jotul 118 techninius parametrus, iš kurių matyti, kad tokio tipo ugniakuras tinkamas pastoviam kūrenimui iki 220 kv. m. patalpų (b.l. 37-39, t.2). Nors ieškovai ir liudytojai I. R., I. A., J. S. parodė, jog žiemos metu pastoviai kūrenant kambario temparatūra būdavo apie 10-15 laipsnių šilumos, tačiau atsakovai argumentavo, jog ugniakuro efektyvumui didelę reikšmę turi kuro rūšis, jog jų namuose būdavo normali temperatūra – 18-20 laispnių šilumos, tai patvirtino liudytojai A. B., J. M.. Tretysis asmuo V. J. ir liudytojas J. J. negalėjo nurodyti šildymo sistemos trūkumų, kadangi prieš šildymo sezono pradžią pakeitė šildymo sistemą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šį ieškovų nurodytą trūkumą teismas nelaikė sutartyje privalomu aptarti trūkumu, todėl teismo nuomone, nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovas nuslėpė trūkumus nuo pirkėjų ir tokiu būdu juos apgavo. Trečiojo asmens V. J. nurodyti ateityje planuojami atlikti papildomi darbai vertintini kaip priemonė pastato stiprumui, ilgaamžiškumui bei normaliai eksploatacijai užtikrinti. Kiti išvadoje nurodyti trūkumai, susiję su pamatų hidroizoliacija, drenažo sistema, yra nepaslėpti, ieškovai nepateikė įrodymų apie drėgmės kaupimąsi rūsyje po lentelėmis, šių duomenų nežinojo netgi dabartinė namo savininkė, nurodydama, jog rūsyje kaupiasi tik kondensatas vasaros metu. Iš ataskaitos teismas nustatė, kad ginčo objektas – sodo namas buvo vertinamas pagal STR 2.02.-01:2004, kuriame regamentuojami pagrindiniai reikalavimai gyvenamiesiems pastatams, tai yra gyvenamiesiems namams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokia paskirtimi (b.l. 93, t.1 ). Iš išvados matyti, jog vertinamas objektas neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji namai” ir STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (b.l. 35-39, t.1). Iš vertinamo turto apžiūros akto matyti, jog šiame akte nurodyti duomenys yra pačių ieškovų J. R. ir D. R. paaiškinimai, liudytojas A. B. patvirtino šias aplinkybes, jog remėsi ieškovų nurodytomis aplinkybėmis apie vidaus temperatūrą, lietaus vandens ir drėgmės kaupimąsi statinio viduje, todėl šis vertinamo turto apžiūros aktas nelaikytinas objektyviu rašytiniu įrodymu (b.l. 101-102, t.1), kadangi jame nurodyti duomenys gauti ne iš objektyvaus šaltinio. Iš šios ataskaitos matyti, jog turto vertinimas atliktas siekiant rekonstruoti nekilnojamajį daiktą – sodo namą ir pakeisti jo paskirtį į gyvenamojo namo, tokių atstatymo kaštų vertė, pritaikant statinį ir infrastruktūros elementus gyvenamojo namo paskirčiai yra 95800 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų, jog šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto paskirties pakeitimo, tokios aplinkybės nenumatytos ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, be to ieškovų reikalavimas yra visiškai nesusijęs su šioje ataskaitoje paskaičiuotų darbų verte. Ieškovai pasirinko vieną iš CK 6.334 nustatytų pirkėjo teisių gynimo būdų, tai yra jie prašo sumažinti nupirkto daikto kainą dėl pardavėjo nenurodytų paslėptų trūkumų, šis būdas neturi nieko bendro su ataskaitoje nustatytomis sodo namo paskirties pakeitimo į gyvenamąjį pastatą išlaidomis. Be to ieškovai nepatyrė ir jų prašomų priteisti iš atsakovų nuostolių, kadangi 2009-06-26 sudarė žemės sklypo su pastatu ir buto mainų sutartį su trečiuoju asmeniu V. J., ieškovai patvirtino, jog neatliko jokių remonto ir statybos darbų. Iš trečiojo asmens V. J. paaiškinimų ir liudytojo V. J. parodymų matėsi, jog dabartiniai ginčo objekto savininkai nuolatinai gyvena šiame sodo name, savo iniciatyva pakeitė šildymo sistemą ir investavo apie 20 tūkstančių litų, be to atsižvelgiant į tai, jog atsakovai ginčo objekte gyveno apie 10 metų, šias aplinkybes ieškovai žinojo, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovai galėjo naudoti nupirktą daiktą pagal paskirtį.

Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys priimtas 2010-05-25, tai yra nepasibaigus dvejų metų garantiniam terminui ir ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai D. R. ir J. R. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosiosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas buvo šališkas atsakovų pusei, buvo neįvertinti ieškovų pateikti argumentai bei jų liudytojų parodymai.

Iš teismui pateiktų dokumentų, t.y. VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas - sodo pastatas yra pradėtas rekonstruoti 1997 metais, o rekonstrukcijos pabaiga fiksuojama 2006 metų birželio mėnesio 2 dienos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, ne kartą kilo klausimas dėl rekonstrukcijos leidimo, rekonstrukcijos projekto ir kitų statybą pateisinančių dokumentų, tačiau iki pačios civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos apie tai buvo tik kalbama, tačiau šie dokumentai taip ir nebuvo pateikti. Visos civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateiktas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame yra statinį priėmusių asmenų parašai, kurie kaip tarnautojai atsako pagal savo kvalifikacijos laipsnį ir srities apimtį. Tačiau, kreipusis į visas institucijas, susijusias su šio pastato - sodo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto, informacijos negavo, su šiuo aktu taip ir nesusipažino. Todėl negalėjo pasinaudoti savo teise, į teismą kviesti šiuos tarnautojus trečiaisiais asmenimis, tikslu paliudyti statinio atitikimą technologiniams ir visiems kitiems reikalavimams. Teismas turėdamas ištirti bylą objektyviai, jos netyrė, aktyviai nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, nerinko įrodymų ir jų nevertino. Todėl, ieškovai, kreipėsi į UAB „Krivita“ kuri savo vertinimo ataskaitoje nurodė, kad esamo broko, t.y. atstatymo kaštų vertė - 95 800,-Lt. Tai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovų, prašoma sumažinti nekilnojamojo turto kaina, yra pagrįsta vertintojų ataskaitomis, ir turi įrodomąją galią. Atsakovai painiojosi savo parodymuose vieną kartą tvirtindami, kad pastato antrą aukštą statė patys, kitą, kartą tvirtino, kad pirko pastatytą bet neįrengtą. Tačiau pagrindinis argumentas ir faktorius yra tai, kad pastatui - sodo nameliui nėra gautų statybos ir/ ar rekonstrukcijos leidimų, todėl atsakovas R. G. buvo viename asmenyje ir statytojas, ir projektuotojas, ir architektas. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų ieškinį, pripažino, kad atsakovas R. G. turi statytojo, projektuotojo, architekto išsilavinimą ir kvalifikacijos licenzijas. Kadangi statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pasirašytas 2006 metais, o turtą įsigijo 2008 metais, tai ir visi statinio defektai bei brokas pradėjo matytis praėjus 3-4 metams. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė broko atsiradimo ir jo panaikinimo klausimų, vietoj šių svarbių bylai aplinkybių buvo į pirmą vietą iškeliami faktai, kad ieškovams patiko nekilnojamojo turto buvimo vieta, kad ieškovai patys matė perkamą turtą, patys turėjo galimybę įvertinti turtą. atsakovas R. G. atlikdamas rekonstrukciją nežinojo darbų statybos reikalavimų, nes neturėjo rekonstrukcijos projekto, todėl nesilaikė atstumų, varžų, izoliacijos ir kitų reikalavimų, o pirkėjai, t.y. ieškovai nežinodami techninių reikalavimų, negalėjo įvertinti situacijos, be to ieškovai, iki šio skundo rašymo dienos nežinojo, kad šiam statiniui iš viso nebuvo gautas rekonstrukcijos projektas. Pirmosios instancijos teismui neišreikalavus statybos ir/ ar rekonstrukcijos projekto ir leidimo, ieškovai patys pradėjo ieškoti šių dokumentų. Kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuris išdavė pažymą, kad skyriaus archyve projekto ir leidimo rekonstruoti sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), nerasta, tokią pačią informaciją pateikė ir Kauno apskrities archyvas. Šie nauji įrodymai yra pridedami tik todėl, kad atsakovai nesilaikė teismo reikalavimų, pateikti aukščiau nurodytus dokumentus. Akivaizdžiai matosi, kad šių reikalavimų atsakovai ir negalėjo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas atmetęs UAB „Įraža" ekspertizės aktą, galėjo įpareigoti ginčo šalis atlikti naują ekspertizę, nustatant ją atlikti teismo ekspertui, šia savo teise teismas nepasinaudojo. Tačiau toliau rėmėsi UAB „Įraža" konstatuojamu faktu, kad sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys ir kalba apie technologijos proceso privalomus reikalavimus. Ieškovai, prašė sumažinti nekilnojamojo turto kainą, nes atsakovai bendru susitarimu nesiėmė ištaisyti broko, tačiau nekonstatavo fakto, kad šis pastatas yra avarinės būklės. Ir atsakovų argumentas, kad jie šio turto nestatė - tik pirko ir įrenginėjo, neatleidžia jų nuo atsakomybės atsakyti už padarytą broką. Jie galėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į jiems pardavusius turtą savininkus ir taip pat prašyti ištaisyti broką. Tačiau tas faktas, kad atsakovai nesikreipė į buvusius savininkus, traktuojamas kaip faktas, kad sodo namelį jie rekonstravo patys, savo lėšomis ir jėgomis, neturėdami statybinio išsilavinimo bei rekonstrukcijos projekto.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai I. G. ir R. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nei ieškovai nei jų advokatai, su kuriais jie sudarė sutartį 2008-11-27 pretenzijų dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo nepateikė. Pretenzija buvo pateikta tik 2010 m. kovo 2 d. (praėjus beveik metams laiko po turto pardavimo tretiesiems asmenims). Visi ieškovų veiksmai, t.y kreipimasis į UAB „Įraža" ekspertą dr. J. R., UAB „Krivita" turto vertintoją A. B. bei pretenzijos pateikimas yra pradėti po to, kai atsakovai kreipėsi į antstolį dėl atsakovams už skolą įkeisto turto pardavimo varžytinėse. Šakių rajono apylinkės teismui buvo pateikti židinio kapsulės techniniai duomenys, iš kurių matyti, kad židinio kapsulė pajėgi apkūrenti namą. Taip pat buvo pateiktos elektroninių laiškų kopijos, iš kurių matyti, kad atsakovas R. G. susirašinėjo su ieškove D. R., iš ko matyti, kad sandoris prasidėjo ieškovų iniciatyva 2008 m. sausio mėnesį. Nors ieškovai teismui teigė, kad sandėris prasidėjo 2007 m. mūsų, t.y. atsakovų iniciatyva. Ieškovai teigia, kad visos civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateiktas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Iš tiesų ieškovai patys turi šio dokumento originalą, kuris jiems buvo notarės nurodymu perduotas pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo metu. Tačiau ieškovai ne tik nepateikė šio dokumento Šakių rajono apylinkės teismui, bet ir skunde teigia, kad su šiuo aktu negalėjo susipažinti, nors šio dokumento kopija yra byloje, nes mes jį pateikėme teismui atsakydami į ieškovų ieškinį. Ieškovai turėjo galimybę pasinaudoti savo teise į teismą trečiaisiais asmenimis kviesti dokumentą pasirašiusius tarnautojus, bet ja nesinaudojo. Iš 2006-06-02 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto matyti, jog sodo namas su priestatu ir terasa pastatytas pagal 1988m. balandžio 27d. projektą ir tos pačios dienos statybos leidimą Nr. 43 bei pagal 1997 m. gegužės 20 d. Kauno rajono savivaldybės Kraštotvarkos architektės N. L. suderintą projekto korektūrą ir yra tinkamas naudoti. Tai paneigia ieškovų teiginį, kad leidimai nebuvo gauti. 1998 m. pirko šį sodo namą neįrengtą (83 proc. baigtumu). Tai įrodo, kad sodo namo, dėl kurio kilo ginčas, nestatė patys. Atsakovai nėra išsaugoję projekto, bet teismo nurodymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus archyvą išduoti dublikatą, tačiau gavo atsakymą, kad tokio pobūdžio dokumentai nebesaugomi. Tai rodo pažyma pateikta Šakių apylinkės teismui. Nuo statybos leidimo išdavimo 1988-04-27 iki 2008 m. birželio 12 d. pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo praėjo 20 metų. Namo nusidėvėjimą ieškovai įvardina kaip statybos broką ar paslėptus trūkumus. Ieškovai patikslintame skunde įvardina pastatą kaip avarinės būklės, nors 2006 m. specialistų yra pripažintas tinkamas naudotis. Šiuo metu šiame pastate gyvena tretieji asmenys-(duomenys neskelbtini) šeima. Visi įvardinti paslėpti trūkumai yra akivaizdūs statinio elementai, nurodyti inventorinėje byloje. Taip pat visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo metu apklausus ekspertą dr. J. R. išaiškėjo, kad atlikdamas sodo namo ekspertizę dr. J. R. net nesilankė šiame pastate, nes nematė pakeistos šildymo sistemos iš kūrenimo židinio kapsule per ortakių sistemą į kieto kuro katilą su radiatoriais, o rėmėsi ieškovų pateikta neobjektyvia informacija. Apie šildymo sistemos pakeitimą teismo metu liudijo dabartinė sodo namo savininkė ir byloje kaip tretysis asmuo dalyvavusi V. J.. Pagal pačių ieškovų pateiktus duomenis turto vertintojas A. B. atliko turto įvertinimą ir nustatė, kad esamo broko, t.y. atstatymo kaštų vertė yra 95800,- Lt. Tą pats A. B. patvirtino teismo proceso metu. Ieškovai teigia, kad atsakovas R. G. turi atsakyti už statybos broką, kuris yra nurodytas UAB „Įraža" eksperto išvadoje Nr. 10-01/02-03. Ieškovai teisme nutylėjo faktą, kad statydami tvorą visą sklypą apjuosė betoniniais pamatais. Mano, kad atlikdami šiuos darbus galėjo patys padaryti žalos, dėl ko susilaiko vanduo ir kaip jie teigia susidarė klampynė, bei vanduo ėmė skverbtis per namo pamatus. Be to ieškovų iniciatyva į kaminą įdėtas įdėklas taip pat galėjo sumažinti šildymo kapsulės efektyvumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp šalių iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties. Nagrinėjamojo ginčo esmė – nupirkto daikto kainos sumažinimas tuo pagrindu, kad ieškovas nupirko netinkamos kokybės nekilnojamąjį turtą.

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys – įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra,- įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams.(CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.333 straipsnio 1 dalimi pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Sutinkamai su CK 6.333 straipsnio 4 dalimi jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Sutinkamai su CK 6.333 straipsnio 7 dalimi laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje daiktas.

Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje. Pirkėjas gali pareikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 21 d. šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai D. R. ir J. R. įsipareigojo nupirkti, o atsakovai I. G. ir R. G. įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0501 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį sodo namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). 2008 06 12 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai įsigijo turtą už 540 000 Lt. (t.1, b.l. 16-28). Minėtos sutarties 4.5, 4.6 punktuose nurodyta, kad pardavėjai pareiškia ir garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo Turto trūkumų, dėl kurių šio Turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai tuos trūkumus žinodami nebūtų jo visai pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėjai įstatymo nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po Turto perdavimo momento ar dėl Pirkėjų kaltės, ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos. Paaiškėjus, jog šioje sutartyje išdėstyti faktai bei pardavėjų garantijos neatitinka tikrovės, Pardavėjai įsipareigoja savo rizika ir sąskaitą, atlikti visus reikiamus ir nepageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti Pirkėjams dėl to patirtus nuostolius. Tos pačios sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad pirkėjai pareiškia, jog turėjo galimybę ir susipažino su perkamo Turto būkle, paskirtimi, naudojimo būdu, dėl to pretenzijų nereiškia. Pirkėjai dėl turto kokybės Pardavėjams pretenzijų neturi, parduodamo Turto kokybė atitinka jų, kaip Pirkėjų keliamus reikalavimus, bei atitinka Pardavimo kainą, kurią Pirkėjai moka Pardavėjams už parduodamą turtą. Sutarties 3.1 p. nurodyta, kad šalių susitarimu Turtas parduodamas už 540 000 litų kainą.

Po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ieškovai pastebėjo, kad išaiškėjo nupirkto daikto trūkumai, neveikė židinio ortakių sistema, buvo labai šalta, buvo problemų su kanalizacija, šuliniai užsipildydavo labai greitai, pradėjo bėgti per stogą po lietaus, kieme nebuvo drenažo, buvo klampynė. Dėl nupirkto daiktų trūkumų prašė sumažinti pirkimo kainą 95800 Lt.

Byloje ieškovai ieškinį grindė ta aplinkybe, kad atsakovai neinformavo jų apie paslėptus parduoto turto trūkumus ir remiasi pastato naudojimo paskirties nustatymo ir atstatymo kaštų vertės nustatymo ataskaita bei UAB „Įraža“ eksperto išvada.

Tačiau iš pirkimo pardavimo sutarties matosi, kad ieškovai įsigijo pastatą- sodo namelį, kurio bendras plotas 131.55 kv.m. ir jo paskirtis nurodyta kita (sodų). Pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.16 p. – sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys. Parduodamo daikto trūkumų faktą, t.y. jog daiktas neatitinka sutartyje nurodytų kokybės ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą, todėl trūkumus, susijusius su nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimu, patalpų aukščiu, apšvietimu, perdangų įlinkimu ir siūbavimu vaikštant turėjo matyti ir matė. Kitus ieškovų nurodytus trūkumus pirmosios instancijos teismas nelaikė paslėptais, kadangi pastato inventorinėje byloje yra nurodyta sienų konstrukcija, jų apšiltinimas yra akivaizdus, nei ieškovai, nei atsakovai nematavo pastato šiluminės varžos, pastato šildymo sistema buvo akivaizdi, atsakovai matė ir suprato, kad pastatas apšildomas židiniu, I-o aukšto ir mansardos patalpos šyla per įrengtus kanalus konvekcijos būdu patekančiu židinio pašildytu oru. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų nurodyti trūkumai nelaikytini sutartyje privalomu aptarti trūkumu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nuslėpė trūkumus nuo pirkėjų ir tokiu būdu juos apgavo. Taip pat teismas padarė išvadą, kad išvadoje nurodyti trūkumai, susiję su pamatų hidroizoliacija, drenažo sistema yra nepaslėpti, ieškovai nepateikė įrodymų apie drėgmės kaupimąsi rūsyje po lentelėmis, nes šių duomenų nežinojo netgi dabartinė namo savininkė, nurodydama, kad rūsyje kaupiasi tik kondensatas vasaros metu.

Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino ieškovų pateiktą UAB „Krivita“ pastato 1S2p su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą ir nurodė, kad šioje ataskaitoje ginčo objektas – sodo namas buvo vertinamas pagal STR 2.02-01:2004, kuriame reglamentuojami pagrindiniai reikalavimai gyvenamiesiems pastatams, tai yra gyvenamiesiems namams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokia paskirtimi. Iš ataskaitos matyti, kad turto vertinimas atliktas siekiant rekonstruoti nekilnojamąjį turtą – atstatymo kaštų vertė, pritaikant statinį ir infrastruktūros elementus – gyvenamojo namo paskirčiai pagal UAB „Įraža“ 2010 01 25 eksperto išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto paskirties keitimo, be to, ieškovų reikalavimas yra visiškai nesusijęs su šioje ataskaitoje paskaičiuotų darbų verte. Be to, teismas sprendė, kad ieškovai prašė sumažinti nupirkto daikto kainą dėl pardavėjo nenurodytų paslėptų trūkumų, tačiau ieškovų pateiktoje ataskaitoje nurodyta sodo namo paskirties pakeitimo į gyvenamąjį pastatą išlaidos. Be to, teismas sprendė, kad ieškovai nepatyrė ir nuostolių, nes 2009 06 26 sudarė žemės sklypo su pastatu ir buto mainų sutartį su trečiuoju asmeniu V. J. (t.1, b.l. 42-52), ieškovai neatliko jokių statybos ir remonto darbų. Teismas apklausė byloje tretytį asmenį V. J. ir liudytoją V. J., kurie nurodė, jog dabartiniai ginčo objekto savininkai nuolatinai gyvena šiame sodo name, savo iniciatyva pakeitė šildymo sistemą ir investavo apie 20 000 litų. Prieš perkant namą jie matė namo trūkumus t.y. nepakankamas šildymas, stoge buvo vietų, kad nėra šiltinimo. Namą pirko 2009 m., kai kainos buvo ženkliai kritusios, taip pat kainą lėmė jų nustatyti pastato trūkumai. Be to, tretysis asmuo V. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nematė, jog sienos supeliję, sienų apšiltinimui pretenzijų neturi, virtuvės kanalizaciją susitvarkė, kai buvo dideli karščiai vonioje susidarydavo kondensatas, tačiau kai susitvarkė šildymą, viskas dingo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad drenažas yra blogas, nes yra žemiausia vieta visuose soduose, dėl to drėgna. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai galėjo namą naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinį į teismą dėl pirkimo kainos sumažinimo pateikė tik 2010 m. balandžio 16 d., t.y. po to kai ginčo pastatai buvo perleisti trečiajam asmeniui V. J..

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu apie tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog jų sumokėta kaina nebuvo adekvati prekės kokybei ir rinkos vertei. Teismas konstatavo, kad sandoriai buvo sudaryti nekilnojamojo turto kainų pakilimo laikotarpiu 2008 m. pradžioje, todėl teismas nesirėmė 2010 m. balandžio 6 d. nustatyta ginčo objekto kaina – 360 000. Be, to sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl sutarties kainos, kas ir buvo nurodyta Sutarties 3.1 punkte, kad šalių susitarimu turtas parduodamas už 540 000 litų kainą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R,G. atlikdamas namo rekonstrukciją, nežinojo darbų statybos reikalavimų, nes neturėjo rekonstrukcijos projekto ir leidimo rekonstrukcijai atlikti, todėl turi atsakyti už visą broką, kuris nurodytas UAB „Įraža“ eksperto išvadoje Nr. 10-01/02-3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo CK 6.678 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos darbų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės. Tačiau šios pasekmės yra kildinamos iš rangos sutarčių. Šioje byloje netaikytinos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes kildinamas rangos sutarčių pagrindu, nes ginčas vyksta ne tarp rangovo ir užsakovo, bet tarp pardavėjo ir pirkėjo dėl nupirkto daikto kokybės. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nustatytų statybos defektų šalinimo tvarkos per garantinį laikotarpį atmestinas kaip nesusijęs su ginčo esme, teisiškai nereikšmingas ir neturintis jokios įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovai pagal 1998 12 23 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo nebaigtos statybos sodo namą, kurio baigtumas 83 procentai. (Namų valdos techninės apskaitos byla SB „(duomenys neskelbtini)“ Inv. Nr. 224/16546). Iš statinio pripažinimo tinkamo naudoti 2006 m. birželio 2 d. akto (t.1, b.l. 139) matosi, kad sodo namelis su priestatu ir terasa pastatytas pagal 1988 m. balandžio 27 d. projektą ir tos pačios dienos statybos leidimą Nr. 43 bei pagal 1997 m. gegužės 20 d. Kauno rajono savivaldybės Kraštotvarkos architektės N. L. suderintą projekto korektūrą, yra tinkami naudoti. Šis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje byloje dėl namelio statybos neturint rekonstrukcijos projekto ar leidimo rekonstrukcijai atlikti taip pat yra teisiškai nereikšmingi ir nesusiję su ginčo esme.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas šalių ginčo aplinkybes nustatė ir byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus ir nepasinaudojo savo teise įpareigoti ginčo šalis atlikti naują ekspertizę. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš bylos duomenų matosi, kad teismas išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, teismas neturi teisės nurodyti šalims kokius konkrečius įrodymus jos turi teikti byloje, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neįpareigojimo šalių atlikti naują ekspertizę nieko nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai dėl ieškovų kreipimosi į Kauno rajono apylinkės prokuratūrą 2011 06 16 ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. (t.2, b.l. 104-106, 118) tai nėra duomenys turintys įrodomąją reikšmę šioje byloje sprendžiant ginčą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako ir nevertina.

Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. a.k. (duomenys neskelbtini) po 15,75 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė: Izolda NėnienėKolegijos teisėjai: Galina BlaževičNeringa Venckienė