Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei K. R.,

2021 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš esmės ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (9.6) DV_S-37765 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-9099 teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą bei Fondo valdybos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovus Fondo valdybos Klaipėdos skyrių ir Fondo valdybą priimti naujus sprendimus.

Nustatyta, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SDR-643 „Dėl V. S. profesinės ligos“, V. S. 2015 m. lapkričio 26 d. nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu įvykiu.

Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. SNAD-292 „Dėl V. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu, netekus 45 procentus darbingumo, V. S. paskirta netekto darbingumo kompensacija, mokėtina nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. V. S. nustačius 55 procentų netektą darbingumą, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. SIMN-180 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2016 m. kovo 1 d. nutrauktas netekto darbingumo periodinės kompensacijos V. S. mokėjimas.

Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 iš naujo išnagrinėjus UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad profesinė liga V. S. diagnozuota nepagrįstai ir VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą.

VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 64 konstatuota, kad duomenų V. S. profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d.

Fondo valdybos Klaipėdos skyriui gavus VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, buvo sustabdytas netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai mokėjimas.

2020 m. vasario 7 d. pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, prašydama nuo 2019 m. birželio 1 d. atnaujinti jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą. Be to, prašė pateikti sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas ir visą su tuo susijusią medžiagą.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 28 d. sprendime Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ išdėstė atsisakymo atnaujinti pareiškėjai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą nuo 2019 m. birželio 1 d. argumentus, pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjai netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo / nemokėjimo bus priimtas gavus CDMEK išvadą dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo / nenustatymo.

Nesutikdama su Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2020 m. kovo 26 d. sprendime Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ konstatavo, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagrįstai sustabdė jos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą iki bus gauta nauja CDMEK išvada dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo / nenustatymo.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (9.6) DV_S-37765, kuriuo pareiškėją informavo, kad sprendimai dėl asmenims nustatytų profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais bei draudimo išmokų skyrimo priimami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais.

Pareiškėja V. S., nesutikdama su Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-37765, jį apskundė Fondo valdybai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (11.1E)I-9099 Fondo valdyba sustabdė skundo nagrinėjimą kol įsiteisės sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-5410-1062/2020.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Profesinių ligų nuostatai) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai (toliau – ir CDMEK nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37.

Minėta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (9.6) DV_S-37765, taip pat pareiškėją informavo, kad sprendimai dėl asmenims nustatytų profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais bei draudimo išmokų skyrimo priimami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius ginčijamame sprendime nurodė, kad Profesinių ligų nuostatų 9 punktas nustato, jog profesinės ligos turi būti ištirtos ir pripažintos profesinėmis ligomis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinių ligų nuostatų 28 bei 31 punktuose numatyta, jog darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatęs profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustatęs, užpildo ir pasirašo Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Darbuotojas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali aktą skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau – ir CDMEK).

Profesinių ligų nuostatų 34 punkte taip pat numatyta, kad CDMEK, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. Pagal Nuostatų 13 punktą, Fondo valdybos teritoriniame skyriuje profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas ar pats nukentėjusysis pateikia profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 30 d. gavo darbo medicinos gydytojo B. G. surašytą 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriame konstatuota, kad profesinės ligos diagnozės nenustatymo data yra 2019 m. liepos 25 d. ir duomenų profesinio susirgimo pagrindimui bei nustatymui nepakanka. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, gavęs šį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, nutraukė V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą.

Atsakovas Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo, 2020 m. lapkričio 18 d. ginčijamame sprendime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 bei įpareigojo komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl V. S. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas nepasisakė, jog lieka galioti B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. surašytas Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86, kuriuo nustatyta profesinė liga, o pavedė iš naujo atlikti tyrimą.

Minėta, pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-37765, 2020 m. lapkričio 26 d. jį apskundė Fondo valdybai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-4649-609/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00342-2020-8) pagal pareiškėjos skundą atsakovams Fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Fondo valdybai dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo sustabdymo. Šioje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje byloje 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu teismas konstatavo: kadangi pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nėra patvirtinta, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl jų panaikinimui pagrindo nėra. Pareiškėja, nesutikdama su Regionų apygardos administraciniame teisme priimtu sprendimu, jį apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-5410-1062/2020, teisminio proceso Nr. 3-63-3-00342-2020-8). LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismo posėdis dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dar nėra paskirtas.

Atsakovė Fondo valdyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skundą Fondo valdybai dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (9.6) DV_S-37765 pateikė tą pačią dieną, kaip ir apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo, t. y. 2020 m. lapkričio 26 d., o tai reiškia, kad pareiškėja žinojo, jog šis ginčas dar tebėra nagrinėjamas teisme.

Fondo valdyba 2020 m. gruodžio 28 d. ginčijamame sprendime pareiškėjai pakartotinai išaiškino, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius neturi teisinio pagrindo skirti pareiškėjai netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. (pagal pateiktą Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 2271), nes nėra gavęs CDMEK išvados dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, ir kad sprendimas dėl netekto darbingumo kompensacijos pareiškėjai skyrimo (neskyrimo) bus priimtas tik gavus naują CDMEK išvadą dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo (nenustatymo).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. skunde kelia tą patį klausimą, kaip ir minėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-4649-609/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00342-2020-8), t. y. dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo (mokėjimo atnaujinimo), todėl akivaizdu, kad 2020 m. lapkričio 26 d. skundo nagrinėjimui turės įtakos būsimas sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-5410-1062/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00342-2020-8). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Fondo valdyba, neišnagrinėdama pareiškėjos skundo iš esmės ir nepriimdama sprendimo pareiškėjos skundą patenkinti ar jo nepatenkinti, teisėtai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas minėtoje byloje, kadangi nagrinėjama administracinė byla yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos pateiktu patikslintu skundu.

Be to, teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. priimtas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi yra nemotyvuotas ir neargumentuotas.

Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. priimtu sprendimu Nr. (9.6) DV_S-37765 Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškėją informavo, kad sprendimai dėl asmenims nustatytų profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais bei draudimo išmokų skyrimo priimami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 9, 13, 28, 31 punktais. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą sprendimą, daro išvadą, kad sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindai. Skundo argumentai įrodo, kad pareiškėja jį taip pat aiškiai suprato, tik su sprendimu subjektyviai nesutinka. Tačiau tai, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamo sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2020 m. lapkričio 18 d. ginčijamas sprendimas Nr. (9.6) DV_S-37765 atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis.

Pareiškėja skunde teigia, kad Fondo valdyba nepagrindė 2020 m. gruodžio 28 d. ginčijamu sprendimu Nr. (11.1E)I-9099 pradėtos administracinės procedūros sustabdymo pagrindų, šis ginčijamas sprendimas taip pat be motyvų ir argumentų. Tačiau pati pareiškėja skunde tvirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą Fondo valdyba vadovavosi Taisyklių 26 punktu, kuris imperatyviai nurodo, jog skundo nagrinėjimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu yra pradėjęs nagrinėti ir teismas - kol teismas išnagrinės skundą (įsiteisės teismo sprendimas dėl jo). Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi ir šiame sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, taip pat aiškiai nurodytas įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d., o nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija. Iki tol galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 – 3 dalys reglamentavo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra imperatyviai konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Naujos redakcijos VAĮ 8 straipsnis skirtas viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrai. Senos redakcijos VAĮ 8 straipsnį atitinka naujos redakcijos VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus viešojo administravimo principų reikalavimus.

Konstatavus, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, reikalavimas įpareigoti atsakovus priimti naujus sprendimus pagal 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjos Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktą prašymą netenkintinas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadinasi, sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjos V. S. reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, yra būtina nustatyti, ar jos nurodytas viešojo administravimo subjektas, t. y. Fondo Valdybos pareigūnai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, ir, ar pareiškėjai dėl to buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

Pareiškėja nurodo, kad dėl to, jog atsakovai Klaipėdos skyrius ir Fondo valdyba jai neskyrė netekto darbingumo periodinės kompensacijos, patiria nuolatinius dvasinius sukrėtimus, nemigą, šoką, dėl ko stipriai pablogėjo pareiškėjos sveikatos būklė, buvo priversta kreiptis į gydytojus, kurie išrašė papildomus vaistus nuo nemigos, patirto streso, kaskart patiria papildomų išlaidų dėl sveikatos būklės pagerinimo. Pareiškėjos skaičiavimu, dėl nepaskirtos ir neišmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. vasario 8 d., ji patyrė 1150,38 Eur turtinę žalą. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtais veiksmais priimamų ginčijamų sprendimų šioje byloje pareiškėja yra atsakovų akivaizdžiai diskriminuojama, laikant pareiškėjos teisėtus interesus mažiau svarbiais, tuo pažeidžiant lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principus ir tokiu būdu mažindami pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, todėl prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Visų pirma, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti nepažeidžiant galiojusių teisės normų. Taigi, byloje nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėtų administracinių aktų), kurie būtų teisinė prielaida viešajai civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.248 straipsnį.

Pareiškėja, teigdama, kad patiria papildomų išlaidų dėl sveikatos būklės, neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurių neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Ši nuostata galioja, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Taigi, turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta turtinė žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, žalą padariusio asmens kaltė. VAĮ 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismui nenustačius bent vieno civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, civilinė atsakomybė nekyla. Kadangi pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės pagrindo – kaltų veiksmų, todėl teismas, nesant civilinės atsakomybės pagrindų visumos, jos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, atmeta.

Taigi, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą bei palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Fondo valdybos, bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.