Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, patvirtintu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 ir 14 punktais ir nurodo, kad Centro vadovas pavedimą atlikti tyrimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – ir PAGD) teikia 2021 m. spalio 29 d., tad jei PAGD būtų kompetentingas atlikti tyrimą, tai jo pradžia būtų 2021 m. spalio 29 d. ir tyrimas turėtų būti baigtas 2021 m. lapkričio 30 d. Taip pat paaiškina, kad Aprašas numato ir termino pratęsimo galimybę, bet šiuo konkrečiu atveju dėl termino pratęsimo kreipimosi nebuvo.

Akcentuoja, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo pateiktas tik galimai pažeistų teisės aktų sąrašas ir apsiribota bendrinio pobūdžio frazėmis, kaip: „komentavo „Facebook“ tinkle, nesilaikė etikos reikalavimų, galimai įžeidė Centro vadovą“, tačiau konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų nurodyta nebuvo, taip pat, nebuvo išaiškintos ir pareiškėjo teisės skųsti ginčijamą Išvadą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė tinkamai gintis ir duoti paaiškinimus.

Teigia, kad Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuojama, jog tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, tačiau yra įspėjamas taip daugiau nesielgti. Pažymi, kad įspėjimas yra priskiriamas prie sankcijų, todėl mano, kad yra baudžiamas be kaltės.

Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 bei 32 straipsniais, Konstitucijos 25 straipsniu ir pažymi, kad pareiškėjo rašytas ir viešai paskelbtas komentaras socialiniame tinkle „Facebook“ yra žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti išraiška, neturinti nieko bendro su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl nei minėto komentaro turinys, nei jo forma negali būti vertinami (ne)tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo aspektu, taip pat ir tarnybinės etikos laikymosi aspektu, nes pavartoti epitetai nėra laikomi keiksmažodžiais ar įžeidžiančiais. Paaiškina, kad pareiškėjo profilyje minėtame socialiniame tinkle nėra paviešinta informacija apie jo darbovietę, o be to, pareiškėjas komentarą skelbė ne darbo metu ir nevykdydamas pareiginių funkcijų.

Paaiškina, kad nors Aprašas nenumato pareigos tiesioginiam institucijos vadovui teikti valstybės tarnautojo charakteristiką, tačiau ir nepateikia draudimo, o šiuo konkrečiu atveju Centro vadovas yra ir asmuo, inicijavęs tyrimą pareiškėjui bei jaučiąs įžeidimą dėl jo nuomonės socialiniame tinkle, todėl, pareiškėjo teigimu, turėtų nusišalinti nuo tyrimo, kad užtikrintų objektyvų, nešališką ir visapusišką įvykio ištyrimą, tačiau vadovas ne tik nenusišalina nuo kišimosi į tyrimą, bet ir teikia pareiškėjo charakteristiką, kurioje pateikia melagingą informaciją ir bando sumenkinti jo profesinę kompetenciją.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas nurodo, kad pradėjus minimą tyrimą be jokio teisėto pagrindo, sulaukė įvairių grasinimų ir spaudimo palikti užimamas profesines pareigas, grasinimų, kad apie jį bus skleidžiama neigiama informacija, taip pat, papildomai reikalaujama įrodyti ką veikė visą mėnesį, rašyti smulkias ataskaitas apie nuveiktus darbus, todėl pareiškėjas patyrė neigiamas emocijas, stresą, pablogėjo jo miegas, sveikata.

Patikslintame skunde, be pradiniame skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas teigia, kad nors formaliai nuobauda (įspėjimas) ir nepaskirta Centro administraciniu aktu, bet Išvados turinys gali daryti įtaką jo tolimesnei karjerai ar reputacijai bei suteikti tam tikrų kliūčių gauti leidimą dirbti su tam tikros kategorijos informacija.

Papildomai paaiškina, kad Centro vadovas, sekdamas informaciją pareiškėjo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“, viršijo savo įgaliojimus, nes neturėjo jokios pareigos ar juridinio pagrindo tai daryti, bet tokiu būdu bandė susidoroti su valstybės tarnautoju, kurio nuomonė ir darbuotojų bei viešo intereso gynimas einant pareigas jam buvo nepatogus, todėl šiais veiksmais itin šiurkščiai pažeidė Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus: absoliučią teisę į neliečiamą privatų gyvenimą bei saviraiškos laisvę, tenkindamas savo asmeninius užgaidas.

Nurodo, kad neturtinė žala pareiškėjui pasireiškė tuo, jog teko lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, dėl patiriamo streso paūmėjo kai kurios ligos (psoriazė, refliuksas), o tai žalojo jo kūną (nuo psoriazės atsiveria odoje kraujuojančios žaizdelės), paveikė miego režimą.

Nesutinka su skundo argumentu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, nes Centro vadovo kreipimasis į PAGD vadovą nėra ir negali būti laikomas pavedimu atlikti tarnybinį patikrinimą Aprašo 4 punkto aspektu. Atkreipia dėmesį į tai, kad Centras yra PAGD pavaldi įstaiga, todėl Centro vadovas dėl tokių subordinacijos ypatumų PAGD vadovui negali duoti pavedimų pradėti tirti valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą.

Nesutinka, kad pareiškėjui skirtas įspėjimas Išvadoje yra laikomas sankcija, nes įspėjimas nėra numatytas kaip nuobauda (sankcija) VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, ginčijamoje išvadoje, be kita ko, nedviprasmiškai konstatuota ir tai, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl Išvada neturi reikšmės pareiškėjo karjerai bei nepriekaištingai reputacijai. Taip pat, paaiškina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 bei 17 straipsniai nenumato sąlygos, kad tyrimo dėl valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo išvada, kurioje konstatuota, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, gali būti pagrindas nesuteikti asmeniui teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ar neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme taip pat nėra nustatytų sąlygų, kuriomis Išvada darytų neigiamą poveikį dabartinėms ar būsimoms pareiškėjo pareigoms. Pažymi, kad Išvada negali būti įkelta į pareiškėjo valstybės tarnautojo asmens bylą valstybės tarnautojų registre, nes atsakovas neturi teisinio pagrindo įkelti tokios išvados į pareiškėjo asmens bylą.

Atkreipia dėmesį, kad sprendimas pradėti tirti tarnybinį valstybės tarnautojo padarytą nusižengimą buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo viešai paskelbtus jo paties komentarus Lietuvos policijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Pažymi, kad BDAR nedraudžia susipažinti su asmenų savo valia viešai paskelbta ir prieinama informacija socialiniuose tinkluose, tuo tarpu, Aprašo 3 punkto 2 pastraipa įpareigoja įstaigas pradėti tyrimą gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atliekant patikrinimą buvo pateikiami melagingi duomenys ir buvo bandoma paveikti tyrimą. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė, kokie konkrečiai duomenys apie jį yra melagingi, taip pat faktiniais duomenimis nepagrindė, kodėl jie yra melagingi. Pažymi, kad charakteristikoje pateiktas pareiškėjo apibūdinimas nėra susijęs su tyrimo metu nagrinėta situacija, tai yra su paties pareiškėjo viešai paskelbtų komentarų turiniu, o charakteristikoje pateiktas pareiškėjo apibūdinimas apima pasisakymą tiek apie teigiamas, tiek apie neigiamas jo savybes, tačiau jomis Išvadoje nebuvo remtasi.

Teigia, kad pareiškėjas neįvardino, kas ir kada jam grasino, kėlė spaudimą palikti pareigas. Pareiškėjas, net ir turėdamas galimybę patikslinti skundą per teismo suteiktą papildomą terminą, nepateikė faktinių duomenų apie tai, dėl kieno ir kokių veiksmų jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus (įskaitant ir sveikatos pablogėjimą), kiek ir kokių tyrimų atliko, nepagrindė, į kokią konkrečiai medicinos įstaigą ir kokį konkrečiai medicinos specialistą kreipėsi, siekdamas gauti ligos išrašus.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

2021 m. spalio 27 d. oficialiame policijos ,,Facebook“ puslapyje po informacija apie rengiamą konkursą startuoliams pareiškėjas (Facebook vardas (duomenys neskelbtini)) paliko du komentarus: ,,Pasikonsultuokite su PAGD ir BPC jie tokias nesismulkina po 120k perka, biškį kiauras bet nieks apie tai nežino“ ir ,,ir tai nepadeda jei esi biezdarius, užsispyres kaip asilas ir dar pagonus duoda (antpeciai cia netinka) tai ir viskas aplink skesta kaip titanikas, tik ne taip visi greit pamato, nes reik atsitraukt nuo objekto“ (kalba netaisyta).

2021 m. spalio 29 d. Centro viršininkas Tarnybiniu pranešimu, adresuotu PAGD direktoriui, Nr. 41IL-1121 informavo, kad pareiškėjas Facebook tinkle paliko komentarus, žeminančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, Centrą ir jį, vadovą, asmeniškai, prašė įvertinti, ar pareiškėjas tokiais veiksmais nepažeidė etikos normų ir / ar kitų teisės aktų.

PAGD raštu „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo“, adresuotu Centro viršininkui, nurodė, kad dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo turi spręsti pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, t. y. Centro viršininkas.

2021 m. lapkričio 15 d. Centro viršininkas rezoliucija pavedė Centro Parengties ir kontrolės skyriaus viršininkui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas pateikė Paaiškinimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. P10-1595.

2021 m. gruodžio 2 d. surašyta pareiškėjo tarnybos charakteristika.

2021 m. gruodžio 3 d. Centro Parengties ir kontrolės skyriaus viršininkas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl galimo Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo R. S. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 41IL-1177, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas laisvu nuo darbo metu, komentuodamas policijos paskelbtą programėlės konkursą nepadarė tarnybinio nusižengimo ir siūloma tarnybinį patikrinimą baigti, įspėti pareiškėją ateityje vengti galimai įžeidžiančių ir /ar dviprasmiškų epitetų, galinčių turėti tarnybinio nusižengimo ir /ar etikos pažeidimo požymių, su Išvada supažindinti pareiškėją.

Nuo 2022 m. sausio 4 d. pareiškėjas tarnybinio kaitumo būdu perkeltas į Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrumų skyriaus vyresniojo patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, dėl jos panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta išimtis, kada leidžiama skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, t. y. tie atvejai, kai tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad asmuo, dėl kurio atliktas tyrimas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau joks individualus sprendimas nepriimamas (2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3670-662/2020).

Byloje nėra ginčo, kad Išvada buvo patvirtinta, joks kitas individualus administracinis aktas, atlikus tarnybinį patikrinimą, kuriuo sprendžiama apie valstybės tarnautojo ne / patraukimą atsakomybėn nebuvo priimtas, Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta be išlygų, t. y. buvo nuspręsta, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, tarnybinis patikrinimas baigtas, pareiškėjas įspėtas ateityje vengti galimai įžeidžiančių ir / ar dviprasmiškų epitetų, galinčių turėti tarnybinio nusižengimo ir / ar etikos pažeidimo požymių.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad LVAT praktikoje suformuluota išimtis, kada galima skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, nagrinėjamoje byloje neaktuali, kadangi Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo (2021 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-392-629/2021). Iš Išvados turinio matyti, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda ar sukeltos kitos neigiamos teisinės pasekmės. Jokių įrodymų, kokios teisinės pasekmės pareiškėjui kilo, byloje nėra. Priešingai – atsakovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, buvo skirtos priemokos už darbą.

Teismas kritiškai vertina Išvados siūlymuose suformuluotą 2 punktą, nes jis pagal žodinę konstrukciją („įspėti“) ir rekomendacijos pateikimo vietą (tarnybinio patikrinimo išvadoje) itin panašus į nuobaudą, kurios VTĮ nenustato. Tačiau, išnagrinėjus bylą ir susipažinus su įrodymais byloje bei šalių paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad šis punktas taip pat nesukelia jokių pasekmių pareiškėjui, tai nėra tarnybinė nuobauda, o netinkamai parinkus žodžius ir dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, suformuluota rekomendacija. Tačiau teismas teikia pirmenybė ne formai (kaip ir kur parašyta), o turiniui (kokia prasmė ir tikroji institucijos valia).

Pareiškėjas taip prašo priteisti jam 4 000 Eur neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl neteisėtų darbdavio veiksmų. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą be jokio teisėto pagrindo jis sulaukė įvairių grasinimų ir spaudimo palikti pareigas, grasinimų, kad ir apie jį bus skleidžiama neigiama informacija, kad panaikintų savo komentarus socialiniame tinkle, kad bus neigiamai vertinamas, papildomai reikalaujama įrodyti, ką veikė, rašyti smulkias ataskaitas apie nuveiktus darbus. Kolegos pradėjo klausinėti, reikėjo galvoti, kaip apsiginti nuo vadovo ir tyrimo. Visa tai kėlė neigiamas emocijas, stresą, pablogėjo miegas, sveikata. Teko lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, dėl patiriamo streso paūmėjo kai kurios ligos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėto tarnybinio patikrinimo atlikimo ir su tuo susijusių Institucijos veiksmų, todėl faktinėms bylos aplinkybėms taikytinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013)

LVAT yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-712-556/2020, ir kt.).