- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-01
- Bylos Nr.
- e2A-584-618/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- A. B., R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. B. ir R. B. ieškiniu prašė: 1) nustatyti 0,0627 ha ploto, 6 m pločio kelio servitutą – teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, einančiu per atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantį 0,0627 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); 2) nustatyti, kad viešpataujantieji daiktai – ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovų 64,27 Eur servituto vienkartinę kompensaciją atsakovei; 4) priteisti iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė aplinkybes, kad atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0627 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (toliau – ginčo žemės sklypas). Šis sklypas buvo suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas) sprendiniais. Pagal paminėtą projektą suformuotas 627 kv. m (0,0627 ha) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas patekti į kitus šiuo projektu suformuotus tris žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose ginčo žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatytas tarnaujantysis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 kv. m, tai yra per visą žemės sklypo plotą. Tačiau, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiam sklypui yra įregistruoti tik tarnaujantieji servitutai, susiję su požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis – teisėmis tiesti ir aptarnauti šias komunikacijas. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso atsakovės kaimynystėje esantys keturi žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini). Šie keturi žemės sklypai buvo suformuoti ieškovams įgyvendinus detaliojo planavimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) veiksmus, kurie yra iki galo atlikti ir patvirtinti. Detaliojo plano byloje yra sprendinių įgyvendinimo programa su brėžiniu, kuriame atsakovės V. Ž. ranka atliktas įrašas „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“. Šio atsakovės sutikimo pagrindu aiškinamojoje detaliojo plano dalyje buvo nurodyta, kad į planuojamus ir projektuojamus ieškovams priklausančius žemės sklypus bus patenkama per gretimą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei V. Ž., kurios rašytinis sutikimas yra gautas. Ieškovai nurodė, kad detaliojo plano sprendiniuose yra numatyti projektuojami viešpataujantieji kelio servitutai per tarnaujantį V. Ž. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtinus detalųjį planą, nesivadovaujant jo sprendiniais, kelio servitutas liko neįregistruotas.
3. Ieškovai nurodė, kad per savo atstovą 2021 m. birželio 15 d. išsiuntė atsakovei pasiūlymą sudaryti kelio servituto nustatymo sutartį, t. y. formalizuoti tai, kas šalių iš esmės jau buvo susitarta, kam atsakovės raštiškas sutikimas jau buvo duotas, t. y. įteisinti jau keletą metų faktiškai naudojamą kelią, tačiau iš atsakovės atstovės buvo gautas atsakymas, kad atsakovė ne tik nesutinka su kelio servituto sutarties sudarymu, bet ir atšaukia savo ranka ieškovų žemės sklypo detaliojo plano byloje padarytą įrašą „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“. Ieškiniu ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą visam atsakovės žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotis, remiantis žemės sklypo planu, yra 6 m, kadangi šis sklypas visa savo apimtimi buvo suprojektuotas ir numatytas būtent susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, viso sklypo panaudojimas norint patekti į ieškovų sklypus buvo numatytas tiek ieškovų detaliojo planavimo dokumentuose, tiek pačios atsakovės projektiniuose dokumentuose bei 2016 m. vasario 9 d. žemės sklypo plane, kurio eksplikacijoje nurodytas kelio servitutas (kodas 215) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – plotas 627 kv.m, t. y. visas žemės sklypo plotas. Ieškovai nurodė, kad prašomo nustatyti kelio servituto vietoje jau yra faktinis kelias, kurį šalys naudojo pagal paskirtį jau keletą metų, šiam patekimo į ieškovų žemės sklypus būdui buvo pritarusi pati atsakovė. Ieškovų teigimu, faktinis kelias, esantis atsakovės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienintelis būdas patekti į ieškovų žemės sklypus, adresais (duomenys neskelbtini) (į sklypą (duomenys neskelbtini) patenkama tiesiogiai iš valstybinio žemės sklypo, esančio prieš atsakovės ginčo žemės sklypą). Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašomo nustatyti servituto plotas 0,0627 ha, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, yra 2 050 Eur, naudojimo laipsnis – 0,5. Kadangi, atsakovės žemės sklypo naudojimo būdas yra būtent „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija“ ir šiuo sklypu, kaip keliu, naudojasi pati atsakovė, todėl, ieškovų vertinimu, atsakovei nustatytina 64,27 Eur vienkartinė kompensacija (0,0627 ha x 2 050,00 Eur x 0,5).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai ir nustatyti 0,0627 ha ploto, 6 m pločio kelio servitutą – teisę ieškovams A. B. ir R. B. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, einančiu per atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantį 0,0627 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); nustatyti, kad viešpataujantieji daiktai – ieškovams A. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovui A. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); iš ieškovų A. B. ir R. B. atsakovei V. Ž. priteisti 64,27 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutą; ieškovui A. B. iš atsakovės V. Ž. priteisti 2 613 Eur bylinėjimosi išlaidas; sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1025-618/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AV-2635 ,,Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ patvirtinus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Detalusis planas). Šalia ieškovams priklausančių žemės sklypų yra 0,0627 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei V. Ž.. Taip pat nustatyta, kad šalia šio ginčo žemės sklypo yra atsakovei V. Ž. priklausantis žemės sklypas ir jos sūnui R. Ž. priklausantys du žemės sklypai.
6. Teismas nustatė, kad egzistuoja šalių nesutarimas, kaip pirmoji sąlyga servitutui nustatyti teismo sprendimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl antrosios sąlygos – servituto būtinumo, nustatė, kad atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo, kuriame ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir jis suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, kuriuose numatyta, jog šis ginčo žemės sklypas tarnaus kaip kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 kv. m. Taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypu tiek atsakovė, tiek jos sūnus patenka į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), be to, juo dar iki ieškovų Detaliojo plano patvirtinimo 2018 m. naudojosi ir ieškovai, naudojasi ir iki šiol patekdami į jiems nuosavybės teisę priklausančius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs atsakovės argumentus, kad ieškovai gali įsirengti privažiuojamąjį kelią prie jiems priklausančių žemės sklypų per valstybinėje žemėje susiformavusį keliuką, einantį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, teismas įvertino duomenis, jog (duomenys neskelbtini) gatvė neįrengta, tai yra pievų plotai, kuriose yra matomos provėžos, pati (duomenys neskelbtini) gatvė nei savo pradžioje, nei pabaigoje nėra sujungta su kokia nors kita gatve ar keliu, o atsakovės nurodomas valstybinėje žemėje susiformavęs keliukas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat yra pieva, kurioje neryškiai matosi provėžos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo kelias, kuriuo ieškovai gali patekti į savo žemės sklypus, yra jau susiformuotas, o jo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl būtų neracionalu svarstyti kito kelio ir kitoje vietoje įrengimą, nes tai pareikalautų didelių ir neproporcingų investicijų, naujo projektavimo. Įvertinta, kad Detaliajame plane nurodyta, jog į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini)) ateityje įrengus (duomenys neskelbtini) gatvę bus galima patekti ja, tačiau šiuo metu nei pati (duomenys neskelbtini) gatvė, nei pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. nėra įrengti, palikti laisvi valstybinės žemės plotai – tai nėra kelias, kuriuo būtų galima normaliomis sąnaudomis naudotis, be to, nėra aišku, ar šio ploto pakaktų keliui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus, įrengti. Teismas įvertino ir tai, kad servituto nustatymo objektyvus poreikis egzistavo ir tvirtinant ieškovų Detalųjį planą. Teismas pažymėjo, kad Detalusis planas, kuriame yra nustatytas servitutas, nėra nuginčytas, dėl jo koregavimo nėra kreiptasi į teismą, toks reikalavimas nėra suformuluotas ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėta ir tai, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose numatyta, jog ginčo žemės sklypas tarnaus kaip kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 kv. m, todėl padaryta išvada, kad nustatant servitutą ieškovams priklausantiems viešpataujantiesiems daiktams per atsakovės žemės sklypą, atsakovės teisė į nuosavybę nebus labai apribota, nes ieškovai pareikštu ieškiniu nesprendžia vien savo susisiekimo klausimo, šiuo keliu ir toliau naudotųsi atsakovė ir jos sūnus, kelias ir toliau išliktų toje pačioje vietoje. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina servituto būtinumą.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovų prašoma priteisti atsakovei 64,27 Eur dydžio kompensacija apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, taip pat įvertinęs tai, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuriam pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius yra numatytas tarnaujantysis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (627 kv. m), padarė išvadą, kad nustačius servitutą atsakovė nepraranda galimybės naudoti ginčo žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, dėl to 64,27 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją teismas pripažino pagrįsta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; iš ieškovų apeliantės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Detaliojo plano reikšmę spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo, nevertino tam tikrų nustatytų faktinių ginčo aplinkybių ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsakovės teigimu, aplinkybės, jog Detaliojo plano sprendiniai nėra nuginčyti, pirmosios instancijos teismui nesudarė? išimtinio faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovų Detaliuoju planu servitutas nustatytas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės ranka atliktu įrašu „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018‑07-31“, kaip viena iš servituto nustatymo pagrįstumo aplinkybių, tačiau, atsakovės įsitikinimu, toks ieškovų nurodomas ir teismui pateiktas atsakovės pasirašytas sutikimas yra niekinis ir šiai bylai negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, jog bet kokie susitarimai dėl servituto, jo pločio ar pan. keitimo turi būti įforminti notarine tvarka, o šios formos nesilaikymas sudarant atitinkamą sandorį jį daro niekinį ir negaliojantį. Ieškovų pateiktas Detalusis planas nepatvirtina servituto atsakovės ginčo žemės sklypui nustatymo fakto, nes Detalusis planas nėra servituto nustatymo pagrindas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalies prasme.
8.2. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi patvirtintu Detaliuoju planu, tačiau nevertino faktinių bylos aplinkybių, jog tiek Detaliojo plano rengimo metu, tiek šiuo metu kelio atšaka iš (duomenys neskelbtini), esanti valstybinėje žemėje, tiek atsakovei priklausančiame ginčo žemės sklype iki ieškovų pertvarkomos teritorijos esantis privažiavimas nėra įrengtas 6 m pločio su pėsčiųjų taku, kuris atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus keliui / gatvei. Nors ginčo sklype esantis privažiuojamasis kelias nustatytas (duomenys neskelbtini) bendruoju planu ir rodomas kaip esama D2 kategorijos gatve? ir yra suplanuotas atsakovės parengtu ir patvirtintu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, jis nėra ir nebus įrengtas pagal D2 kategorijos gatvės reikalavimus, nes to faktiškai neįmanoma padaryti dėl nepakankamo ginčo žemės ploto. Kelio atšaka iš (duomenys neskelbtini), esanti valstybinėje žemėje, taip pat atsakovei priklausančiame ginčo žemės sklype esantis privažiavimas nėra įregistruoti ir (ar) įrašyti į Klaipėdos rajono savivaldybės tvarkomų kelių sąrašą.
8.3. Atsakovė pažymi, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovų daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius. Atsakovės teigimu, ieškovai šioje byloje neteikė? jokios informacijos ir įrodymų, jog valstybinės žemės ploto nepakaktų kitam keliui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus, įrengti. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino ir rėmėsi tik žodiniu liudytojos S. K. paaiškinimu, nevertino ir nesirėmė? atsakovės byloje pateiktais įrodymais – vaizdo įrašu, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikta pozicija byloje. Ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, jog neįmanoma patenkinti ieškovų daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikių be neproporcingai didelių sąnaudų. Byloje nebuvo aiškinamasi, kokių sąnaudų reikia kitam keliui įrengti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kito kelio ir kitoje vietoje įrengimas pareikalautų didelių ir neproporcingų investicijų, niekuo nepagrįsta, neatitinka ginčo šalių pusiausvyros principo.
8.4. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sureikšmino faktinį naudojimąsi keliu. Atsakovė nurodo, kad, jai Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu pertvarkius jai priklausiusį žemės sklypą, atsiradęs ginčo žemės sklypas nebuvo apribotas kelio servitutais taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. kelio servitutas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmes ieškovų žinojimas, ieškovai važiuos ar ne į jiems priklausančius žemės sklypus atsakovės įrengtu keliu. Teismas, vertindamas liudytojos S. K. paaiškinimus, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl jos ginčo žemės sklype esančio privažiavimo, kuris taip pat nėra ir nebus įrengtas pagal D2 kategorijos gatvės reikalavimus, nes to faktiškai neįmanoma padaryti dėl nepakankamo ginčo žemės ploto.
8.5. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuožiūra nustatytos vienkartinės 64,27 Eur kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininkei – atsakovei, kadangi nebuvo įvertinta, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas, kokių išlaidų atsakove? jau turėjo keliui įrengti. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė? bylos duomenų, kokių sąnaudų reikėjo kitam keliui įrengti, neįvertino, jog kelio servitutas nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėms važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų, dėl kurių iš esmės neišspręsta CK 4.114 straipsnio tvarka.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovams iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovai nurodo, kad ieškovų žemės sklypų Detalusis planas yra vienas iš įrodymų, ieškovams įrodinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ieškovų Detalusis planas numatė patekimo į žemės sklypus schemą būtent per atsakovei priklausantį ginčo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šią susisiekimo schemą 2018 m. liepos 31 d. pasirašė atsakovė. Ieškovai nesutinka su atsakovės teiginiais, kad atsakovės parašas gautas apgaulės būdu. Ieškovai nurodo, kad atsakovė byloje nepareiškė reikalavimo dėl savo 2018 m. liepos 31 d. duoto sutikimo nuginčijimo, todėl teismas neprivalėjo ir negalėjo nagrinėti šito klausimo, nes tai nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Pažymi, kad ieškovai neteigia, jog minėtu sutikimu buvo pasirašytas formalus šalių susitarimas dėl kelio servituto, tačiau tai yra aiški ir suprantama pasirašančio asmens valios išraiškos forma.
9.2. Ieškovai pažymi, kad jų žemės sklypai ir įvažiavimas į juos buvo suprojektuoti per vidinį keliuką, į kurį patekti galima tik iš atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo. Nenustačius ieškovams servituto būtų neįmanoma naudotis vidiniu keliuku ir toks sklypų išplanavimas, išsidėstymas ir suprojektavimas, koks numatytas galiojančiame Detaliajame plane, netektų prasmės ir be pagrindo būtų paneigtas. Taip pat ieškovai nurodo, kad prašo nustatyti kelio servitutą ne D2 kategorijos gatvei, o atsakovės žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0627 ha, kurio viso žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, t. y. visas sklypas yra skirtas keliui, todėl aplinkybė dėl gatvės įrengimo ar neįrengimo neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl kelio servituto žemės sklypui nustatymo.
9.3. Ieškovų vertinimu, atsakovė neleistinai bando įrodinėjimo naštą dėl servituto būtinumo perkelti ieškovams. Ieškovų nuomone, būtent atsakovei, teigiančiai, kad egzistuoja jos nurodomas alternatyvus būdas privažiuoti prie ieškovų sklypų, ir kyla pareiga įrodyti šias aplinkybes, t. y. kad kitas patekimo kelias yra realus, adekvatus prašomam servitutui, juo galima naudotis normaliomis sąnaudomis, be neproporcingai didelių sąnaudų, tačiau atsakovė to byloje neįrodinėjo. Ieškovai nurodo, kad susisiekimas per (duomenys neskelbtini) gatvę tėra planuojamas ateityje, šiai dienai tokia alternatyva realiai neegzistuoja. Taip pat nurodo, kad atsakovės 2016 m. vasario 9 d. žemės sklypo plano eksplikacijoje jau yra nurodytas numatomas (planuojamas) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – plotas 627 kv. m, t. y. visas žemės sklypo plotas. Be to, atsakovės sklypu kaip servitutiniu keliu jau faktiškai naudojasi jos sūnus, taigi, atsakovė vienam asmeniui leidžia naudotis savo keliu, o kitiems – ieškovams – ne.
9.4. Ieškovai dėl servituto atlygintinumo ir piniginės kompensacijos dydžio pažymi, kad prašo nustatyti kelio servitutą keliui, kuris ir yra naudojamas išimtinai tik šiam tikslui. Pažymi, kad kelio įrengimas, jo kaštai ir kiti su tuo susiję dalykai nėra teisiškai reikšmingi nustatant kompensacijos dydį. Ieškovai teigia, kad prie kelio įrengimo prisidėjo ir jie, užsakydami žvyrą. Atsakovė byloje neįrodinėjo kitokios žemės sklypo vertės, o kompensacijos suma negali būti skaičiuojama atsietai nuo žemės sklypo vertės, galimybės naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kokius konkrečiai realius ir pagrįstus nepatogumus, suvaržymus ir pan. dėl nustatyto kelio servituto atsakovė patirs. Mano, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista kompensacija yra teisinga ir pagrįsta.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad šios bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, šios bylos ginčas išskirtinai susijęs tik su ieškovų ir atsakovės teisėmis ir pareigomis, dėl to prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
13. Byloje Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovams A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1782 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1795 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso 0,1758 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1642 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0627 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis šalia nurodytų ieškovams priklausančių žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovei priklaustančio ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Be to, nustatyta, kad šalia atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo yra atsakovei V. Ž. priklausantis 0,2088 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės sūnui R. Ž. priklausantys du žemės sklypai: 0,2182 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,2103 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. Byloje nėra ginčo dėl privažiavimo prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi į šį sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas, patenkama tiesiogiai (duomenys neskelbtini) gatve (valstybinės žemės sklypo dalimi). Byloje keliamas klausimas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti ieškovų prašomą kelio servitutą (teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) per atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovams siekiant patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl servituto nustatymo
15. Apeliaciniame skunde atsakovė V. Ž. iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodyta sąlygą dėl servituto būtinumo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, dėl to skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, materialinės teisės normoms ir teismų formuojamai praktikai.
16. CK 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).
17. Vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, taip pat proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑260‑687/2019).
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų Detaliojo plano reikšmę spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo. Apeliantė iš esmės teigia, kad Detalusis planas nepatvirtina servituto atsakovės ginčo žemės sklypui nustatymo fakto, nes Detalusis planas nėra servituto nustatymo pagrindas CK 4.124 straipsnio 1 dalies prasme.
19. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantis 0,0627 ha ginčo žemės sklypas suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Nustatyta, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose suformuojant keturis sklypus viename iš jų numatytas tarnaujantysis servitutas – sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) tarnaus kaip kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku) – 627 kv. m. Iš ginčo žemės sklypo 2016 m. vasario 9 d. plano matyti, kad 627 kv. m ploto ginčo žemės sklype numatytas 627 kv. m kelio servitutas (kodas 215), t. y. visame ginčo žemės sklypo plote. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovei priklastančio ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Byloje Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovei priklausančiam ginčo žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti 0,0144 ha servitutai: teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) ir teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis). Kelio servitutas atsakovei priklausančiam ginčo žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.
20. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AV-2635 patvirtinus R. B. ir A. B. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Detalųjį planą. Nustatyta, kad Detaliojo plano sprendiniuose dėl susisiekimo nurodyta, kad į pertvarkomą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (D2 kategorijos gatvė) per esamą privažiuojamąjį kelią, kuris yra įrengtas 6 m pločio iki pertvarkomos teritorijos. Taip pat nurodyta, kad šis pravažiavimas (duomenys neskelbtini) bendrajame plane rodomas kaip esama D2 kategorijos gatvė ir yra suplanuotas V. Ž. parengtu ir patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo suformuotas kelio sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodyta, kad „į naujai suformuojamą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama iš esamo privažiavimo kelio. Į naujai formuojamus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenkama per kaimyninį sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas (pridedamas sutikimas), pasukus iš esamo privažiavimo kelio“. Taip pat Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad viduje patekti į formuojamus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formuojamuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) rezervuojami žemės plotai, kuriuose numatomi 5 metrų pločio tarnaujantieji kelio servitutai; į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ateityje įrengus (duomenys neskelbtini)gatvę, bus galima patekti ja. Prie Detaliojo plano yra pateikta 2018 m. liepos 16 d. teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa ir pagrindinių sprendinių brėžinys, kuriame V. Ž. ranka įrašė „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“.
21. Apeliantė nurodo, kad atsakovės ranka atliktas įrašas „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“ yra niekinis ir negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės šiai bylai, ir akcentuoja, jog pagal CK 1.74 straipsnio 1 punkto ir CK 1.93 straipsnio 3 dalies reglamentavimą bet kokie susitarimai dėl servituto, jo pločio ar pan. keitimo turi būti įforminti notarine tvarka, o šios formos nesilaikymas sandorį daro niekinį ir negaliojantį. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovai neteigia, jog sutikimu buvo pasirašytas formalus šalių susitarimas dėl kelio servituto. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovų ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas nėra nustatytas šalių sandoriu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype prašoma nustatyti teismo sprendimu.
22. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl Detaliojo plano reikšmės iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino, ar yra kitos alternatyvios galimybės patenkinti ieškovų poreikius naudoti žemės sklypus normaliomis sąlygomis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas Detaliojo plano sprendinius ir juose numatytą galimybę patekti į naujai suformuojamus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini)) per kaimyninį ginčo žemės sklypą (t. y. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat prie Detaliojo plano sprendinių pateiktą teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programą ir brėžinį, kuriame V. Ž. ranka atliktas apeliantės akcentuojamas įrašas dėl sutikimo su susisiekimu, iš esmės vertino kaip faktinius duomenis kartu su visuma kitų byloje esančių įrodymų, nustatydamas aplinkybę, jog objektyvus poreikis nustatyti servitutą egzistavo ir tvirtinant ieškovų Detalųjį planą. Ieškovų Detaliajame plane pažymėta, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra tarnaujantysis kelio servitutas, ir pridėtas atsakovės sutikimas. Kaip nustatyta anksčiau, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose ginčo žemės sklype buvo numatytas 627 kv. m kelio servitutas, tačiau jis nebuvo įregistruotas. Nors atsakove? nurodo, kad jos 2018 m. liepos 31 d. sutikimas ieškovų Detaliajame plane yra gautas apgaulės būdu, tačiau, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Detalusis planas ir jo sprendiniai nėra nuginčyti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visumą bylos faktinių duomenų, reikšmingų byloje sprendžiamam klausimui dėl būtinybės nustatyti ieškinyje nurodytą kelio servitutą.
23. Apeliantė akcentuoja, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jiems priklausančių žemės sklypų naudojimo normalius poreikius, ir teigia, kad ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, jog neįmanoma patenkinti tokių poreikių be neproporcingai didelių sąnaudų. Taip pat apeliantė teigia, kad ieškovai neteikė? jokios informacijos ir įrodymų, jog valstybinės žemės ploto nepakaktų kitam keliui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus, įrengti.
24. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad kito kelio kitoje vietoje įrengimas pareikalautų didelių ir neproporcingų investicijų, nepagrįstumo. Apeliantė teigia, kad į bylą nepateikta jokios informacijos – rašytinių įrodymų, apskaičiavimų, pasiūlymų apie ieškovams galbūt tenkančias neproporcingai dideles sąnaudas / išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas byloje vertina įrodymų visumą ir turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistuoja arba neegzistuoja, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
25. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir abiejų šalių argumentus dėl ieškovų galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ne per atsakovei priklausantį ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas privažiavimo į ieškovams priklausančius žemės sklypus variantų tinkamumą ištyrė 2022 m. vasario 17 d. šioje civilinėje byloje atlikęs vietos – ieškovams A. B., R. B. priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei V. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą.
26. Byloje esančios fotonuotraukos ir 2022 m. vasario 17 d. vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, su kuria ribojasi tik du ieškovams priklausantys žemės sklypai (adresu (duomenys neskelbtini)), faktiškai yra neįrengta, toje vietoje yra pieva, kurioje matomos provėžos. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvės pradžia ir pabaiga nėra sujungtos su kita gatve ar keliu. 2022 m. vasario 17 d. vietos apžiūros protokolo duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės nurodomas keliukas valstybinėje žemėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat yra pieva su nedidelėmis provėžomis. Iš 2022 m. vasario 17 d. vietos apžiūros protokolo ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad privažiavimo kryptimi iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje ties ieškovų sklypų kampu link atsakovės sūnui priklausančio žemės sklypo esant drėgmei tam tikrose vietose pievoje susikaupia vanduo, pievoje matomose provėžose žemės danga yra minkšta, pelkėta. Reikšminga ir tai, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve ar kita gatve. Ieškovų Detaliajame plane privažiavimas iki formuojamų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. esančių adresu (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas suformuotu vidiniu keliuku, į kurį numatyta patekti iš atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo.
27. Apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių projektuotojos S. K., apklaustos kaip liudytojos, nurodytas aplinkybes, jog privažiavimas (duomenys neskelbtini) gatve neatitinka gatvės kategorijos, kadangi jis per siauras, nesuformuotas, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tokių aplinkybių, ar valstybinės žemės ploto pakaktų kitam keliui, atitinkančiam įstatymo reikalavimus, įrengti. Vertinant šiuos apeliantės teiginius pažymėtina, jog iš ieškovų Detaliojo plano duomenų matyti, kad dėl privažiavimo prie ieškovų pertvarkomos teritorijos tvarkos, numatant, jog į pertvarkomą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (D2 kategorijos gatvė) esamu privažiuojamuoju keliu, buvo pažymėta, kad į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. esančius adresu (duomenys neskelbtini)), ateityje įrengus esamą (duomenys neskelbtini) gatvę, bus galima patekti ja. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės akcentuojamas alternatyvus privažiuojamasis kelias šiuo metu nėra faktiškai suformuotas ir įrengtas. Pažymėtina, kad išnykęs servituto būtinumas yra pagrindas servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
28. Apeliantė teigia, kad ginčo žemės sklype esantis privažiavimas nėra įregistruotas ir (ar) įrašytas į Klaipėdos rajono savivaldybės tvarkomų kelių sąrašą, taip pat nėra ir nebus įrengtas pagal D2 kategorijos gatvės reikalavimus, nes, apeliantės teigimu, to faktiškai neįmanoma padaryti dėl nepakankamo ginčo žemės ploto, tačiau šie argumentai nagrinėjamu atveju pripažintini neturinčiais esminės teisinės reikšmės. Šiuo aspektu įvertintina tai, kad atsakovės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose buvo nurodyta, jog į atsakovės pertvarkomą sklypą patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (D2 kategorijos gatvė) esamu privažiuojamuoju keliu, kuris yra 6 m pločio ir įrengtas iki pertvarkomo sklypo; pažymėta, kad kelio danga – žvyras, o šis privažiavimas (duomenys neskelbtini) bendrajame plane rodomas kaip esama D2 kategorijos gatvė. Analogiški duomenys nurodyti ir ieškovų Detaliajame plane, pažymint, kad minėtas privažiavimas yra suplanuotas V. Ž. parengtu ir patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo suformuotas kelio sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų ieškiniu prašoma nustatyti 0,0627 ha ploto kelio servitutą, atitinkantį atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo plotą. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ir nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės, kad viso ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o atsakovei priklausančiame ginčo žemės sklype kelias, kuriuo ieškovai gali patekti į savo žemės sklypus, yra suformuotas ir faktiškai naudojamas.
29. Vertinant apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sureikšmino faktinį naudojimąsi keliu ir neįvertino aplinkybių, jog ieškovai šiuo privažiuojamuoju keliu iki 2018 m. tik vaikščiodavo ir nesinaudojo važiuoti transporto priemonėmis, o intensyviai pradėjo naudotis tik prasidėjus statybos darbams žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino ginčo žemės sklypo numatytą naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose numatytas tarnaujantysis 627 kv. m kelio servitutas) ir faktinį, realų sklypo naudojimo būdą. Bylos duomenimis, ginčo žemės sklype esančiu keliu atsakovė bei jos sūnus patenka į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, adresais (duomenys neskelbtini), taigi ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto vietoje jau yra faktinis kelias ir jis yra realiai naudojamas susisiekimo paskirčiai. Be to, kaip nustatyta anksčiau, apeliantės nurodomas ieškovų žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve, ieškovų Detaliuoju planu į jį numatyta patekti iš ginčo žemės sklypo vidiniu įvažiavimu, suformuotu tarp ieškovų sklypų. Pažymėtina, kad ieškovų Detaliojo plano dalyje dėl susisiekimo, be kita ko, numatyta, pabloginus esamų gatvių / kelių būklę statybų metu, atkurti iki buvusios kokybės.
30. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovės nurodytus variantus ieškovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie atsakovės nurodyto alternatyvaus privažiavimo varianto iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) gatvę iki ieškovams priklausančių žemės sklypų ilgį ir esamą būklę, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad esamoje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje kelio įrengimas nurodytoje kitoje vietoje būtų susijęs su neproporcingai didelėmis sąnaudomis, dėl to sutinka ir pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tai nagrinėjamu atveju neatitiktų racionalumo, taip pat ir protingumo bei proporcingumo kriterijų.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, ištyrė ir teisingai įvertino klausimui dėl servituto nustatymo išspręsti reikšmės turinčias esmines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra įrodytas teisinis pagrindas nustatyti ieškiniu prašomą kelio servitutą.
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kelio servitutą atsakovei V. Ž. priklausančiame ginčo žemės sklype, skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovų atsakovei priteisė 64,27 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutą. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl piniginės kompensacijos pobūdžio ir dydžio už nustatytą servitutą.
33. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos pobūdį bei dydį, tyrė ir vertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
34. Apeliantė teigia, kad nebuvo įvertinta, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino nustatomo servituto įtaką tiek viešpataujančiųjų daiktų savininkų (ieškovų), tiek tarnaujančiojo daikto savininkės (atsakovės) teisėms. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad servitutu būtų sudaryta teisinė ir faktinė galimybė ieškovams patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau matyti, kad kartu buvo įvertinta ir tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nustačius tokio turinio servitutą ieškovai įgytų materialinę naudą, o atsakovė patirtų realius turtinius nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo nustatyta, jog servitutas nustatomas atsakovei priklausančiame 0,0627 ha žemės sklype, kuriam pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius yra numatytas tarnaujantysis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 kv. m, t. y. visame žemės sklypo plote, taip pat ginčo žemės sklypas yra suformuotas kaip kelias, šiuo metu nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, be to, atsakovė ginčo žemės sklype neužsiima veikla, kuri būtų sutrikdyta iš esmės. Apeliantė tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl servituto nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkės suvaržymai būtų minimalūs, o privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, būtų itin nedidelis. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatyto kelio servituto turinį, teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis.
35. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokių išlaidų atsakove? jau turėjo keliui įrengti. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei priklausančiame sklype kelias buvo įrengtas anksčiau ir buvo faktiškai naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės anksčiau patirtos išlaidos keliui įrengti nėra susijusios priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu. Nustatomu servitutu atsakovei galimybės ir toliau naudotis ginčo žemės sklypu ir keliu neapribojamos.
36. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovai apskaičiuodami ieškinyje nurodytą kompensacijos dydį (t. y. 64,27 Eur) rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) ir jos 9 punkte numatyta vienkartinės ar periodinės kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą apskaičiavimo formule. Ieškovai, grįsdami kompensacijos apskaičiavimą pagal Metodikos 9 punkte numatytą formulę, pateikė rašytinį įrodymą – 2021 m. rugpjūčio 2 d. VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo mokestinė vertė sudaro 2 050 Eur. Nors atsakovė nurodo, kad investavo lėšas ginčo keliui įrengti, tačiau atsakovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių dėl to padidėjusią žemės sklypo rinkos kainą. Atsakovė byloje ieškovų nurodytos žemės sklypo mokestinės vertės nenuginčijo.
37. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, pirmiausia yra šalių procesinė pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio nustatymo, pagrįstai rėmėsi šalių teikiamais įrodymais ir byloje esančiais faktiniais duomenimis. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija ieškovų nurodytos 64,27 Eur (0,0627 ha x 2 050 Eur x 0,5) kompensacijos dydžio apskaičiavimo teisingumo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į Metodikos nuostatas, bet įvertino ir individualias konkrečios bylos aplinkybes, ginčo žemės sklypo naudojimo būdą, aplinkybę, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose yra numatytas tarnaujantysis kelio servitutas (627 kv. m) ir kad teismo nustačius servitutą atsakovė nepraranda galimybės naudoti ginčo žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.
38. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog kelio servitutas nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų, kurios nustačius tokį servitutą iš esmės neišspręstos CK 4.114 straipsnio tvarka. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės abstrakčiai nurodo, jog ateityje gali atsirasti kelio priežiūros išlaidų, tačiau tokių išlaidų konkrečiai ir detaliai nenurodė, nepagrindė konkrečių išlaidų ateityje dydžio ir būtinumo, tokios išlaidos nepatirtos. Kartu pažymėtina, kad servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą yra nustatyta CK 4.114 straipsnyje. CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. CK 4.114 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą įstatyme yra numatyta ir servituto turėtojams. Taigi esant nustatytam kelio servitutui ir iškilus būtinybei tvarkyti, remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tokį kelią, šalys dėl šios pareigos bei jos vykdymo dydžio gali susitarti, o nepavykus susitarti, bet kuri turės galimybę kreipti į teismą (CK 4.114 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi ateityje atsakovė manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turės teisę ginti savo teises bendra tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovės argumentai dėl galimų būsimų tarnaujančiojo daikto priežiūros išlaidų neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio.
39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos pobūdį ir jos dydį, atsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas vienkartinės kompensacijos už nustatytą kelio servitutą dydis yra neteisingas (CPK 12, 178, 179, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo motyvus ir pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms teisingai taikė ginčui išspręsti aktualias servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir žyminis mokestis bei išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo A. B. patirtas 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteisintos ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės V. Ž. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.