Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-11-13, 18.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jo nesuvaldė, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo. Atvykus policijos pareigūnams bandė išvažiuoti. Policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti girtumą, tai daryti atsisakė. Išvežtas greitosios pagalbos medikų į Prienų ligoninę, iš jos savavališkai pasišalino, taip vengdamas pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Apeliaciniame skunde taip nurodoma, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustato, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tačiau girtumas nebuvo nustatytas alkotesteriu ar medicininės apžiūros metu. R. T. kaltė yra grindžiama tik kaltinančios šalies – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų duotais parodymais teisme. Tai, kad vizualiai buvo nustatytas neblaivumas, šioje byloje esminės įtakos neturi, nes pareiškėjas apskritai nevairavo transporto priemonės. Tiek pirminiame savo paaiškinime, tiek ir teisme nurodė, kad eismo įvykio metu automobilio nevairavo. Automobilio nesuvaldė bei įvažiavo į pakelės griovį R. T. sutuoktinė T. T.. Šias aplinkybes ji patvirtino Prienų policijos komisariate ir teismo posėdžio metu. Liudytoja T. T. teismo posėdžio metu buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tačiau teismas nenustatė, kad jos parodymai yra melagingi. Taigi neaišku, kokiu pagrindu jos parodymai buvo vertinami kritiškai. T. T. davė nuoseklius parodymus, paaiškino dėl ko ji nesuvaldė automobilio, kodėl paliko pareiškėją automobilyje, o pati išėjo ieškoti pagalbos. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad vienas iš apklaustų policijos pareigūnų teisme parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, pareiškėjas jokių veiksmų, kurie būtų priskirti vairavimui, neatliko. Kadangi teismas, T. T. apklausos metu, akivaizdžiai demonstravo, kad jos parodymais netiki, buvo prašoma teisme apklausti liudytoją R. B., kuri pagal T. T. parodymus, matė, kas įvykio dieną išvažiavo iš pareiškėjo motinai priklausančių namų kiemo. Nors prašymas iškviesti minėtą liudytoją buvo kartojamas net du kartus, tačiau teismas visus kartus šį prašymą atmetė, kas sutrukdė visapusiškai bei objektyviai ištirti visas įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai teisme davė akivaizdžiai melagingus parodymus apie tai, kad automobilyje mėtėsi degtinės, alaus buteliai, nes tai visiškas absurdas. Automobilyje jokių butelių nuo alkoholio apskritai nebuvo. Tikslu, ar įvykio dieną nebuvo išsivysčiusi trumpalaikė psichozės būsena – pataloginis girtumas, buvo net keletą kartų prašoma byloje skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad R. T. apskritai neigė vairavęs transporto priemonę. Apeliaciniame skunde konstatuojama, jog nesant galimybės pašalinti bet kokioms abejonėms ar prieštaravimams dėl R. T. kaltumo, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog R. T. pagal ATPK 126 str. 1 d. Prienų rajono apylinkės teismo 2016-03-24 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 14 p. reikalavimus.

KET 14 p. nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Tai, kad R. T. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., patvirtina byloje esančių įrodymų visetas. Liudytojas E. M. parodė, kad iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur į griovį yra įvažiavęs galimai neblaivus vairuotojas. Atvažiavus griovyje pamatė „Mercedes Benz“ automobilį už kurio vairo buvo R. T.. Automobilio variklis dirbo. Priėjus prie jo matėsi, kad jis neblaivus. Kad automobilį būtų vairavęs kitas asmuo, nenurodė. Nustatyti girtumo nepavyko, nes R. T. nesugebėjo pūsti į alkotesterį. Tuomet jį įnešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Liudytojas V. L. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, atliko savo tarnybines pareigas. Be to, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, kadangi analogiškas aplinkybės E. M. ir V. L. nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose taip pat nurodyta, kad griovyje rastas automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas bandė išvažiuoti iš griovio atbuline eiga.

Pareiškėjas neigia vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir nurodo, kad transporto priemonę vairavo jo žmona T. T., kuri patvirtino R. T. iškeltą versiją. T. T. parodė, kad jos vyras R. T. buvo (duomenys neskelbtini). Pas sutuoktinį ji atvažiavo apie 13.00 val. Atvažiavusi su juo negalėjo susišnekėti, jis buvo jai įtartinas, gal buvo išgėręs, o gal kokių nors vaistų vartojęs. Sutemus ji su vyru automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo namo. Ji vairavo automobilį, o vyras sėdėjo šalia. Buvo tamsu, lijo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) teritorijoje, R. T. pasidarė bloga, todėl ji staigiai stabdė automobilį ir nučiuožė nuo kelio į griovį. R. T. pradėjo priekaištauti ir liepė eiti pas A. į (duomenys neskelbtini), kad šis su traktoriumi ištrauktų automobilį. Iki A. sodybos yra gal 8-10 km. Ji išėjo pėsčiomis, tačiau nuėjusi į A. sodybą, jo nerado. Kitų žmonių (duomenys neskelbtini) pagalbos neprašė, nes ji nieko nepažįsta. Nors turėjo mobilaus ryšio telefoną, tačiau niekam neskambimo. Po 4-5 val. ji pėsčiomis grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau nei vyro, nei automobilio nerado. Taigi nors R. T. versiją patvirtino jo žmona T. T., tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad tokia versija yra nelogiška, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų ir yra laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti atsakomybės. T. T. parodė, kad ji vairavo automobilį, o vyras sėdėjo šalia, tačiau eismo įvykio metu R. T. buvo rastas už automobilio vairo, esant užvestam automobilio varikliui. Nelogiška laikytina įvykių seka, kuomet T. T., turėdama mobilaus ryšio telefoną, niekam neskambino prašyti pagalbos, tačiau paliko užvestą automobilį su rakteliais spynelėje ir pėsčiomis išėjo iki sodybos 8-10 km., net nežinodama ar sodyboje kažkas yra. Nors parodė, kad pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir taip pat grįžusi į tą vietą kur buvo automobilis ir jo neradusi namo jau parsigavo pakeleivingomis mašinomis. Grįžusi vyro namuose nerado, išsigando, kad dingo sutuoktinis, tačiau nei jam, nei į policijai ji neskambino, o tik iš ryto sulaukė skambučio iš sutuoktinio, kuris nurodė, kad tuoj parvažiuos namo. Vyras jai nurodė, kad buvo ligoninėje, tačiau kaip jis ten atsidūrė ji jo net neklausė. Taigi aukščiau aptarta įrodymų visuma patvirtina, jog liudytojos T. T. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo, o automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent R. T..

Nors girtumas R. T. nebuvo nustatytas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. T. buvo neblaivus. Policijos pareigūnai E. M. ir V. L. kategoriškai parodė, jog matėsi, kad R. T. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, nesugebėjo pastovėti ant kojų, sunkiai orientavosi aplinkoje. Neblaivumo nustatyti nepavyko dėl per didelio vairuotojo girtumo. Liudytojas M. Z. parodė, kad dirba Prienų ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Pristatytą R. T. apžiūrėjo, jį stebėjo. Tai, ką matė, įvertino diagnoze: intoksikacija alkoholiniais gėrimais. Nuo R. T. sklido stiprus alkoholio kvapas. Aplinkybę, kad R. T. buvo neblaivus taip pat patvirtino ir liudytoja G. Z., kuri dirba Prienų ligoninės greitosios pagalbos skyriuje. Visa tai patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys, t.y. VšĮ Prienų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo kortelė (b. l. 31) ir VšĮ Prienų ligoninės išrašas iš R. T. medicininių dokumentų (b. l. 32-33). Taigi R. T. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tačiau nenustačius tikslaus neblaivumo laipsnio, R. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teisme buvo prašoma apklausti liudytoją R. B., kuri galimai matė, kas įvykio dieną išvažiavo iš pareiškėjo motinai priklausančių namų kiemo. Taip pat nurodoma, kad teismas nenustatinėjo asmens, kuris pranešė policijai apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Tačiau pažymima, kad Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė prašymą apklausti R. B.. Teismas nurodė, kad ši liudytoja nebuvo eismo įvykio vietoje, todėl jos parodymai nėra esminiai. Su tokiu vertinimu sutinka ir aukštesnysis teismas, nes eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), todėl esminio skirtumo nesudaro aplinkybė, kas automobilį „Mercedes Benz“ vairavo (duomenys neskelbtini). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-32-2013).

Pasisakant dėl R. T. skirtos nuobaudos pažymima, jog ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas įvertino, tai kad R. T. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. R. T. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, yra susituokęs. Taigi pagrįstai R. T. skirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta piniginė bauda, atitinkanti tokios bausmės vidurkį, taip pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, lygus straipsnio sankcijoje nustatytam tokio termino vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad liudytojos T. T. parodymai yra galimai melagingi, kadangi ji, būdama įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus, akivaizdžiai prieštaraujančius administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, T. T. iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą T. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 187² str. už tai, kad ji, Prienų rajono apylinkės teisme, 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu, būdama pasirašytinai įspėta pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad ji 2015-11-13, 18.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo.

T. T. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui, pagal traukiamo administracinėn atsakomybės asmens gyvenamąją vietą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.