Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Laurai Juršytei, nedalyvaujant atsakovui ir trečiojo asmens UAB „Dengsta“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Dengsta“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas pagal kreditorės UAB „Būsto valda“ 2015-02-12 pareiškimą 2015 m. vasario 20 d. teismo įsakymu nutarė iš S. Š. kreditorei išieškoti 95,62 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-20) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 40,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 Eur žyminis mokestis ir 36,30 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Skolininkui pareiškus prieštaravimus (14 b.l.), kreditorė pateikė ieškinį, 2015-04-07 nutartimi ieškinys buvo priimtas, 2015-02-20 teismo įsakymas panaikintas (33 b.l.).

Trečiasis asmuo UAB „Dengsta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ vykdė daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą pagal 2008-11-25 Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį Nr.53-10-13, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-11-25 susitarimą Nr.53-10-55 „Dėl 2008-11-25 Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr.53-10-13 pratęsimo“ ir 2012-12-31 įsakymą Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“.

Tarp šalių kilo ginčas atsakovui nesutinkant apmokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui patirtas išlaidas proporcingai atitenkančias jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje .

Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). 2010 m. birželio 6-14 d. šešiolika daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės gyventojų pasirašė ir pateikė ieškovei prašymą atlikti tarpblokinių siūlių remontą (56 b.l.). 2010-10-07 ieškovei taip pat buvo pateiktas dar vieno gyventojo J. M. prašymas sutvarkyti išorines namo siūles, adresu (duomenys neskelbtini) (57 b.l.). UAB „Būsto valda“ 2010-09-15 gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyti pastebėti defektai – tarpblokinės siūlės nepatenkinamos būklės, sutrūkinėję, praleidžia vandenį, o padaugėjus gyventojų skundų dėl nesandarių ir pelijančių sienų siūloma organizuoti kapitalinį siūlių remontą ties nesandariomis blokų sandūromis (58 b.l.). Šiame akte nurodyta, kad tarpblokinė siūlė turi būti išvaloma arba sugręžiojama, užpildoma šiltinamąja medžiaga, užtinkuojama ir užsandarinama silikono pagrindu pagaminta hidroizoliacine mastika, taip apsaugant nuo atmosferos poveikio. UAB „Dengsta“ atliko darbus ir 2010-11-19 surašė penkis atliktų darbų aktus, kuriuose išdėstyti atlikti darbai, sunaudotų medžiagų kiekis, netiesioginės išlaidos. Bendra visų darbų vertė 24010 Lt (22-26 b.l.). Ieškovė už atliktus darbus atsakovui priskaičiavo 95,62 Eur (330,16 Lt) įsiskolinimą (21 b.l.).

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2006-10-31 iki 2011-01-01), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui (CK 4.76 straipsnis).

Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies redakciją galiojusią nuo 2006-10-31 iki 2011-01-01, butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti bendrosios nuosavybės objekto priežiūros (remonto) išlaidas siejama su jų sutikimu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba kai dėl tokių išlaidų priimtas administratoriaus ar savininkų susirinkimo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remontas atliktas 2010-09-15, namo apžiūros metu nustačius tarpblokinių siūlių pralaidumą, o tai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos techniniame reglamento STR 1.12.05:2002 galiojusio nuo 2002-08-21 iki 2011-01-07 11.1.6 punktas). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtino Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, kurie nauja redakcija išdėstyti 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1492 (toliau- Nuostatai), kurių 7.1. punkte numatyta administratoriaus teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Šis reglamentavimas ir nustatytos aplinkybės dėl siūlių nesandarumo, gyventojų kreipimaisi į administratorių leidžia daryti išvadą, kad administratorius turėjo teisę pats priimti sprendimą dėl daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remonto, todėl atsakovo argumentai, jog dėl remonto nebuvo butų savininkų susirinkimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Įvertinus faktą, kad remonto darbų pirkimas viršijo 10000 Lt, administratorius privalėjo Nuostatų 8.7 punkte nustatyta tvarka prieš atliekant darbų pirkimą šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu jų atstovui į pirkimo komisiją išrinkti.

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu taip pat grindė tuo, kad tarpblokinių siūlių remontą atlikusi ieškovės pasirinkta UAB „Dengsta“ neturėjo kvalifikacijos atestato atlikti ypatingo statinio remonto darbus. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atestatas Nr. 6346 patvirtina, kad trečiajam asmeniui suteikiama teisė atlikti ypatingų statinių statybos darbus. Ypatingas statinys yra daugiau kaip 5 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas (Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ redakcijos galiojusios nuo 2010-07-30 iki 2010-10-01 5.6. punktas). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra 5 aukštų, t.y. nėra ypatingas statinys, todėl atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, kad šio namo statybos darbus atlikti UAB „Dengsta“ galėjo (CPK 178 str.). Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3495-104/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-1955/2013 yra išnagrinėtos identiškos situacijos, kuriose nurodyta, kad hidroizoliacija sudaro atskirą statybos darbų sritį, todėl UAB „Dengsta“ nesant šioje srityje atestuotai, ji negalėjo minėtų darbų atlikti. Pastebėtina, kad nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra identiškos ginčo situacijai, šiose byloje nagrinėjami viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami santykiai, aptariama ypatingiems statiniams statyti keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Pabrėžtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), kuris 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-590/2013 atsakovo nurodomą apeliacinio teismo nutartį byloje Nr. 2A-1955/2013 panaikino, todėl teismas šia atsakovo nurodoma teismų praktika vadovautis neturi pagrindo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. <…> tai, kad neypatingų statinių (arba objektų, kurie apskritai nepripažintini statiniais) statybai reikalavo pateikti ypatingų statinių statybos atestatą, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes, priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkančioji organizacija negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi. Jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų atitinkamo teisę verstis veikla suteikiančio dokumento (atestato), nors perkančiosios organizacijos įsigyjamiems darbams toks dokumentas apskritai neprivalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Atsakovas nurodo, jog buvo atlikti mažesnės apimties darbai, negu jie nurodyti atliktų darbų aktuose. Šiuos savo teiginius ieškovas grindžia tik savo samprotavimais, nurodydamas, kad tai matė kai kurie namo gyventojai, buvo atlikta analogiškus darbus atliekančių įmonių apklausa, tačiau jokių tą patvirtinančių leistinų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, neprašė skirti ekspertizės atliktų darbų apimčiai ir jų kokybei nustatyti (CPK 178 str.). Pateikti į bylą įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo atlikta mažiau darbų ar ne tokios apimties, nes visi darbų aktai yra pasirašyti UAB „Dengsta“ ir ieškovės atstovo, tris iš jų pasirašė ir namo gyventojai (22-26 b.l.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2010-12-23, 2013-01-14, 2013-04-24 jis ir dalis namo gyventojų kreipėsi į ieškovę dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio. Iš ieškovės atsakymų matyti, kad dėl darbų kiekio buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad suremontuota 628 metrai tarpblokinių siūlių, darbų priėmimo aktuose nurodyta 627 m. sandūrų, UAB „Dengsta“ buvo pasirinkta rinkos apklausos būdu kaip pasiūliusi mažiausią kainą. Atsakovo pateikti paskaičiavimai taip pat nepaneigia atliktų darbų kiekio (78-83 b.l.).

Buvo atlikta darbų 24010 Lt sumai, todėl teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė pažeidė rangovo remonto darbams parinkimo ir gyventojų supažindinimo su darbų kaina tvarką, numatytą 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1492 patvirtintos redakcijos Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.7 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 5.4, 7.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad darbai atlikti jau daugiau kaip prieš penkerius metus, atsakovas administratoriaus veiksmų teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, paminėti pažeidimai iš esmės nepaneigia atsakovo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovei pažeidus Nuostatų ir Vyriausybės nutarimo reikalavimus, kitas rangovas būtų atlikęs tuos pačius tarpblokinių siūlių remonto darbus už mažesnę nei ieškovės pateiktuose UAB „Dengsta“ atliktų darbų aktuose nurodytą kainą ar namo tarpblokinių siūlių remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovo kaip buto savininko pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame jis nuosavybės teise turi butą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, darytina išvada, kad nustatyti pažeidimai nesudaro prielaidų atsakovui nevykdyti prievolės sumokėti už atliktus remonto darbus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 95,62 Eur skolą laikytinas įrodytu ir pagrįstu (CK 6.2 str., 6.6. str., 6.38 str., 6.59 str., 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str., 4.84 str.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 20 Eur žyminis mokestis (6,29 b.l.), 72,60 Eur advokato Aivaro Škėmos teisinės pagalbos rengiant procesinius dokumentus išlaidos 72,60 Eur (7-9, 30-32 b.l.), kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, proporcingos suteiktų teisinių paslaugų apimčiai bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą atstovavimo išlaidų atlyginimą (CPK 80 str. 1 d. 6 p.; 93 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą susidarė 11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (2 b.l.). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas. 132125543, buveinė Chemijos g. 11, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini), 95,62 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 62 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (95,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 92,60 Eur (devyniasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 11 Eur (vienuolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.