Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba (turintis (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. T. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. lapkričio 6 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. apie 14.05 val. D. T. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas. D. T. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. D. T. negali eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 11).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, o priežastinio ryšio požymis nenustatomas. Ši nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais, o normos dispozicija yra blanketinė.

Kaltinamasis D. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad lapkričio 6 d. išvyko dirbti pas klientus. Darbų vykdymo metu ir po jų pyko ant savęs, pradėjo nerimauti. Įvykio dieną neišgėrė nuskausminamųjų. Užėjo į (duomenys neskelbtini) naują parduotuvę ir nusipirko citrininės degtinės, tuomet važiavo toliau vykdyti darbus. Vykdant darbus akumuliatorius išsikrovė, dėl ko jis pradėjo pykti. Kol krovė akumuliatorių išgėrė turėtą degtinę, autobusiuko gale. Išgėręs degtinę išvažiavo namo. Tačiau pavažiavus apie 1,5 km jį sustabdė pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes.

Be D. T. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojo ((duomenys neskelbtini)) O. G. parodymai. Liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2024 m. lapkričio 6 d., apie 13.49 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., važiuoja automobilis „Fiat“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Vykdami į (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo minėtą „Fiat“ automobilį ir jį sustabdė. Nustatyta vairuotojo tapatybė. Pabendravus su D. T. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo blaivumą ir panaudojus alkoholio kiekio matuoklį pirmu pūtimu – 2024 m. lapkričio 6 d., apie 14.09 val., jam buvo nustatytas 2,50 prom. girtumas, antru pūtimu, apie 14.33 val., buvo nustatytas 2.40 prom. girtumas. Vairuotojas neigė vartojęs alkoholį. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir M. M. tarnybiniame pranešime.

Tai, jog kaltinime minimu laiku ir vietoje kaltinamasis vairavo automobilį „Fiat“ v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus patvirtina 2024 m. lapkričio 6 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti D. T. neblaivumo požymiai, taip pat Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitai.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. T. 2024 m. lapkričio 6 d., apie 14.07 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2024 m. lapkričio 6 d. 14.09 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2024 m. lapkričio 6 d. 14.33 val., buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilių etilo alkoholio koncentracija).

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas ir laidavimo raštas atleisti kaltinamąjį D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sūnaus J. T. atsakomybėn (b. l. 102, 105).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. T. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl D. T. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus D. T. nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog D. T. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, iš pateiktų paaiškinimų, turi problemų su (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Nors per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra mažo pavojingumo, nepasižymintis sistemiškumu, baudos sumokėtos (b. l. 90-91). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog po nagrinėjamo įvykio jis nevartoja alkoholio, o įvykio dieną vartojo alkoholį, kadangi patyrė stresą ir įtampą. Po įvykio kaltinamasis pasitelkė psichologo pagalbą spręsti turimas psichologines problemas. Todėl akivaizdu, kad dėl analizuojamo įvykio padarė išvadas, ėmėsi spręsti problemas, turėjusias įtakos susiklosčiusiai situacijai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. T. ankščiau nebuvo teistas, todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį D. T. nusikalstamos veikos pobūdį, nulemtą tuo metu jo pasirinkto netinkamo problemų sprendimo būdo, taip pat padarytas teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog D. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų J. T.. Pateiktame D. T. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotojo asmeninės savybės D. T. padarys teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad daro įtaką tėčiui, stebėdamas jo būseną su sesers pagalba nori padėti, kad jis sveiktų, gydytų save ir rūpintųsi savo fizine sveikata, depresija. Po įvykio turėjo keletą rimtų pokalbių, kurių pagalba pavyko labiau suartėti ir dabar gali rimčiau kalbėti. Rūpestis tėčiu gali padėti tapti jam geru laiduotoju. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog sūnus jam yra autoritetas, jo tvirtas charakterio būdas padeda jam stresinėse situacijose, pavyzdžiui panikos metu, o tai suponuoja išvadą, jog sūnus gali kontroliuoti kaltinamojo elgesį, bei daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. J. T. darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas, kaip itin aukštos atsakomybės darbuotojas, padedantis kolegoms (b. l. 103).

J. T. nebuvo teistas (b. l. 92, 120-122), tačiau per 5 metus buvo baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą transporto priemonės be techninės apžiūros, greičio viršijimą, automobilio netinkamą stovėjimą draudžiamose vietose, naudojimusi mobiliojo ryšio priemone vairuojant transporto priemonę, baudos yra sumokėtos (b. l. 93-100, 108-118). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad laiduotojo J. T. padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (stovėjimu neleistinoje vietoje ir greičio viršijimu ir kt.), Pažymėtina, kad J. T. pastaruoju laikotarpiu padaryti administraciniai nusižengimai priskiriami mažiau pavojingiems KET pažeidimams, tai atspindi ir paskirtų nuobaudų dydis (30-50 Eur). Pažeidimai padaryti pakankamai seniai (paskutinis 2023 m. lapkričio 7 d.). Teismas konstatuoja, kad padaryti administraciniai nusižengimai nerodo, jog J. T. būtų piktybinis teisės pažeidėjas. Tai, kad J. T. buvo baustas administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai J. T. charakterizuojanti aplinkybė, tačiau nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog J. T. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi glaudų ryšį su D. T. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl yra skirtinas D. T. laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. T. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis jam priklausantį transporto priemonę vairavo dienos metu, apie 14.07 val., kai eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad D. T. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. T. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d., t., y. nuo dienos, kai D. T. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 58-59).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad D. T. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 3580 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 86), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 58-59) – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas (b. l. 56-57) – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) (laikomas byloje prie asmens duomenų) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu (b. l. 60-61), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. T. priklausančiam automobiliui „Fiat Ducato“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) . Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios 3 laikmenos (CD) su vaizdo įrašais – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2024 m. lapkričio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. T. priklausančiam turtui – automobiliui „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu voką, kuriame yra 3 laikmenos (diskai) su vaizdo įrašais – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.