- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-4649-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00342-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.6.8Kitos valstybinės socialinio draudimo pašalpos ir išmokos
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ bei atsakovus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigoti priimti naują sprendimą pagal pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymą.
Skunde nurodo, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius), išnagrinėjęs jos 2020 m. vasario 7 d. prašymą atnaujinti nuo 2019 m. birželio 1 d. jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą, 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ jos prašymo netenkino.
Pareiškėja teigia, kad iš Ginčijamo sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu buvo surašytas 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64, kurio pagrindu yra sustabdytas jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas.
Nurodo, kad VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 jai buvo nustatyta profesinės ligos diagnozė. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 yra galiojantis ir nenuginčytas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK (13.2)-589 buvo panaikinta.
Pareiškėjos teigimu, VSDFV Klaipėdos skyriui nesuteikta teisė stabdyti jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo, todėl atsakovas veikė, viršydamas savo kompetencijos ribas. Pareiškėja nurodo, kad apie sprendimą sustabdyti jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą ji nebuvo informuota. Teigia, kad VSDFV Klaipėdos skyrius nepateikė jos 2020 m. vasario 7 d. prašyme nurodytų dokumentų. Mano, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje 2015 m. lapkričio 30 d. buvo gautas pareiškėjos 2015 m. lapkričio 11 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. S-231, 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 ir kiti tyrimo dokumentai, kuriuos įvertinęs, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSD) 6 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SDR-643 „Dėl V. S. profesinės ligos“ V. S. 2015 m. lapkričio 26 d. konstatuotą profesinę ligą pripažino draudiminiu įvykiu. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. SNAD-494 „Dėl V. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Buvusiam pareiškėjos darbdaviui UAB „Žemaitijos spauda“ apskundus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, CDMEK 2017 m. kovo 9 d. surašė išvadą Nr. 3EK(13.2)-199, kurioje konstatavo, jog pareiškėjos susirgimas yra profesinės kilmės. Šią išvadą apskundus teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismoas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi ji buvo panaikinta bei CDMEK įpareigota iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą „Dėl V. S. profesinės ligos patvirtinimo pagrįstumo“. Atlikus pakartotinį tyrimą, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, jog profesinė liga pareiškėjai diagnozuota nepagrįstai ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinio konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. 2019 m. liepos 25 d. buvo surašytas naujas profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64, kuriame profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d., konstatuota, kad nepakanka duomenų pareiškėjos profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui. Gavus 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo sustabdytas pareiškėjai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas.
Pareiškėja CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 panaikino ir CDMEK įpareigojo iš naujo nagrinėti klausimą dėl V. S. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Atsakovė akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė, jog paliekamas galioti 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86, CDMEK įpareigota iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, todėl nebuvo pagrindo tolesniam netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai mokėjimui. Teigia, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvada yra panaikinta, todėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos jai mokėjimas yra sustabdytas iki bus gauta nauja išvada.
Pažymi, jog Ginčijamame sprendime yra nurodyta apie netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo sustabdymo priežastį, pateikta informacija apie 2019 m. liepos 30 d. VSDFV Klaipėdos skyriuje gautą VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinio konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriame nurodyta, kad dėl to, jog nepakanka duomenų pareiškėjos profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui, profesinė liga nėra nustatyta. Ginčijamame sprendime pažymėta, jog sprendimas dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai tolesnio mokėjimo bus priimtas, gavus CDMEK išvadą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-8042, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, 2020 m. kovo 5 d. pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdybos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1987 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas, įformintas 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-8042, pripažintas pagrįstu.
Pažymi, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog buvo ginčijamas 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86, jį skundė CDMEK. Pareiškėja buvo aktyvi ir siekė įrodyti, kad jos susirgimas yra profesinės kilmės, pareiškėja suprato, kokios teisineės pasekmės kiltų, konstatavus, jog jos liga nėra profesinės kilmės, taip pat žinojo ir suprato, kodėl yra sustabdytas netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas. Šią aplinkybę įrodo ir tai, kad 2020 m. vasario 7 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš esmės ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovus VSDFV Klaipėdos skyrių ir Fondo valdybą priimti naują sprendimą dėl jos 2020 m. vasario 7 d. prašymo.
Nustatyta, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SDR-643 „Dėl V. S. profesinės ligos“ V. S. 2015 m. lapkričio 26 d. nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu įvykiu.
VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. SNAD-292 „Dėl V. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu, netekus 45 procentus darbingumo, V. S. paskirta netekto darbingumo kompensacija, mokėtina nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.
Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. V. S. nustačius 55 procentų netektą darbingumą, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. SIMN-180 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo nutrauktimo“ nuo 2016 m. kovo 1 d. nutrauktas netekto darbingumo periodinės kompensacijos V. S. mokėjimas.
Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 iš naujo išnagrinėjus UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad profesinė liga V. S. diagnozuota nepagrįstai ir VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 64 konstatuota, kad duomenų V. S. profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d.
VSDFV Klaipėdos skyriui gavus VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, buvo sustabdytas netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai mokėjimas.
2020 m. vasario 7 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama nuo 2019 m. birželio 1 d. atnaujinti jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą. Be to, prašė pateikti sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas ir visą su tuo susijusią medžiagą.
VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 28 d. sprendime Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ išdėstė atsisakymo atnaujinti pareiškėjai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą nuo 2019 m. birželio 1 d. argumentus, pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjai netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo / nemokėjimo bus priimtas, gavus CDMEK išvadą dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo / nenustatymo.
Nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2020 m. kovo 26 d. sprendime Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai sustabdė jos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą iki bus gauta nauja CDMEK išvada dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo / nenustatymo.
Netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (ir – NADPLSD) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).
NADPLSD (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal NADPLSD iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Analogiška nuostata įtvirtinta NADPLSD redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. sausio 1 d., 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
NADPLSD (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji, įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta NADPLSD redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 4 dalyje.
NADPLSD 6 straipsnio 6 dalis nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, vadovaudamiesi NADPLSD, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Analogiška nuostata įtvirtinta NADPLSD redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 7 dalyje.
Nuostatų 15 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 28 d.) nustato, kad profesinės ligos turi būti ištirtos ir pripažintos profesinėmis ligomis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398), nustatyta tvarka (atitinkamai Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 28 d., 9 punktas).
Nuostatų 24 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 28 d.) nustato, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Iš esmės analogiška norma įtvirtinta Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 28 d., 14 punkte.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama ir mokama apdraustiesiems asmenims, kuriems yra nustatyta profesinės ligos diagnozė, patvirtinta Profesinės ligos patvirtinimo aktu ir profesinė liga yra pripažinta draudžiamuoju įvykiu. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 patvirtina, jog pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data – 2019 m. liepos 25 d.
Pareiškėja netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo sustabdymo neginčija – 2020 m. vasario 7 d. į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi, prašydama nuo 2019 m. birželio 1 d. atnaujinti jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą, argumentuodama tuo, kad VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 nėra panaikintas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 CDMEK buvo įpareigota iš naujo išnagrinėjusi UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą.
Jau minėta, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavus, kad VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 profesinė liga V. S. diagnozuota nepagrįstai, VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvados dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 pagrindu 2019 m. liepos 25 d. buvo surašytas naujas Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64.
Kadangi pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nėra patvirtinta, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl jų panaikinimui pagrindo nėra.
Įvertinus skundu ginčijamų sprendimų turinį matyti, kad juose yra išdėstyti atsisakymo atnaujinti netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai mokėjimą argumentai, juose nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl laikytina, jog šie administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamus reikalavimus.
Konstatavus, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, reikalavimas įpareigoti atsakovus priimti naują sprendimą pagal 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktą prašymą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.