Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo bei prieštaravimų priėmimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus Compensa Vienna Insurance Group, ADB pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius Compensa Vienna Insurance Group, ADB kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Paskirtis“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. gegužės 3 d. priėmė teismo įsakymą ir išieškojo iš skolininkės UAB "Paskirtis" kreditoriaus Compensa Vienna Insurance Group, ADB naudai 1 658,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 30 d., o 2023 m. birželio 1 d. išduotas vykdomasis raštas.

3. Skolininkė UAB „Paskirtis“ 2023 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo bei prieštaravimų pateikimo. Prašymą grindė šiais argumentais:

3.1. UAB „Paskirtis“ teismo pranešimą su priedais gavo ir užregistravo 2023 m. gegužės 9 d., kas reiškia, kad prieštaravimai dėl kreditoriaus reikalavimų turėjo būti pareikšti iki 2023 m. gegužės 29 d. Tačiau šį terminą skolininkė praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi už šią sritį atsakinga įmonės vadovė R. S. prieštaravimų pateikimo laikotarpiu atostogavo, todėl apie procesą atsakingam įmonės asmeniui tapo žinoma tik grįžus iš atostogų, t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui.

3.2. Skolininkei UAB „Paskirtis“ pagal minimalią pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktą informaciją nėra suprantama, kokius neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję kokios nors žalos turtui, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradimą atliko UAB „Paskirtis“. Tuo tarpu civilinės atsakomybės taikymui yra būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys) visetą, o nesant bent vienos sąlygos atsakomybė netaikoma. Šiuo atveju dėl kreditoriaus reikalavimų (ne)pagrįstumo gali būti sprendžiama tik atlikus išsamų visų civilinės teisinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (ne)buvimo vertinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė netenkinti skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir atsisakė priimti skolininkės UAB „Paskirtis“ prieštaravimus dėl kreditoriaus Compensa Vienna Insurance Group, ADB pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog skolininkės vadovė R. S. (kuri atsakinga už šią sutartį) teismo įsakymą bei pranešimą gavo 2023 m. gegužės 4 d., siųstą per teismų portalą e.teismas (EPP), todėl laikytina, kad prieštaravimus turėjo pateikti iki 2023 m. gegužės 24 d., o kadangi atostogavo nuo 2023 m. gegužės 9 d., todėl įmonės vadovė, įmonės dokumentus gavusi iki atostogų, turėjo pakankamai laiko prieštaravimams pareikšti.

6. Skolininkė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prieštaravimams pareikšti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) UAB „Paskirtis“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 19 d. priimta nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus reikalavimų pareikšti, priimti skolininkės UAB „Paskirtis“ prieštaravimus ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. UAB „Paskirtis“ vadovė neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Nors ji turi aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, pildydama duomenis dėl jos sukūrimo pateikė reikalingus sutikimus, tačiau toks sutikimas automatiškai negali būti taikomas visoms būsimoms byloms. Šiuo atveju kreditoriaus inicijuota byla dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų buvo nauja byla, apie kurią įmonei anksčiau nebuvo žinoma, todėl aplinkybė, kad UAB „Paskirtis“ vadovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje byloje toks sutikimas buvo duotas/galiojo.

7.2. Pranešimus EPP apie nagrinėjamą bylą UAB „Paskirtis“ vadovė patikrino tik grįžusi po atostogų, kai jai buvo perduoti paštu įmonėje gauti procesiniai dokumentai ir apie tokią bylą jai apskritai tapo žinoma. Tuo metu procesinis terminas prieštaravimams pateikti jau buvo pasibaigęs.

8. Kreditorius Compensa Vienna Insurance Group, ADB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skolininkės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Skolininkė neneigia, kad jos paskyra ginčo bylos metu buvo aktyvi. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkė EPP paskyra ginčui aktualiu metu nesinaudojo ir iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad skolininkės veikla yra susijusi su atstovavimu teismuose, todėl darytina išvada, kad ji turi patirties tokio pobūdžio bylose ir jai buvo žinomi procesiniai veiksmai, reikalingi atlikti tuo atveju, jei skolininkė nesutinka su teismo išduotu įsakymu.

8.2. 2023 m. gegužės 9 d. skolininkei įteikus procesinius dokumentus, pastaroji teismo nustatytu terminu nesiėmė visiškai jokių veiksmų. Skolininkė prieštaravimų nepateikė net ir iš atostogų grįžus vadovei, o aktyviai veikti ėmė tik po to, kai kreditorius kreipėsi į antstolį ir pastarasis pradėjo išieškojimą priverstine tvarka.

8.3. Skolininkei dar iki kreipiantis į teismą buvo žinoma apie kreditoriaus reikalavimą - kreditorius siuntė skolininkei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Skolininkė, gavusi pretenziją, buvo pasyvi, į ją nereagavo, žalos neatlygino. Nurodyta situacija leidžia spręsti tiek apie skolininkės elgesį ir požiūrį į jai pateiktus reikalavimus, tiek apie tai, kad ji pagrįstai galėjo numatyti, jog kreditorius inicijuos teisminį procesą dėl jau pareikšto reikalavimo.

8.4. Skolininkė yra juridinis asmuo, todėl ta aplinkybė, kad juridinio asmens atstovas tam tikru metu atostogavo ir atostogų metu nepaliko kitų atsakingų asmenų, nereiškia, kad skolininkė gali likti pasyvi pradėtame teisminiame procese. Skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Būtent skolininkei turėtų tekti neigiamos pasekmės dėl to, kad atostogaujant vienam įgaliotam darbuotojui, sustoja tam tikrų sprendimų priėmimas skolininkės veikloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl naujų įrodymų

9. Prieš vertinant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

10. Kreditorė Compensa Vienna Insurance Group, ADB kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – duomenis iš UAB „Paskirtis“ internetinės svetainės apie skolininkės vykdomą veiklą bei kontaktinius asmenis; 2023 m. kovo 1 d. kreditorės pretenziją skolininkei; informaciją iš vykdomosios bylos kortelės.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

12. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, į naujai teikiamų įrodymų pobūdį ir turinį, laikytina, kad šių įrodymų teikimas pirmosios instancijos teismui nebuvo tikslingas ir iš esmės neaktualus. Kadangi šiais naujai teikiamais įrodymais įrodinėjamos aplinkybės apie skolininkės galimybę laiku pateikti prieštaravimus, t. y. įrodinėjamos kitos, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamam klausimui reikšmingos, aplinkybės, todėl šiuos naujai kreditorės teikiamus įrodymus teismas priima ir vertina kompleksiškai kartu su byloje esančiais duomenimis.

Dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir priimti apeliantės prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.

16. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-250/2003). Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

17. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. gegužės 3 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Paskirtis“ kreditoriaus Compensa Vienna Insurance Group, ADB naudai. Pranešime dėl išduoto teismo įsakymo skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų.

18. Byloje, visų pirma, kilo ginčas dėl konkrečios datos, kurią skolininkė gavo teismo įsakymą bei pranešimą, t. y. nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas terminas skolininkei pasinaudoti savo procesine teise pateikti prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo.

19. Nors iš bylos medžiagos, t. y. 2023 m. gegužės 12 d. pažymos, matyti, jog skolininkei procesiniai dokumentai buvo paštu įteikti 2023 m. gegužės 9 d. (atstovui pasirašytinai), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog skolininkės vadovė R. S. teismo įsakymą bei pranešimą per teismų portalą e.teismas (EPP) gavo 2023 m. gegužės 4 d. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad skolininkės vadovė, kuri buvo atsakinga už sutartį su kreditoriumi, teismo procesinius dokumentus gavusi būtent 2023 m. gegužės 4 d., o atostogų išėjusi tik 2023 m. gegužės 9 d., turėjo galimybę pateikti teismui prieštaravimus dėl įsakymo išdavimo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

21. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

22. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

24. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

25. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė UAB „Paskirtis“ yra EPP vartotoja (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), kas pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog skolininkė sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai (teismo įsakymas bei pranešimas) skolininkei galėjo būti siunčiami per EPP, neįvertino tos aplinkybės, jog skolininkė nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį turi imperatyvią pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Byloje nėra duomenų apie skolininkei LITEKO VEP posistemiu 2023 m. gegužės 4 d. išsiųstų procesinių dokumentų pristatymo skolininkei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą, t. y. duomenų, jog su teismo įsakymu skolininkė būtų faktiškai susipažinta, dokumentai būtų perskaityti, taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkės vadovė būtų žinojusi apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas, skolininkei procesinius dokumentus siųsdamas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP posistemį, siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininkę apie jai pradėtą civilinę bylą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra iš esmės suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jos tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus būtent šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį poįstatyminį reglamentavimą bei teismo praktiką, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorius Compensa Vienna Insurance Group, ADB kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Paskirtis“, kurio pagrindu buvo pradėta visiškai nauja civilinė byla. Todėl aplinkybė, kad skolininkė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje civilinėje byloje skolininkė buvo davusi tokį sutikimą.

28. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog 2023 m. gegužės 3 d. priimtas teismo įsakymas bei pranešimas skolininkei UAB „Paskirtis“ buvo įteikti ne 2023 m. gegužės 4 d., kaip laikė / konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 2023 m. gegužės 9 d.

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad terminas prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti buvo praleistas - kaip nustatyta, procesinius dokumentus skolininkė gavo 2023 m. gegužės 9 d., todėl terminas prieštaravimams pareikšti baigėsi 2023 m. gegužės 29 d., tuo tarpu prieštaravimai teismui pateikti 2023 m. birželio 9 d.

30. Svarbu pažymėti, kad dėl skolininkės nurodomos priežasties, dėl kurios terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas – įmonės vadovės, kuri buvo atsakinga už sutarties su kreditoriumi vykdymą (atostogos nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 31 d.), - pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė.

31. Tuo tarpu kreditoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai, jog skolininkės veikla susijusi su atstovavimu teismuose, todėl ji turi patirties tokiose bylose, kad skolininkės vadovės atostogų metu turėjo būti paskirtas kitas atsakingas asmuo, kad skolininkė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kad skolininkė pradėjo aktyviai veikti tik po vykdomojo rašto pateikimo vykdymui ir pan., - laikytini iš esmės logiškais, tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu įvertinti tai, kad skolininkė, sužinojusi apie jai iškeltą civilinę bylą, nedelsė ir nebuvo pasyvi, o kreipėsi į teisininkus, kurie parengė prieštaravimus, ir savo ruožtu pateikė prieštaravimus teismui praėjus kelioms dienoms po procesinių dokumentų gavimo. Tad nagrinėjamu atveju aplaidumo, nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis apeliantės veiksmuose apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32. Įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą (CPK 117–132 straipsniai), asmens teisę būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam, teisę pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, skundžiama teismo nutartis naikinama, terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, galimybės skolininkei prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka (byloje esant ginčui), nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

33. Nors skolininkė UAB „Paskirtis“ 2023-09-06 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau jo priėmimo, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, kadangi procesas byloje tęsis pirmosios instancijos teisme ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą civilinėje byloje Nr. eL2-6364-759/2023 prieštaravimams dėl 2023 m. gegužės 3 d. išduoto teismo įsakymo pateikti ir perduoti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ prieštaravimų dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6364-759/2023 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.