Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 21/2020 „Dėl V. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2020 m. sausio 23 d. patikslinto skundo ir 2020 m. sausio 30 d. prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Komisijai pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2 – ojo ambulatorinių konsultacijų skyrius pranešimą apie V. S. įtariamą profesinę ligą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-231.

VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2 – ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas, remdamasis Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, 2015 m. lapkričio 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, kuriame pagal TLK-10 nurodyta profesinės ligos diagnozė – M51.1, Z57.8, t. y. prof. Lėtinės l/s radikulopatija L5.S1 kairėje, L5 slankstelio priekinės lizstezė, stuburo potologinis nestabilumas L4-S1 segmente, tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protruzijos, arklio uodegos kompresijos sindromas, FNIIIo. Būklė po operacinio gydymo 2015 m. kovo 31 d. Ligos sukeltos fizinių veiksnių. Profesinės ligos priežastis: krovinių kėlimas ir pernešimas, darbo poza. Profesinės ligos eiga – lėtinė.

Į Komisiją 2016 m. sausio 25 d. kreipėsi darbdavys UAB „Žemaitijos spauda“, nesutikdamas su pareiškėjai diagnozuota profesine liga.

Komisija 2019 m. birželio 20 d., atsižvelgdama į VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo UAB „Žemaitijos spauda“ skundą Nr. 2016/01-25/1 dėl darbo medicinos gydytojo B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir priėmė išvadą, kuriuo gydytojas buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadą, kad V. S. profesinė liga diagnozuota nepagrįstai.

Gydytojas B. G., atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtoje išvadoje nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo.

Komisija 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 21/2020 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus. Pareiškėjos manymu, Komisija negalėjo atsisakyti nagrinėti jos skundų.

Pareiškėjos teigimu, Komisija negalėjo priimti sprendimo atsisakyti nagrinėti jos skundų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas (toliau – Įstatymas), CDMEK nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Tyrimo nuostatai).

Tyrimo nuostatų 34 punkte nustatyta, kad CDMEK, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.

Nagrinėjamu atveju, Komisija 2019 m. birželio 20 d. išvadoje konstatavo, kad pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai ir įpareigojo darbo medicinos gydytoją surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, atsižvelgiant į minėtą išvadą. Taip pat išaiškino, kad Komijos išvada per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama VAAT. Teisnas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (toliau – LITEKO) nustatė, jog pareiškėja šia teise pasinaudojo t. y. 2019 m. liepos 19 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(l3.2)-589.

Kaip minėta, pareiškėja Komisijai apskundė 2019 m. liepos 25 d. naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, priimtą 2019 m. birželio 20 d. Išvados pagrindu.

Pažymėtina, kad Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Pareiškėjai) skundus (Nuostatų 7 punktas). Komisijos numatytos funkcijos: spręsti, ar pareiškėjo skundo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai; nagrinėti pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustat analizuoja profesinės sveikatos priežiūros problemas, susijusias su Komisijos veikla; teikti informaciją Profesinių ligų valstybės registrui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie Komisijos priimtus sprendimus; vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (Nuostatų 8 – 8.6 punktai.); Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę nenagrinėti atvejų, kurie nepriklauso Komisijos kompetencijai (Nuostatų 17.1. punktas).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas – Komisijos Išvados sudėtinė dalis. Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti skundus dėl jos pačios priimtų Išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teisminės gynybos institutu pasinaudojo kreipdamasi į teismą. Taigi, atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pareiškėjos argumentas, kad Komisija negalėjo priimti sprendimo atsisakyti nagrinėti jos skundų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos teigimu, Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

Nagrinėjamu atveju, Komisija įvertinusi pareiškėjos skundų turinį priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kuriuo remdamasi Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus, pateikti motyvai, apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad Komisijos Sprendimas turi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kaip skunde nurodo pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.