- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 1-174-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34554-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- Ž. B., R. K.
- Kaltinamasis
- R. V., A. R.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Editai Petrevičienei, dalyvaujant prokurorams Linui Vitkui, Vytautui Budriui, Erikai Girgždienei, nukentėjusiesiems Ž. B., R. K., kaltinamiesiems R. V. ir A. R., jų gynėjui advokatui Algirdui Milašauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turtintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 str. numatytiems pagrindams ir baudžiamoji byla nutraukta, teistas: 2013-05-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 5 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, bausmę atlikęs 2013-11-12, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku-darbininku, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2015-06-19, apie 21.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, įžūliu elgesiu - suduodamas du kartus kumščiu į veidą ir spirdamas vieną kartą į kairę koją nukentėjusiajam Ž. B., suimdamas nukentėjusįjį Ž. B. už kojos ir nuversdamas ant žemės, padarydamas Ž. B. kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, 2015-06-19, apie 22 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, R. V. ir A. R., veikdami bendrai su nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. R. vairuojant automobilį AUDI 100, v.n. (duomenys neskelbtini), elgiantis ypatingai įžūliai - važiuojant tiesiai į Ž. B. ir R. K., kliudžius automobilio priekiniu bamperiu R. K., bei pargriovus pastarąjį ant žemės bei padarant R. K. nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, juosmens kairės pusės ir dešinės pėdos I piršto sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrai spyrus ne mažiau keturių kartų nukritusiam nukentėjusiajam Ž. B. į įvairias kūno vietas, taip padarant Ž. B. kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to R. V. 2015-06-19, apie 21.30 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, viešosios tvarkos pažeidimo metu, dėl chuliganiškų paskatų, spirdamas vieną kartą į kairę koją nukentėjusiajam Ž. B., tai pat suimdamas nukentėjusiajam Ž. B. už pakeltos kojos ir taip nuversdamas Ž. B. ant žemės, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžimo nukentėjusiojo Ž. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-06-19, būdamas pas tėvus, paskambino T. C.. Su pastaruoju susitarė susitikti kartu atsigerti alaus, todėl su posūniu A. R. ir žmona E. V. nuvažiavo pas pastarąjį. Į automobilį įlipo T. C. ir R. K.. Vėliau T. C. namuose paaiškėjo, kad R. K. yra jo E. V. pusbrolis. Tarp jo ir R. K. buvo kilęs konfliktas dėl jo išvaizdos. Nenorėdamas konfliktuoti, paskambino A. R. ir paprašė nuvežti jį ir E. V. namo. Grįžus namo, po 10-15 min E. V. paskambino R. K., kuris paprašė paskolinti 10 eurų. E. V. išėjo susitikti su R. K.. Po pusvalandžio jis nuėjo ieškoti E. V.. Prie PC „Iki“ griežtu tonu liepė E. V. eiti namo. Į pokalbį įsikišo abu nukentėjusieji. Jam atsakius, kad pastarieji nesikištų, Ž. B. smogė jam kumščiu į galvos sritį. Einant link Ž. B., gavo smūgį nuo R. K.. Susigrūmė su R. K., pradėjo vienas kitą tampyti už rūbų. Abiem pargriuvus, Ž. B. taikėsi jam įspirti. Jam pavyko pagauti Ž. B. koją ir nustumti nuo savęs. Į konfliktą įsikišo kažkoks vyras, norėdamas sustabdyti muštynes. Nukentėjusieji pradėjo mėtyti į juos akmenimis. Pradėjus žmonėms šaukti, nukentėjusieji nubėgo Darželio gatve. Netukus privažiavo A. R. su A. Š.. Jis įsėdo į automobilį ir jie visi kartu nuvažiavo Darbininkų gatve. A. R. nekliudė automobiliu R. K.. Pamatę atvažiuojantį automobilį, nukentėjusieji pradėjo bėgti. Jis pradėjo nukentėjusiuosius vytis, norėdamas išsiaiškinti, kodėl pastarieji jį puolė. R. K. persivertė per tvorą. Pasikalbėjus per tvorą, jis nuėjo prie automobilio. Jis nei R. K., tiek Ž. B. nesmūgiavo. A. R. jam pasakojo, kad Ž. B. suspyrė į užpakalį.
Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną R. V., T. C. ir R. K. nuvežė į T. C. namus atsigerti alaus. Visi išlipo prie parduotuvės, Spindulio gatvėje. Vėliau jam paskambino R. V., kuris paprašė parvežti jį ir motiną namo, nes kilo konfliktas. Parvežė pastaruosius namo. Vėliau vėl susilaukė R. V. skambučio, kuris pranešė, kad E. V. išėjo susitikti su R. K. ir ilgai negrįžta. Atvažiavęs su A. Š. prie stotelės, pamatė žmonių susibūrimą ir R. V. kruvinu šonu. Pastarasis papasakojo, kad nukentėjusieji jį užpuolė ir nuėjo link Darbininkų gatvės. R. V. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo link nukentėjusiųjų, nes norėjo pasikalbėti dėl konflikto. Nukentėjusiuosius pamatė Darželio gatvėje. Išvažiavo į kairę kelio pusę, kur ėjo nukentėjusieji, nes norėjo arčiau privažiuoti prie pastarųjų. Neturėjo tikslo partrenkti. Jiems sustojus, R. K. priėjo prie automobilio bei spyrė į bamperį. Nuo spyrio pats parkrito ant žemės. Išlipęs iš automobilio, R. V. nusivijo R. K.. R. K. šoko per tvorą, nuvirto, atsistojo ir pradėjo kažką su R. V. kalbėti. Išlipęs iš automobilio, jis nubėgo prie Ž. B.. Spyrė Ž. B. keletą kartų, po to kumščiu sudavė į nugaros sritį. Nepažįstamas asmuo spardė Ž. B., galėjo pataikyti į veido sritį. R. V. nesmūgiavo R. K. ir Ž. B.. Važiavo pasikalbėti, bet kai R. K. spyrė į automobilį, susinervino todėl ir sudavė Ž. B.. R. K. nepertrenkė. Pripažįsta, kad spyrė Ž. B. į sėdmenis ir porą kartų sudavė jam į nugaros sritį. Tas nepažįstamasis galėjo suduoti Ž. B..
Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad 2015-06-19, apie 21.00 val. paskambino R. K., kuris paprašė atvykti į Spindulio gatvę ir parvežti jį namo. R. K. papasakojo, kad vartojant alkoholį susikonfliktavo su R. V.. Abu nuvažiavo prie parduotuvės „Norfa“. R. K. pasiskambino E. V. bei paprašė paskolinti 10 eurų. Susitarė susitikti prie parduotuvės. Su E. V. kalbėjosi apie 2 minutes. Netrukus atėjo R. V., kuris pradėjo konfliktuoti. R. V. pirmas sudavė jam kelis smūgius į galvą į koją. Smūgiavo į pakaušį, nes jis buvo užsidengęs veidą. Besistumdant bandė R. V. spirti, bet pastarasis pagavo jo koją bei parvertė ant žemės. Po to spyrė jam į kairę koją. Po smūgio pajuto skausmą. Einant link Žibuoklių gatvės, kaire kelio puse, išgirdo atvažiuojant automobilį, kuris tyčia važiavo į jų pusę. Jis spėjo pasitraukti, tačiau automobilis kairės pusės priekine dalimi partrenkė R. K.. Pastarasis užkrito ant automobilio variklio gaubto ir po to nukrito ant žemės. Iš automobilio išlipus R. V., jis pradėjo bėgti. Žibuoklių gatvėje jis parkrito. Prie jo buvo priėję R. V. R. ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Jam buvo suduota ne mažiau keturių smūgių. Pastebėjo, kad jį spardė nepažįstamas vyriškis ir R. V.. Po to R. V. nuėjo prie R. K., o R. ir dar vienas vyriškis jį toliau spardė. Iš gretimo namo išėjus žmonėms ir pradėjus skambinti policijai, pastarieji atsitraukė. Pastebėjo, kad R. K. už tvoros gulėjo ant žemės, o R. V. stovėjo kitoje tvoros pusėje. Po įvykio jam buvo nustatyti kraujosruva lūpoje, kojos lūžis ir atplėštas nosies randas, nes nosis buvo po operacijos. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad patyrė pažeminimą, skausmą, nepatogumus dėl sužalojimų, kurias jaučia iki šiol. Dėl patirto sužalojimo šiuo metu negali pritūpti, pakelti svorio. Du mėnesius buvo nedarbingas.
N. R. K. parodė, kad įvykio dieną susitiko su T. C. prie pastarojo statomo namo. Ten kartu gėrė alų. Vėliau T. C. paskambino draugui, kurio paprašė atvažiuoti. Kai draugas atvažiavo, jis įsėdo į automobilio galą. Ten sėdėjo moteris ir jos vyras. Moteris buvo jo giminaitė E. V.. Visi kartu nuvažiavo į Spindulio gatvę pas T. C. namo. Bekalbant tarp jo ir R. V. įvyko žodinis konfliktas, nes R. V. pradėjo pavydėti. Supratęs, kad gali kilti konfliktas, paskambino Ž. B., kurio paprašė atvažiuoti parvežti jį į namus. Pastarajam papasakojo apie konfliktą bendrabutyje su R. V.. Sugalvojo kartu išgerti svaigalų. Privažiavus prie parduotuvės pastebėjo, kad nebeturi pinigų. Paskambino E. V., kurios paprašė paskolinti 10 Eurų. E. V. sutiko paskolinti pinigų. Susitikus su E. V. pamatė, kad pastarajai iš paskos atbėga R. V.. R. V., kuris iškarto puolė Ž. B.. Matė, kaip Ž. B. spyrė R. V. į pilvą. Pastarasis pagavo koją ir spyrė į kitą Ž. B. koją. Ž. B. parkrito ant žemės nugara Jis nustūmė R. V. šalin. Tada R. V. pradėjo pulti jį. Gindamasis jis spyrė R. V., tačiau į veidą nesmūgiavo, akmenimis nesisvaidė. Jis kartu su Ž. B. nuėjo šalin. Einant kairės kelio pusės kraštu, išgirdo iš nugaros atvažiuojantį automobilį. Automobilis jį partrenkė ir jis nukrito ant žemės. Iš automobilio išlipo trys žmonės. Ž. B. puolė bėgti. Jam iš paskos nubėgo abu kaltinamieji ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Matė, kaip visi puolė ant Ž. B.. Jis nubėgo prie gyvenamojo namo bei peršoko tvorą. Prie jo iš kitos tvoros pusės priėjo R. V.. Jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Nuo pertrenkimo lūžo koja, nes buvo pervažiuotas batas. Įvykio metu jam buvo suplėšytos kelnės, buvo padarytos mėlynės ant kairės rankos, sutrenktas šonas ir pakaušis.
Liudytojas T. C. parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus su R. K.. Telefonu susiskambino su R. V., uriam pasiūlė pas jį namuose „pabaliavoti“. Būnant namuose, R. K. pradėjo R. V. užgaulioti, kabinėtis E. V.. Vėliau jis išėjo laukan pasitikti A. R., kuris turėjo išsivežti V. namo. Matė, kaip V. išvažiavo namo. Grįždamas iš lauko, ant laiptų sutiko R. K., kuris paklausė, kur gyvena R. V.. Jis paaiškino, kad R. V. gyvena prie „kuršėnkelio“ bendrabutyje. Po to R. K. kažkam paskambino.
Liudytojas A. S. parodė, kad buvo gautas iškvietimas į „kuršėnkelį“ dėl sumušto ar nutrenkto automobilio žmogaus. Nuvykę į įvykio vietą, rado vieną asmenį gulintį namo teritorijoje už tvoros, o kitą šalia. Vienas iš nukentėjusiųjų nurodė, kad tarp jų ir asmenų, atvykusių su automobiliu, kilo konfliktas. Kadangi asmenys iš įvykio vietos pasišalino, todėl pradėjo automobilio paiešką. Vienas nukentėjusysis buvo be sąmonės, o kitas vaikščiojo. Iš kalbos suprato, kad konfliktavo pažįstami. Liudytojų nebuvo, bet buvo prisirinkę pašalinių žmonių.
Liudytojas V. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą išgirdo triukšmą, žingsnius, bėgimą. Pažiūrėjęs per langą, pamatė tris asmenis, kurie vijosi vieną žmogų. Pasiviję pradėjo mušti. Mušė klūpantį žmogų. Vėliau jis atpažino mušamą žmogų. Tai buvo Ž. B.. Vienas iš nukentėjusį spardžiusių asmenų buvo stambaus kūno sudėjimo ir vyresnis už kitus du. Tas stambesnis vyras vėliau paėjo į šoną. Kai jis išėjo laukan, visi trys vyrai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis savo žmonai liepė kviesti policiją. Kito namo kieme ant žemės pamatė gulintį kitą vyrą.
E. V. parodė, kad įvykio dieną buvo pas uošvius. Vyras R. V. susiskambino su draugu T. C. ir juos sūnus nuvežė iki pastarojo darbovietės. Jiems atvažiavus, T. C. paprašė pavežti dar ir darbdavį. Vėliau jį pastarąjį atpažino, kaip savo tolimą giminaitį R. K.. Būnant pas T. C., tarp R. V. ir R. K. kilo žodinis konfliktas, todėl jie išvažiavo namo. Po kiek laiko paskambino R. K. ir paprašė paskolinti 10 Eurų. Susitarė susitikti prie parduotuvės „Iki“. Jiems susitikus ir bendraujant, atėjo jos vyras ir liepė jai eiti namo. Tarp jų kilo konfliktas ir R. K. smogė R. V.. Tarp pastarųjų įvyko susistumdymas. Abu nukentėjusieji ir R. V. nukrito ant žemės. B. smūgiavo R. V. daugiausiai kojomis. Kažkoks nepažįstamas vyriškis išskyrė besistumdančius. R. K. pasitraukdamas pradėjo mėtyti akmenis. Matė, kaip R. V. kalbėjosi su sūnumi. Į namus pastarieji grįžo po 10-15 min. Konflikto metu R. V. buvo sužalota ausis. Į medikus kreipėsi, kai vyras pradėjo blogai girdėti. Sužalojimų ant R. K. nematė, o B. šlubavo.
Liudytoja A. G. parodė, kad įvykio metu ji ir jos draugas T. C. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Į svečius atėjo R. V. su žmona ir dar kažkokiu draugu, kurio ji nepažįsta. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jokio konflikto ji nepastabėjo. Susistumdymų, grasinimų, šūkaliojimų, garsaus triukšmo nebuvo. Gal ir buvo pokalbis dėl išvaizdos ar kalbėjimo manieros, bet muštynių nebuvo. Pirmi į namus išvažiavo V.. Pastaruosius išvežė sūnus. Paskutinis išėjo vyriškis, kurio ji nepažinojo.
Liudytoja R. A. parodė, kad įvykio dieną apie 22.00 val. ji su vyru V. A. žiūrėjo televizorių. Staiga Išgirdo triukšmą, panašų į bėgimą, šauksmus. Girdėjo šurmulį, balsus, triukšmą. Vasaros metu langas praviras, todėl gerai girdisi, kas dedasi lauke. Gatvė yra 2,5 - 3 metrai nuo namo, todėl vyras pažiūrėjęs pro langą ir liepė skambinti į policiją. Telefonas buvo koridoriuje. Nuėjo skambinti į 112, todėl nebuvo nuėjusi prie lango pažiūrėti, kas ten vyksta. Girdėjo, kaip vyras, atidaręs langą, šaukė „ką čia darote, kviesiu policiją“. Ji su vyru išėjo laukan. Prie vartų pamatė vieną žmogų, po to iš už kaimynų tvoros atsiliepė kitas vyras. Tas žmogus buvo sąmoningas. Sakė, kad jam skauda nugarą. Jai paskambino iš greitosios pagalbos ir paklausė ar reikės med. pagalbos. Ji pranešė, kad vienam vyrui kraujuoja nosis, o kitas vyras skundžiasi nugaros skausmais.
Liudytojas T. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos būrio vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną gavo budėtojo pranešimą jog Žibuoklių g. vysta muštynės, eismo įvykį sukėlęs automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje pamatė vieną asmenį kieme už tvoros. Apie įvykį sužinojo iš ten buvusių asmenų. Nepamena ar apie asmens partrenkimą papasakojo nukentėjusieji, ar liudytojai. Įvykio vietoje išmatavo sankryžą, kurioje automobilis galimai kliudė asmenis. Nubraižė eismo įvykio schemą. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodė automobilį „Audi 100“, kuris priklausė A. R.. Kažkas įvykio vietoje nurodė automobilio valstybinį numerį, pagal kurį nurodė duomenis. Neprisimena, ar važiavo pas automobilio savininką. Tarnybinis pranešimas rašomas tarnybos metu. Tarnybiniame pranešime nurodomas asmens girtumas, kai jis yra patikrinamas įvykio arba gavę duomenis iš ligoninės pagal pranešimą. Tarnybiniame pranešime turėtų būti nurodyta apie tai, kad gautas pranešimas iš ligoninės apie padarytus sužalojimus ir apie neblaivumą. Visi tarnybiniai pranešimai yra rašomi be datos. Vėliau, kai raštinėje jie registruojami, tuomet įrašoma registracijos data. Tarnybinio pranešimo gale yra nurodyta data, kada jis yra parengtas. Tarnybiniame pranešime nurodė nukentėjusiojo Ž. B. paaiškinimą. Jei nėra atskiro nukentėjusiojo paaiškinimo, reiškia jis kažkiek įvykio aplinkybes pasakė žodžiu. Jei asmeniui padaryti sužalojimai yra su lūžiais, tai jie žmogaus nebeapsiklausia. Tai atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Jie surenka tik pirminę medžiagą. Jei žmogui nėra lūžių, paima raštišką paaiškinimą. Jei nėra galimybės paimti rašytinio paaiškinimo, tai į tarnybinį pranešimą užrašo, ką nukentėjusysis papasakojo.
Teismo medicinos ekspertas H. D. parodė, kad byloje pateiktos dvi kojos sužalojimo versijos. Nukentėjusiajam kaulo lūžis galėjo atsirasti tiesioginės traumos poveikio pasėkoje suduodant smūgį, tiek griuviminės traumos metu pasukant koją čiurnos srityje. Pagal mechanizmą galimi abu variantai. Tiek tiesiai į tą vietą spiriant į išorinę pusę, tiek pakreipiant koją, jei čiurnos sąnarys krypsta į vidų, išorę, ar sukasi. Pagal statistiką dažniau būna netiesioginė trauma. Abiem atvejais galėjo būti lūžis. Jei pačiupo koją, kaip dešinę, paskui suko, tai jis stovėjo ant vienos kojos ir jei buvo kažkoks sukamasis judesys arba stūmimas. Sužalojimas galėjo atsirasti, jei įvykio metu čiurnos sąnarys krypo, kai buvo spiriama ir jis buvo pasikreipęs į vieną, ar į kitą pusę. Iš vidinės, ar išorinės pusės turėjo būti kažkoks veiksmas. Sužalojimas atsirado nuo judesio, o ne nuo tiesioginio čiurnos atsitrenkimo. Ž. B. nugriuvus ant žemės, jau turėjo atsirasti čiurnos lūžis. Po tokios traumos vaikščioti gali, bet juntamas skausmas, šlubuojama. Šis lūžis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jei nebūtų lūžio, tai nukentėjusiajam būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat buvo užfiksuota kraujosruva lūpoje su nosies sumušimu, tai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Lūpos sumušimas nėra būdingas griuviminei traumai. Tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti nuo tiesioginio poveikio. Kai Ž. B. kreipėsi į priėmimo skyrių, med. dokumentuose užfiksuota, kad čiurna buvo patinusi. Partinimas galėjo būti nuo lūžio. Kraujosruva gal dar nebuvo spėjusi vizualiai pasireikšti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų R. V. ir A. R. kaltė taip pat įrodoma baudžiamojoje byloje pridėta ir teisme ištirta rašytine medžiaga:
Liudytojo A. Š. parodymai, kad 2015-06-19 vakare, jį A., pavardės nežino, automobiliu AUDI, vyšninės atrodo spalvos, atsivežė į miestą, nes reikėjo išsitraukti siūlus iš rankoje užsiūtos žaizdos. Jiems kartu būnant, A.kažkas paskambino. A. pasakė, kad reikia važiuoti padėti R., jo patėviui. Kas įvyko, nesakė. Jie nuvažiavo į Vytauto gatvę, prie bendrabučių esančios stotelės. Ten laukė R. su jam nepažįstamu vyru. Vyras buvo apie 30-35 metų amžiaus, vilkėjo šviesiais, baltais ar pilkais treningais, atrodo užrašas ADIDAS, ant galvos buvo užsidėjęs baltą sportinę kepuraitę su snapeliu, ant kurios užrašas NIKE. Vyras apie 185-190 cm ūgio. Veido negali apibūdinti, neįsidėmėjo. Jis sėdėjo priekyje, R. ir vyras atsisėdo į galą. A. R. sėdėjo už jo. Vyrai abu keikės, nes R. gavo mušti. Matė, kad R. ausis buvo kruvina. Iš vyrų kalbų suprato, kad kažkas užpuolė R., o vyras jį bandė apginti. R. A. rodė kur važiuoti. Suprato, kad R. norėjo pasikalbėti su vyrais, kurie jį sumušė. Kiek pavažiavus, gatvės negali pasakyti, R. parodė į du einančius vidury gatvės vyrus. A. sustojo prie vyrų. Stambesnis vyras priėjo prie automobilio ir spyrė į priekinį buferį. A. ant vyrų neužvažiavo, vyro nepertrenkė. R. lipo su vyru iš automobilio. Abu vyrai, kurie ėjo gatvės viduriu, pradėjo bėgti. R. su vyru vėl sėdo į automobilį ir A. važiavo gatve, du vyrai bėgo žole. A. pralenkė vyrus, sustojo, R. ir vyras išlipo iš automobilio ir nubėgo link tų dviejų vyrų. Kas vyko, nematė, nes sėdėjo automobilyje, o veiksmas vyko jam už nugaros. Girdėjosi triukšmas, keiksmai. A. išlipo iš automobilio, kvietė R., kad liptų į automobilį, nes prisirinko daug žmonių. Kad A. būtų sudavęs kam nors smūgius jis nematė. Aš iš automobilio nebuvo išlipęs. R. parvežė į namus, nepažįstamą vyrą paleido stotelėje, kur jį ir pasiėmė. Ar kam sudavė R. ir su juo buvęs vyras, jis nematė. A. ant vyrų, einančių gatvės viduriu, automobiliu neužvažiavo (1 t., 106-107 b. l.)
Ž. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-06-19, apie 21.30 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, nepažįstamas, apie 40 metų amžiaus vyras, 2-3 kartus sudavė jam kumščiu į veidą ir įspyrė į kairę koją bei pasišalino. Po to, prie (duomenys neskelbtini) namo, kitas, su ties (duomenys neskelbtini) pastatu jį sumušusiu vyru buvęs vyriškis, įspyrė jam į galvą 4-6 kartus ir pabėgo (1 t., 18 b. l.).
R. K. protokolu-pareiškimu, kad 2015-06-19, apie 21.30 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, jį, einantį kairiuoju kelio kelkraščiu, kliudė važiuojantis automobilis, po ko lūžo jo dešinės kojos pirštas ir patyrė sužalojimus įvairiose vietose. Po eismo įvykio jį kliudės automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Jį greitosios medicinos pagalbos ekipažas nuvežė į gydymo įstaigą, po suteiktos medicininės pagalbos buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., 20 b. l.).
2015-06-20 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietų, esančių Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu bei Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, apžiūra (1 t., 22-25 b. l.).
2015-12-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-06-19, apie 22.03 val., patruliuojant maršrute „Alksna - 41“ kartu patruliu A. D. ir specialiste A. Š., buvo gautas Šiaulių AVPK budėtojo pranešimas, kad Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, gatvėje sumušė žmogų ir pasišalindami jį partrenkė. Jiems atvykus 22.06 val. į nurodytą vietą, jau buvo atvykę medikai ir apžiūrinėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme gulintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai R. K.. Pastarasis buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paaiškino, kad jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys ir po to partrenkė gatvėje su automobiliu ir pasišalino link Vytauto gatvės automobiliu AUDI 100, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su R. K. buvo pusbrolis Ž. B., kuris taip pat buvo neblaivus, jam matėsi kruvinas veidas, jis šlubavo. Ž. B. nurodė, kad buvo konfliktas su antros eilės pusbroliu dėl merginos ir apsistumdė. Pastarasis su R. K. nuo Vytauto gatvės namų ėjo Žibuoklių gatve, kai privažiavo automobilis AUDI 100 mėlynos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipę trys vyrai užpuolė juos bei sumušė, po ko sėdo į minėtą automobilį ir važiuojant partrenkė R. K.. Kaip nurodė abu, konfliktas įvyko ties (duomenys neskelbtini) namu. Dėl sužalojimų, abu vyrai vyko į ligoninės priėmimą kartu su medikais. Apie pasišalinusį automobilį pranešta budėtojui ir ekipažams, imtasi paieškos (1 t., 28 b. l.).
2015-12-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-06-19, dirbant ekipaže „Dainava 101“, kartu su Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrule A. Š., apie 22.02 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą ((duomenys neskelbtini)), kad Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, atvykę asmenys sumušė vyrą, nuvažiuodamas automobilis kliudė pėsčiąjį ir jį sužalojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvažiavo link Vytauto gatvės. Apie 22.09 val., nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, minėto namo kieme gulėjo sužalotas R. K., kurį greitosios medicinos ekipažas išvežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Jam nustatytas 2,25 promilės girtumo laipsnis. Kartu su R. K. buvo Ž. B., kuris nurodė įvykio vietą ir papasakojo įvykio aplinkybes. Ž. B. paaiškino, kad jis, kartu su R. K., Darbininkų gatvėje turėjo konfliktą su nepažįstamais asmenimis, kurio metu vyko muštynės, iš kurių jie pabėgo. Po to ėjo kairiuoju kelkraščiu Darželio gatve, kai, būnant ties Darželio g. 50, išgirdo iš užpakalio atvažiuojant automobilį. Ž. B. spėjo pasitraukti, o R. K. automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir, sužalojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ž. B. taip pat dėl sužalojimų, patirtų muštynių metu, buvo išvežtas greitosios medicinos ekipažo į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. 23.27 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos S. pranešimas, kad Ž. B. dėl išorinio kairės čiurnos kulkšnelio lūžimo, nosies sumušimo, girtumo (0,98 prom.), išleistas gydytis ambulatoriškai. Nukentėjo konflikto metu su giminaičiais. 2015-06-20, 00.18 val., iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos S. pranešimas, kad R. K. dėl dešinės kojos nykščio lūžimo, kairės plaštakos, juosmens ir galvos sumušimų išleistas gydytis ambulatoriškai. Nukentėjo eismo įvykio metu. Nuvykus į ligoninę pasiimti nukentėjusiojo, pabendrauti su juo nebuvo galimybių dėl girtumo, todėl ir užduotis atlikti objektų tyrimą R. K. nebuvo įteikta. Dėl šio įvykio pradėta ATP teisena (duomenys neskelbtini), apie pasišalinusį automobilį informuoti mieste dirbantys ekipažai, apvažiavus aplinkines gatves, pasišalinusio automobilio nerasta. Susieti pranešimo apie eismo įvykį ((duomenys neskelbtini) ir surinktą eismo įvykio medžiagą (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybių, nes ATPEĮR programos skiltyje „Duomenys iš PRĮR“ nebuvo nuorodos apie minėtą eismo įvykį. Prie šio tarnybinio pranešimo pridėtas eismo įvykio planas (1 t., 29-32 b. l.).
2015-08-04 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pranešimo apie įvykį, gauto iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, apžiūra iš kurios matyti, kad skambinanti moteris prisistato R. A., nurodo, jog Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo primušė žmogų ir automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino link Vytauto gatvės. Nurodo, jog iš kažkur atvažiavo mašima, pamatė, kad prie jų namo muša žmogų, dar yra asmuo, kurį belėkdami automobiliu pertrenkė (1 t., 35 b. l.).
2015-07-01 daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. R. pateikė automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 36 b. l.).
2015-07-01 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., 37-42 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G 952/15(04), kurioje nurodyta, kad Ž. B. padaryti sužalojimai: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžimas, kraujosruva apatinėje lūpoje, nosies sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais. Ž. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis galėjo gautis tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek kritiminės ar griuviminės traumos metu (1 t., 51 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G 923/15(04), kurioje nurodyta, kad R. K. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, juosmens kairės pusės ir dešinės pėdos I piršto sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai be pašalinės jėgos poveikio. R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 57-58 b. l.)
Specialisto išvada Nr. G 1573/15(04), kurioje nurodyta, kad gautuose medicininiuose dokumentuose R. V. kūno sužalojimų neužfiksuota. 2015-09-03 LOR gydytojo konsultacijos duomenimis R. V. diagnozuotas netrauminės kilmės kairės ausies sraigtinio nervo lėtinis uždegimas (1 t., 62 b. l.).
2015-09-10 Medicinos dokumento išrašo/siuntimo kopija, iš kurios matyti, kad R. V. LOR gydytojui nurodė, jog prieš apytikriai 2 mėnesius buvo užpultas ir sumuštas, dabar blogai girdi kaire ausimi ( 1 t., 63 b. l.).
2015-11-11 priimtu nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) – su R. V., A. R. ir A. Š. naudojamų judriojo ryšio telefoninių skambučių/ SMS žinučių suvestinėmis nuo 2015-06-18 iki 2015-06-20 (imtinai), gauta informacija bei atlikta jos analizė (1 t., 88-89 b. l.).
2015-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad Ž. B. atpažino R. V., kaip asmenį, kuris prie (duomenys neskelbtini) namo jam rankomis ir kojomis trenkė į įvairias kūno vietas po ko jis patyrė kojos traumą. Šis asmuo Žibuoklių gatvėje, antrojo užpuolimo metu buvo vienas iš trijų asmenų, kurie gulintį ant žemės jį spardė. Kas ir kiek kartų jam spyrė pasakyti negali, ne buvo užsidengęs veidą. Šį žmogų atpažįsta, nes su juo ilgai teko grumtis ginantis (1 t., 93-95 b. l.).
2015-06-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad Ž. K. atpažino R. V., kaip asmenį, kuris prie (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu užsipuolė jo pusbrolį Ž. B. ir, jam padedant pusbroliui apsiginti, įvyko apsistumdymas su šiuo vyru (1 t., 116-118 b. l.).
2015-09-17 akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad atliktos suvedus į akistatą nukentėjusįjį Ž. B. su įtariamuoju R. V. metu, kiekvienas iš jų paaiškino iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei pasiliko prie savo parodymų. R. V. paaiškino, kad 2015-06-19 žmona E. nuėjo susitikti su R., nes jis skambino, prašė jos paskolinti 10 eurų. E. išėjo. Praėjo kiek laiko. E. negrįžo. Jis nuėjo jos ieškoti. Pamatė stovinčią su dviem vyrais, vienas iš jų buvo R., kitą vyrą matė pirmą kartą. Jis užšaukė ant E., kad ilgai užsibuvo, liepė eiti namo. Jis ėjo link Ž. B.. Neturėjo ketinimų jam suduoti. Tada gavo nuo R. stiprų smūgį į ausį, apsvaigo, nes smūgis buvo stiprus. Atsisuko į R.. Tada ant jo puolė abu vyrai – R. ir Ž.. Jis gindamasi mosikavo rankomis, taip atmušinėjo smūgius. Kiek jam kliuvo smūgių, negali pasakyti. Jis niekam nespyrė, tik mosikavo rankomis. Muštynių metu vienas iš stebinčių muštynes vyrų, ėjo link jų, tada Ž. ir R. pradėjo nuo jo atsitraukti. R. dar mėtė į jį akmenimis nueidamas. Ž. į koją jis neįspyrė. Ž. B. nesutiko su R. V. parodymais nurodydamas, kad jam stovint su E. ir R. atėjo R., kurį jis matė pirmą kartą. Vyras ėjo tiesiai link jo, pradėjo smūgiuoti rankomis. Kadangi prieš penkias dienas buvo operuota jo nosis, jis stengėsi išvengti smūgių. Kad būtų R. sudavęs pirmas R. V., jis nematė. Kelis kartus jis spyrė į pilvą puolančiam ant jo R. V.. Po to R. V. jam spyrė ir pataikė į kairę koją, pajuto stiprų skausmą. Vėliau R. su R. V. ritosi. Jis nuėjo sau, nematė, kad R. būtų mėtęs akmenimis į R. V.. (1 t., 148-150 b. l.).
2015-09-17 akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad atliktos suvedus į akistatą nukentėjusįjį Ž. B. su liudytoja E. V. metu, kiekvienas iš jų paaiškino iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei pasiliko prie savo parodymų. E. V. paaiškino, kad 2015-06-19 vakare paskambino R., paprašė paskolinti 10 eurų. Ji nuėjo su juo susitikti. Su R. buvo Ž. B.. Jiems bestovint ir bekalbant, atėjo jos vyras R. V.. Ž. ir R. pasakė: „Ateina mano vyras“. R. pasakė: „Dink namo“ ar „Von namo“. Ž. pasakė: „Baik blūdyt“ ar „Baik šaukt“. R. trenkė Raimundui į veidą, kur pataikė negali pasakyti. Tada prasidėjo muštynės. Ant R. V. puolė abu, Ž. ir R.. R. V. atsimušinėjo smūgius rankomis. Niekam R. V. nespyrė, nes jis niekada nesispardo. Puolant Ž. ir spiriant, R. V. jį kaip ir suėmė rankom už kojos ir pakėlęs metė. Tuo metu Ž. klupo, padarė špagatą, tuo metu jis galėjo pakreipti koją, nuo ko galėjo jį susitraumuoti. R. V. Ž. į koją nespyrė. Ž. pasitraukė, ėjo šlubuodamas. Nepažįstamas vyras bandė įsikišti, šaukė, kad puola du ant vieno. Po to atsitraukė ir R., kiek paėjęs nuo žemės ėmė akmenis ir svaidė į R.. Ž. B. nesutiko su E. V. parodymais, nurodydamas, kad jiems stovint su E. ir R., atėjo R., jis jį matė pirmą kartą. Vyras ėjo tiesiai link jo, pradėjo smūgiuoti rankomis. Kadangi prieš penkias dienas buvo operuota jo nosis, jis stengėsi išvengti smūgių. Kad būtu R. sudavęs pirmas R. V., jis nematė. Kelis kartus jis spyrė į pilvą puolančiam jo R. V.. Po to R. V. jam spyrė ir pataikė į kairę koją, pajuto stiprų skausmą. Vėliau R. su R. V. ritosi. Jis nuėjo sau, nematė, kad R. būtų mėtęs akmenimis į R. V. (1 t., 152-154 b. l.).
Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu ištirti nukentėjusiųjų, kaltinamųjų, liudytojų parodymai, specialistų teismo medikų išvados patvirtina, kad 2015-06-19 tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo R. V. svečiuose įvyko žodinis konfliktas, po kurio R. V. kartu su savo žmona E. V. išvyko namo. Apie 21.30 val. E. V. su abiem nukentėjusiaisiais susitiko Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo. Netrukus ten atėjo ir R. V., kuris pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiaisiais. Konflikto metu kaltinamasis R. V. smogė abiems nukentėjusiesiems - du kartus kumščiu į veidą ir spirdamas vieną kartą į kairę koją nukentėjusiajam Ž. B.. Suimdamas nukentėjusiajam Ž. B. už kojos bei smūgiuodamas per kitą koją, parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Muštynių metu Ž. B. lūžo kairės čiurnos išorinė kulkšnis. Šis sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiesiems pasišalinus iš įvykio vietos, apie 22:00 val., kaltinamasis R. V. susitiko su A. R.. Kaltinamieji kartu su nenustatytu asmeniu nuvažiavo automobiliu AUDI 100, v.n. (duomenys neskelbtini), ieškoti nukentėjusiųjų. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, A. R., vairuodamas automobilį, išvažiavo į kairę kelio pusę automobilio bamperiu tyčia kliudė kaire kelio puse ėjusį R. K., kuris parkrito ant žemės ir nusibrozdino kairę plaštaką, susimušė juosmens kairę pusę ir dešinės pėdos I pirštą. Išlipę iš automobilio, kaltinamieji ir nenustatytas asmuo pasivijo bėgantį R. V. ir prie (duomenys neskelbtini) namo pastarąjį sumušė, smogdami ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas. Po to R. V. nusivijo R. K., tačiau nepavijo, nes pastarasis peršoko gyvenamojo namo tvorą. Įvykį stebėjusiems gyventojams pradėjus šaukti, kad bus kviečiama policija, kaltinamieji ir trečias nenustatytas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tais veiksmais Ž. B. buvo padaryta kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies sumušimas. Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad R. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas atmeta kaltinamojo R. V. ir E. V. parodymus, kad muštynes pradėjo nukentėjusieji, o jis tik gynėsi, nes jų parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams. Teismui netikėti nukentėjusiųjų parodymams nėra pagrindo. Be to atmesdamas kaltinamojo ir minėtos liudytojos parodymus, teismas atkreipia dėmesį ir objektyvias aplinkybes, t.y. nelogišką kaltinamojo poelgį - kaltinamasis R. V. į įvykio vietą atėjo supykęs ant nukentėjusiųjų, pradėjo konfliktą, užuot kvietęs policiją dėl tariamo jo užpuolimo, kartu su A. R. ir nenustatytu asmeniu išvažiavo automobiliu ieškoti nukentėjusiųjų. Teismas atmeta kaltinamųjų R. V. ir A. R. parodymus, kad prie (duomenys neskelbtini) jie norėjo tik taikiai pasikalbėti, išsiaiškinti su nukentėjusiais dėl kilusio konflikto. Toks kaltinamųjų pasiteisinimas yra nelogiškas, nes kaltinamasis A. R., vairuodamas transporto priemonę ir išvažiuodamas į kelio kairę pusę, tyčia kliudė kairiuoju kelio kraštu ėjusį nukentėjusįjį R. K., išlipę iš automobilio vietoj draugiško pokalbio sumušė nuo jų bėgantį Ž. B.. Šios aplinkybės parodo kaltinamųjų tyčia, siekiant sumušti nukentėjusiuosius. Teismas atmeta kaltinamojo R. V. parodymus, kad jis (duomenys neskelbtini) jis nemušė nukentėjusįjį Ž. B., nes jo parodymus paneigia pro langą matę įvykį liudytojai bei pats nukentėjusysis Ž. B.. Teismui netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Be to faktą, kad kaltinamasis siekė nukentėjusiuosius sumušti, o ne pasikalbėti, patvirtina objektyvi aplinkybė, kad po muštynių prie (duomenys neskelbtini) kaltinamieji, išgirdę gyventojų šūksnius, kad bus kviečiama policija, paskubomis pasišalino iš įvykio vietos. Teismas atmeta A. R. parodymus, kad jis nukentėjusiojo R. K. automobilio bamperiu nepartrenkė, o atvirkščiai nukentėjusieji spyrė į jo mašinos bamperį. Kaltinamojo A. R. parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, specialisto teismo mediko išvadai, kurioje nurodyti R. K. padaryti kūno sužalojimai. Nukentėjusiojo R. K. partrenkimą automobiliu faktą patvirtina ir įvykio dieną surašyti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad tiek iš policijos budėtojo, tiek įvykio vietoje iš nukentėjusiųjų ir liudytojų jie sužinojo, kad vienas iš nukentėjusiųjų buvo partrenktas automobiliu. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis A. R. negalėjo paaiškinti kokiu tikslu jam reikėjo gatvėje išvažiuoti į kairę pusę, kur kraštu ėjo nukentėjusieji, jei privažiuoti arčiau prie nukentėjusiųjų ir sustoti galėjo dešinėje eismo juostoje.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 284 str. 1 d.
„Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2014)
„Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis.“(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014)
„<...> veikos ir padarinių požymiams būdingas pakankamai aukštas abstraktumo lygis, nurodyti keli alternatyvūs veikos padarymo būdai, juos formuluojant panaudota daugiskaita. Vadinasi, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais, pažeidžiančiais daugelio asmenų teises. Pabrėžtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009) „Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai, neracionaliai, tik sustiprina išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas, stichinė jų tėkmė, ilgesnis padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas nėra kliūtys pripažinti tęstinį jų pobūdį ir kvalifikuoti kaip vieną viešosios tvarkos pažeidimą.“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2011)
Nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė ypatingu įžūlumu – smūgių sudavimu nukentėjusiesiems, padarant jiems kūno sužalojimus. Veiksmai atlikti spontaniškai, viešojoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be aiškios motyvacijos. Dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto fakto kilo neigiami padariniai - įvykį matę asmenys neabejotinai buvo šokiruoti, patyrė nepatogumų, buvo sutrukdytas jų laisvalaikis. Savo veiksmais kaltinamieji sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką.
„Tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).
R. V. ir A. R., asmeninius santykius su nukentėjusiaisiais ėmėsi spręsti viešoje vietoje, pasirinkęs tokį elgesio būdą, kuriuo sutrikdė pašalinių žmonių rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams.
R. V. veiksmai buvo padaryti skirtinguose viešosiose vietose - prie Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) namo bei prie Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) namo, skirtingu laiku – 21:30 val. ir 22:00 val., tačiau kaltinamojo agresyvius veiksmus vienija kaltinamojo tyčia, praėjęs mažas laiko tarpas tarp veiksmų, agresyvūs veiksmai tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl R. V. veiksmai vertintini, kaip viena tęstinė veika. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikacinis požymis – chuliganiškos paskatos.
„Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.“ (nutartis kasacinėje byloje 2K-37/2014).
R. V. veikė iš chuliganiškų paskatų, nes savo veiksmais, prisidengdamas mažareikšme dingstimi dėl žodinio konflikto, viešai, matant aplinkiniams, paniekino elementarias morales ir elgesio normas, demonstratyviai priešpastatė save aplinkiniams, demonstravo niekinamą požiūrį į juos. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia.
„Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013).
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.
Dėl bausmių skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 ir 4 d.), anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus (1 t., 193-194 b. l.), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 190-191 b. l.), dirbantis (2 t., 143 b. l.). Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą už smurtinius nusikaltimus, nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės ir elgesio normų, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkio.
Kadangi viena veika buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos , esant idealiai sutapčiai skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).
Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą (LR BK 75 str.).
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.1 p.). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 197-198 b. l.), dirbantis (2 t., 73 b. l.). Teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis žemesnis neis įstatyme numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (BK 61 str.).
Dėl civilinių ieškinių
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis Ž. B. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus palūkanų.
Teismas mano, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus, buvo nedarbingas 8 savaites, mėnesį laiko jautė skausmą, juto galvos svaigimą, pykinimą, patyrė nepatogumus - 6 savaites nešiojo gipso įtvarą, dėl sužalojimų negalėjo dirbti 2 mėnesius taksi vairuotoju, iki šiol negali bėgti, nešti sunkesnių svorių ar atsiklausti, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas, tačiau iš dalies.
Dėl R. V. ir A. R. bendrų veiksmų, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam priteistini 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl R. V. veiksmų, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteistini 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 ). Tai pat kasacinės nutartyse yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-06-07 nutartis byloje Nr. 3k-3-373/2006). Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl kaltinamasis nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino.
Taip pat pažymėtina, kad plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas.
Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų G. G., A. K. ir A. P., atskiroji nuomonė „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014“).
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į protingumo ir teisingumo principus, procesinės palūkanos šioje byloje nepriteistinos.
2015-12-11 prokurorės E. Girgždienės nutarimu kaltinamajam R. V. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 33,63 eurus, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 33,63 eurų sumai. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas, kadangi pateiktas civilinis ieškinys yra pilnai atlygintas.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl Ž. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje patyrė 33,63 eurų turtinę žalą. Ši netiesioginė žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje. Kaltinamieji atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusysis Ž. B. pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas advokato išlaidas. Kadangi šis prašymas pagrįstas byloje esančiais dokumentais (2 t., 64 b. l.), todėl prašymas tenkintinas pilna apimtimi, solidariai šią sumą priteisinat iš kaltinamųjų.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
2 vnt. kompaktinių plokštelių – paliktinos prie bylos;Automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktinas A. R. neribotam naudojimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus mėnesį laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 puntu įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei skirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiam.
- dirbti arba registruotis darbo biržoje;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos R. V. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi jis yra atlygintas.
Nukentėjusiojo Ž. B. pateiktą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš R. V. ir A. R. nukentėjusiajam Ž. B. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo (už nežymų sveikatos sutrikdymą).
Priteisti iš R. V. nukentėjusiajam Ž. B. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo (už nesunkų sveikatos sutrikdymą).
Netenkinti nukentėjusiojo Ž. B. pateikto civilio ieškinio dalyje dėl 5 procentų palūkanų priteisimo.
Nukentėjusiajam Ž. B. solidariai iš kaltinamųjų R. V. ir A. R. priteisti patirtas proceso išlaidas - advokato išlaidas 100 (vieną šimtą) eurų.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
2 vnt. kompaktinių plokštelių – palikti prie bylos;Automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti A. R. neribotam
naudojimui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.