- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- I-5003-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05735-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB ,,Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Litesko“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. B., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. K., atsakovės atstovei L. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Vilniaus energija“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Litesko“ dėl išvados panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja UAB ,,Vilniaus energija“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–17), prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-11-04 išvadą Nr. 4S-3682.
Šalies argumentai
Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad ginčijama Tarnybos išvada, kuria ji įpareigota nutraukti skelbiamų derybų būdu vykdomų viešųjų pirkimų procedūras, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Ginčo viešieji pirkimai buvo paskelbti vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi patvirtiną taikos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp Bendrovės, AB ,,AXIS Industries“ ir Tarnybos, ir kuria pareiškėja įsipareigojo paskelbti naujus elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo / pakeitimo daugiabučiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimo pirkimus. Paskelbti pirkimai turėjo būti vykdomi atsižvelgiant į nurodytas taikos sutarties sąlygas, laikantis joje nustatytų terminų. Pareiškėjos nuomone, ginčijama išvada yra nemotyvuota ir neobjektyvi, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. reikalavimų. Atsakovė privalėjo įvertinti pirkimų sąlygas dar prieš juos paskelbiant arba procedūrų vykdymo metu, to nepadariusi pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 1 d. 4 ir 8 punktuose įtvirtintas pareigas konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą. Atsakovė turėjo galimybę užkirsti kelią Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams ir įpareigoti Bendrovę pakeisti teisės aktams prieštaraujančias pirkimo dokumentų nuostatas, o ne laukti, kol bus nustatytas pirkimų laimėtojas. Pareiškėjos nuomone, pirkimo dokumentuose buvo nurodytas teisingas pirkimų objekto kodas, priešingos Tarnybos išvados yra visiškai nepagrįstos. Anksčiau vykusiuose pirkimuose, buvo nurodytas toks pats pirkimo objekto kodas ir atsakovė jokio neatitikimo nenustatė. Skelbimą paskelbė pati atsakovė, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad visa informacija yra teisinga. Paskelbdama skelbimą, Tarnyba išreiškė pritarimą Bendrovės veiksmams, todėl negali taikyti pareiškėjai poveikio priemonių. Bendrovė vykdė ne paslaugų, o darbų pirkimus, todėl pirkimo dokumentuose prie pagrindinių darbų pagrįstai nurodė ,,apskaitos duomenų surinkimą iš skaitiklių“. Atlikdama anksčiau vykusių analogiškų pirkimų vertinimą, atsakovė šią poziciją palaikė. Pirkimo sąlygose negalėjo būti nustatytas ribojimas karšto vandens skaitiklių įrengimo / pakeitimo darbams pasitekti trečiuosius asmenis, nes vienas ūkio subjektas negalėtų užtikrinti didelio kiekio skaitiklių įrengimo / pakeitimo, juo labiau atsižvelgiant į darbų geografinę rinką. Pareiškėjos nuomone, pirkimo sąlygose buvo nustatyti proporcingi ir pagrįsti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, nes buvo įvertinta perkamų darbų apimtis ir kiekis, būtinybė užtikrinti viešąjį interesą. Nustatyti kvalifikaciniai tiekėjų patirties reikalavimai, buvo mažesni nei buvo galima nustatyti pagal Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas rekomendacijas. Kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su aptarnaujamų objektų skaičiumi, taip pat atitiko rekomendacijų nuostatas. Priešingai nei nurodė atsakovė, nustatydama žemus kvalifikacinius reikalavimus, pareiškėja siekė sudaryti sąlygas pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui. Tarnybos argumentai, kad tokiu būdu buvo dirbtinai ribojama konkurencija ir sudaryta galimybė pirkimuose dalyvauti vieninteliam tiekėjui, su kuriuo jau anksčiau buvo sudarytos sutartys, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja vykdė tarptautinės vertės pirkimus, kuriuose galėjo dalyvauti tiekėjai, veikiantys Europos Sąjungoje. Šių tiekėjų pajėgumai Bendrovei negali būti žinomi, todėl galima konstatuoti, kad konkurencija nebuvo ribojama. Konstatuodama Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 2 d. 9 p., 3 str. nuostatų pažeidimą dėl neaiškios kainodaros, Tarnyba rėmėsi prielaidomis ir abejonėmis, o ne konkrečiais duomenimis. Sutarties 4.9 punkte yra nustatyta žalos kompensavimo tvarka, kai sutartis nutraukiama anksčiau termino ne dėl rangovo kaltės, o ne prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Atlygintinų nuostolių dydis yra įrodinėtina aplinkybė, nes jie turi būti realūs. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti, kad tiekėjai elgtųsi nesąžiningai ir reikalautų atlyginti nepagrįstai didelius nuostolius. Sutarties 4.9 p. nereiškia papildomų įsipareigojimų ir mokėjimų, pirkimo objekto ir kainų pakitimų. Kainodaros taisyklės sutartyje nebuvo pažeistos, nes buvo nustatytas fiksuotas įkainis, kaip nustatyta Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintoje metodikoje. Pagal sutarties projekto nuostatas, įrangos vertė fiksuojama kiekvieną mėnesį ir turi būti pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Ginčijamoje išvadoje nurodoma, kad buvo pažeistas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymas Nr. V-107, kuris atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą dėl prieštaravimo Europos Sąjungos teisės aktams nuo 2015-11-01 neteko galios. Tarnyba nedalyvavo pirkimų komisijos posėdžiuose, todėl negalėjo konstatuoti, kad pirkimų komisija nevertino kainos priimtinumo. Vien tai, kad kainos priimtinumo vertinimas nebuvo aptartas pirkimų komisijos protokole, savaime nereiškia, kad jis nebuvo atliekamas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 164–171) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Bendrovės skundas negali būti tenkinamas. Vertinimo išvada priimta dėl dviejų vykdytų pirkimų, kurių objektą sudarė dvi pagrindinės dalys, t. y. elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas ir apskaitos duomenų surinkimas. Nors pirkimų objektas į dvi dalis nebuvo skaidytas, pirkimų dokumentų analizė aiškiai parodo, kad pirkimų objektą sudaro dvi savarankiškos sudėtinės dalys, t. y. perkami darbai (skaitiklių įrengimas / keitimas) bei paslaugos (skaitiklių duomenų surinkimas, apdorojimas, saugojimas ir perdavimas užsakovui). Bendrovės pirkimo dokumentuose nurodyta, kad pagrindinis pirkimų objektas yra būtent darbai – elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas gyvenamuosiuose namuose. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. nuostatos leidžia riboti subrangovų pasitelkimą tik darbų, o ne paslaugų ar prekių įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis pirkimų objektas yra darbai, pirkimų dokumentuose turėjo būti nustatyta, kad šiuos darbus ar jų dalį privalo atlikti tiekėjas. Pirkimų sąlygų 2.2. p. nuostatos, kad apskaitos duomenų surinkimą iš skaitiklių gali atlikti tik tiekėjas, o subrangovų pasitelkimas yra negalimas, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. nuostatų. Priešingai nei nurodė pareiškėja, vertinimo išvadoje nebuvo konstatuota, kad buvo pasirinktas netinkamas BVPŽ kodas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 21 d. ir 22 str. 2 d. nuostatas, perkančioji organizacija turi pareigą skelbti apie pradedamą viešąjį pirkimą ir pateikti tiekėjams pirkimo dokumentus, kurie turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Pagal Tarnybos direktoriaus 2011-12-13 įsakymu Nr. 1S-184 patvirtinto Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo (toliau – Aprašas) 8 ir 16 p. nuostatas, Tarnybai tenka pareiga patikrinti, ar perkančiosios organizacijos parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau už pirkimo dokumentų turinį atsako perkančioji organizacija. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje. Tarnyba taip pat nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodyta neaiški apskaitos duomenų surinkimo ir perdavimo paslaugų kainodara. Perkančioji organizacija nurodė, kad ji neperka apskaitos duomenų surinkimui ir perdavimui reikalingos įrangos, kadangi ją įrengti ir prižiūrėti privalo tiekėjas. Kita vertus, sutarties projekto 4.9 p. nustatyta, kad sutarčiai pasibaigus prieš terminą, ne dėl rangovo kaltės, tiekėjui kompensuojamos investicijos į įrangą. Be to, įrangos vertė paslaugos kainodaroje nėra išskirta. Tarnybos vertinimu, sutarties projekto 4.9 p. nuostatos suponuoja pirkimo objekto ir kainos pasikeitimus, tokių sąlygų nustatymas gali pakeisti šalių pusiausvyrą ir nulemti perkančiajai organizacijai didesnes išlaidas, kurios nebuvo numatytos pirkimo metu ir kurias ji įsipareigoja padengti. Įsipareigodama kompensuoti tiekėjo investicijas į įrangą, kurios kaina pasiūlymų vertinimo metu nežinoma bei nevertinama, pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 3 p., 24 str. 2 d. 9 p. nuostatas ir 3 str. 1 bei 2 d. įtvirtintą skaidrumo principą ir įsipareigojimą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Be to, pirkimo dokumentuose nurodyta kainodara neatitinka Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 4.1 p. nuostatų, t. y. kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Tarnybos funkcijos ir kompetencija yra nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. Tarnyba neturi pareigos peržiūrėti ir tikrinti perkančiųjų organizacijų parengtus pirkimo dokumentų projektus iki pirkimo paskelbimo, bei juos koreguoti. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė įvertinti Bendrovės parengtus pirkimų dokumentus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. 3 d. nuostatas, skelbimas apie viešuosius pirkimus turi būti paskelbtas per 3 darbo dienas. Pareiškėja skelbimus per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą pateikė 2015-02-26, todėl, paskelbdama skelbimą 2015-03-03, atsakovė 3 darbo dienų termino nepraleido. Išvadoje Tarnyba nurodė tik pastebėjimus, susijusius su tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais bei pirkimui skirtomis lėšomis, tačiau šie pastebėjimai nebuvo vertinami kaip Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimas ir dėl jų sankcijos Bendrovei netaikytos.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Litesko“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 173–174) prašė jį tenkinti.
Atsiliepime pažymėjo, kad rengiant pirkimo dokumentus buvo remiamasi ankstesne Tarnybos išvada, t. y. dokumentai parengti atsižvelgiant į anksčiau nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Be to, Tarnyba atsisakė pateikti metodines pastabas dėl parengtų pirkimo dokumentų, nors turėjo tokią pareigą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos 2015-11-04 išvados Nr. 4S-3682, kuria Bendrovė pripažinta pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir įpareigota nutraukti vykdytų viešųjų pirkimų procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Bendrovė, vykdydami Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi patvirtintą taikos sutartį, 2015-02-26 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą išsiuntė Tarnybai skelbimus apie vykdomus viešuosius pirkimus ,,Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose Vilniuje ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (toliau – Pirkimas Nr. 1) ir ,,Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (toliau – Pirkimas Nr. 2), prašydama juos paskelbti 2015-02-27 (t. I, b. l. 119–120, 121–122).
Tarnyba skelbimus apie Bendrovės vykdomą Pirkimą Nr. 1 ir vykdomą Pirkimą Nr. 2 paskelbė 2015-03-03 ir apie tai 2015-03-18 raštais Nr. 4S-858 ir Nr. 4S-859 (t. I, b. l. 125, 126) informavo perkančiąją organizaciją bei Vilniaus apygardos teismą.
Tarnyba atliko Bendrovės vykdytų pirkimų dokumentų vertinimą ir priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą išvadą, kurioje konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. ir 9 d., 24 str. 2 d. 9 p. ir 3 str. 1 ir 2 d. nuostatas, nes nenustatė aiškios kainodaros, numatė šalių pusiausvyrą pakeičiantį kompensavimo mechanizmą, paslaugų pirkimą neteisėtai priskyrė pagrindiniams darbams, taip apribodama trečiųjų šalių pasitelkimą. Tokius perkančiosios organizacijos veiksmus Tarnyba vertino kaip sąmoningą siekį sudaryti sutartis su konkrečiu tiekėju, todėl konstatavo, kad nebuvo užtikrinta tiekėjų konkurencija ir skaidrumo principo laikymasis, racionalus lėšų panaudojimas, todėl įpareigojo Bendrovę nutraukti Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 procedūras.
Su Tarnybos išvada ir nustatytais įpareigojimais pareiškėja nesutinka iš esmės, todėl prašo teismą ją panaikinti.
Pareiškėjos nuomone, Tarnyba pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes nemotyvuotai atsisakė paskelbti apie vykdomus viešuosius pirkimus 2015-02-27.
Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Visus skelbimus, skirtus skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (23 str. 3 d.). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad skelbimas apie perkančiosios organizacijos vykdomus viešuosius pirkimus, Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui turi būti išsiųstas ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas per tris darbo dienas nuo skelbimo pateikimo Tarnybai.
Nustatyta, kad skelbimai apie vykdomus Pirkimus Nr. 1 ir Nr. 2 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą Tarnybai buvo pateikti 2015-02-26, o paskelbti 2015-03-03, t. y. nepraleidus Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. 3 d. nustatyto trijų dienų termino.
Tarnybos kompetencija ir funkcijos viešuosiuose pirkimuose įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. Šio straipsnio 1 d., inter alia, nustatyta, kad Tarnyba: vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus (2 p.); konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus arba organizuoti jų konsultavimą pirkimų klausimais (8 p.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 2 d. 6 p., įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.
Bendrovė taip pat teigia, kad atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. nuostatas, nes neįvykdė jai nustatytos pareigos, t. y. prieš paskelbdama apie vykdomus pirkimus, įvertinti jai pateiktus perkančiosios organizacijos parengtus pirkimų dokumentus, o nustačius neatitikimus, sudaryti sąlygas juos ištaisyti. Pareiškėjos nuomone, paskelbusi skelbimą, Tarnyba pripažino, kad pirkimo dokumentai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl jokios poveikio priemonės jos atžvilgiu negali būti taikomos.
Kaip nurodyta anksčiau, perkančioji organizacija visus skelbimus, skirtus skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, turi pateikti Tarnybai. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 22 str. 7 d., informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, skelbimų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2011-08-19 Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005. Tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (23 str. 3 d.).
Skelbimų teikimo Tarnybai tvarką detalizuoja Aprašas, kurio 8 p. nustatyta, kad už skelbimo turinį atsako perkančioji organizacija. Aprašo 16 p. nustatyta, kad Tarnyba, iki pirkimo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, patikrina, ar skelbimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 842/2011 reikalavimus ir Tarnybos nustatytus reikalavimus. Jeigu skelbimas neatitinka nustatytų reikalavimų, Viešųjų pirkimų tarnyba per 3 darbo dienas nuo skelbimo gavimo apie tai informuoja šį skelbimą pateikusią perkančiąją organizaciją. Perkančioji organizacija privalo ištaisyti Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytus netikslumus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-08-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013, išaiškino, kad Tarnyba neatlieka visuotinės skelbimų turinio išsamios kontrolės, nes jame pateikiama tik svarbiausia informacija, be to, Viešųjų pirkimų įstatymas Tarnybos to neįpareigoja daryti a fortiori dėl administracinės naštos ir racionalumo. Tarnyba, tikrindama skelbimų turinį, tik vertina, ar yra visos privalomos jo dalys, gali įvertinti ar yra akivaizdžių Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų, tačiau neatlieka išsamaus kiekvieno skelbimo sąlygų tikrinimo. Jei būtų priešingai, kiltų abejonė ne tik dėl Tarnybos, bet ir kitų tiekėjų teisės ginčyti pirkimo, kurio skelbimas buvo prieš tai persiųstas Tarnybai, sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą atsakingos būtent perkančiosios organizacijos.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-866/2014, nurodyta, kad skelbimo apie viešąjį pirkimą paskirtis – išviešinti pirkimo faktą. Pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, Tarnyba tikrina ne skelbimo turinio teisėtumą ir pagrįstumą, o jame pateikiamos informacijos visapusiškumą ir išsamumą atsižvelgiant į standartines skelbimų formas – už skelbimo turinį atsako pati perkančioji organizacija. Tarnybos atliekamas skelbimo apie pirkimą tikrinimas ir perdavimas išspausdinti nereiškia skelbimo turinio ir kitų pirkimo dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo analizės ir dėl to neužkerta kelio Tarnybai tokį tyrimą atlikti vėlesniuose pirkimo etapuose, įskaitant pirkimo sutarties vykdymo etapą. Tokią išvadą taip pat patvirtina tiek Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtis ir funkcijos, tiek jai suteikti platūs įgaliojimai.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad Tarnyba neturi pareigos ex ante vertinti perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų, nes, paskalbdama skelbimą, ji privalo tik patikrinti, ar jis atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Taip pat, konstatuotina, kad skelbimo apie vykdomus viešuosius pirkimus paskelbimas, savaime nereiškia, kad pirkimo dokumentai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia teisę Tarnybai, įtarus pažeidimą, atlikti pirkimo dokumentų vertinimą ir pritaikyti atitinkamas sankcijas. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad Tarnyba nevykdė jai priskirtų funkcijų, nes ex ante neįvertino jos parengtų pirkimo dokumentų, taip pat, kad, paskelbdama skelbimus, Tarnyba patvirtinto, jog pirkimo dokumentai atitinka teisės aktus.
Pareiškėjos nuomone, ginčijama išvada naikintina dar ir todėl, kad, vertindama anksčiau Bendrovės vykdytus analogiškus pirkimus, pagal kurių pirkimo dokumentus buvo parengti Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 dokumentai, Tarnyba nebuvo nustačiusi išvadoje nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų.
Su tokia pareiškėjos pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, priimdama ginčijamą išvadą, Tarnyba vertino naujai pareiškėjos parengtus pirkimų dokumentus, o vertinimą atliko vadovaudamasi jo metu galiojusiomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Vertindama perkančiosios organizacijos parengtus dokumentus, Tarnyba privalėjo objektyviai ir nuodugniai įvertinti pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatyti, ar pirkimai buvo vykdomi nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. įtvirtintų principų. Anksčiau Tarnybos priimtoje išvadoje išdėstyti argumentai ir nustatyti pažeidimai, atsakovės nesaistė.
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 ir 2 d., perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2013-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nuostatas, išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas. Viešųjų pirkimų tikslo ir principų santykis bei ryšys per se neeliminuoja situacijų, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, inter alia, užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-249/2011 ir Nr. 3K-3-406/2011). Su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu tiesiogiai susijęs vienas svarbiausių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekių – nesuvaržyta tiekėjų konkurencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes tai pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis. Konstatavęs tokio reikalavimo pažeidimą, teismas turi spręsti dėl pirkimų tikslo netinkamo siekimo arba nepasiekimo (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
Iš ginčijamos išvados turinio spręstina, kad pareiškėja įpareigota nutraukti vykdytas Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 procedūras, dėl nustatytų dviejų pažeidimų, t. y. nepagrįstai apribotų trečiųjų asmenų galimybių dalyvauti paslaugų pirkime, neaiškios ir netikslios paslaugų pirkimų kainodaros. Tarnybos nuomone, šie pažeidimai iš esmės sąlygojo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimą, neužtikrino tiekėjų konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 30 d. nustatyta, kad viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 31 d., viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas.
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subtiekėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subtiekėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.
Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvada, kad pagrindinius darbus gali atlikti tik tiekėjas, subrangovų pasitelkimas nėra galimas. Kita vertus, vykdant viešąjį paslaugų pirkimą, subrangovų / subtiekėjų pasitelkimas apskritai neleidžiamas. Darbai viešojo paslaugų pirkimo dalyku gali būti tik tuomet, jei Viešųjų pirkimų įstatymo 1 priedėlyje išvardyti darbai tik papildo perkamas paslaugas.
Nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė, kad pareiškėjos vykdytų pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 objektą sudarė dvi savarankiškos sudėtinės dalys, dėl kurių būtų sudaromos dvi atskiros sutartys, t. y. viešasis darbų pirkimas – karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas, ir viešasis paslaugų pirkimas – skaitiklių duomenų surinkimas, apdorojimas, saugojimas ir perdavimas užsakovui. Pirkimo dokumentuose Bendrovė nurodė, kad pagrindiniai darbai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. nuostatas, – apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių. Pirkimų sąlygų 4.1.2. p. pareiškėja nurodė, kad pagrindinius darbus, t. y. apskaitos duomenų surinkimą iš skaitiklių, privalo atlikti tiekėjas.
Vadinasi, pareiškėja viešąjį paslaugų pirkimą priskyrė darbų pirkimui ir nustatė, kad apskaitos duomenų surinkiman iš skaitiklių gali atlikti tik tiekėjas. Kaip nurodyta anksčiau, trečiųjų asmenų pasitelkimo ribojimas taikomas tik darbų pirkimui, bet ne paslaugų pirkimui. Pareiškėjos perkami skaitiklių įrengimo / pakeitimo darbai negali būti viešojo paslaugų pirkimo dalyku, kadangi jie nepapildo perkamų paslaugų. Nustatydama ribojimą paslaugų pirkimui pasitelkti subtiekėjus / subrangovus pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. nuostatas, taip pat nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją, kadangi pirkime negalėjo dalyvauti tiekėjai, kurie perkamą paslaugą galėtų vykdyti tik pasitelkę trečiuosius asmenis.
Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 9 d. nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas reguliavimas nustatytas tam, kad būtų užtikrintas skaidrumo principo laikymąsis, t. y. kad visi pirkimo dokumentai būtų aiškūs ir suprantami. Nepagrįstai apribodama trečiųjų asmenų dalyvavimą, vykdant skaitiklių duomenų surinkimo paslaugas, perkančioji organizacija neužtikrino skaidrumo principo laikymosi, nes galimai suklaidino potencialus tiekėjus.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 2 d. 9 p., pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 3 p. nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.
Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintoje Metodikoje nurodyta, kad pagrindiniai kainodaros taisyklių nustatymo principai: kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Turi būti siekiama surašyti jas taip, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų įkainojimo. Kainodaros taisyklėse negali būti numatyta galimybių taikyti alternatyvius kainos apskaičiavimo būdus ar alternatyvias taisykles (4.1 p.); kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus. Perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, iš kitos pusės, perkančioji organizacija neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis (4.2 p.). Kainodaros taisyklės yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Jas rengia perkančioji organizacija vadovaudamasi šia metodika. Tiekėjams kainodaros taisyklės pateikiamos kartu su kitais pirkimo dokumentais. Tiekėjai pirkimo dokumentuose nustatytomis kainodaros taisyklėmis vadovaujasi rengdami pasiūlymus. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytas kainodaros taisykles surašomos atitinkamos pirkimo sutarties nuostatos (5 p.)
Atlikdama Bendrovės vykdytų pirkimų dokumentų vertinimą, Tarnyba konstatavo, kad darbų atlikimo kainodara yra pakankamai aiški ir konkreti, tačiau paslaugų pirkimo kainodara nėra aiški, kadangi nėra nurodytos paslaugų teikimo sąnaudos, taip pat nenurodyta, kokią dalį paslaugos įkainyje sudarys įrangos vertė, kompensacijos už investiciją į įrangą apskaičiavimo mechanizmas grindžiamas ne ekonomiškai pagrįstai kriterijais, bet tiekėjo teikiamais duomenimis. Nustatyta kompensacija už įrangą, nulemia pirkimo objekto ir jo kainos pakitimus, nulemia šalių pusiausvyros pasikeitimą.
Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo nurodyti aiškios įrangos vertės įtakos paslaugų įkainiams, ar vertinti įrangos vertės dėl perkamų paslaugų pobūdžio bei masto, taip pat dėl to, kad ji neperka duomenų nuskaitymo įrangos. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai iš esmės patvirtina, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta aiški ir tiksli duomenų nuskaitymo kainodara. Vadinasi, ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
Teismas pažymi, kad Tarnyba visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes nenustatė aiškios perkamų paslaugų kainodaros. Teismo vertinimu, rengdama pirkimo dokumentus, Bendrovė turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokią dalį paslaugų teikimo kaštuose turi sudaryti įrangos vertė ar investicijos į įrangą, nes tik taip galima nustatyti, ar paslaugų teikimo įkainiai yra pagrįsti. Nenustatydama aiškių paslaugų kainodaros taisyklių, pareiškėja sudarė galimybę tiekėjams piktnaudžiauti savo padėtimi, nesilaikė Metodikos 4.2 p. reikalavimų, kadangi prisiėmė riziką dėl nepagrįstai didelių paslaugų įkainių. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo nurodyti įrangos vertės įtakos paslaugų įkainiams, kadangi ji įrangos nepirko. Pagal kartu su pirkimo dokumentais pateiktos sutarties 4.8 p., sutarčiai pasibaigus nustatytu terminu, paslaugų teikimui įrengta įranga perduodama užsakovo nuosavybėn. Vadinasi, nors sutarties vykdymo laikotarpiu įranga nėra pareiškėjos nuosavybė, pareiškėja ją išsiperka per sutartyje nustatytą terminą, todėl įrangos vertės dalis paslaugų kainoje, turi esminę įtaką.
Teismas taip pat sutinka su Tarnybos išvadomis, kad nustatydama kompensaciją už įrangą, kai sutartis pasibaigia prieš terminą, pareiškėja iš esmės pakeitė šalių pusiausvyrą ir pirkimo objekto kainą, nes įsipareigojo kompensuoti įrangos vertę, kurios kainos pasiūlymų teikimo metu, nežinojo.
Dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, susijusių su tiekėjų kvalifikacija ir kitomis Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, teismas plačiau nepasisako, nes poveikio priemonės pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomos dėl neaiškių kainodaros taisyklių ir neteisėtai apriboto trečiųjų asmenų dalyvavimo viešajame paslaugų pirkime.
Ginčijama Tarnybos išvada atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus, nes joje nurodytos faktinės aplinkybės, turėjusios įtaką pažeidimams konstatuoti, taip pat pateiktas objektyvus ir nuodugnus nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo tenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti Tarnybos 2015-11-04 išvadą Nr. 4S-3682 nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Vilniaus energija” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.