Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Lukrecijai Vaitelytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei G. D. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. gruodžio 15 d. teismo rūmuose gautas A. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu A. M. (1 t., b. l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Teismas pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė G. D., o tėvas – ieškovas A. M. (b. l. 11). Įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1691-853/2022 patvirtinta G. D. ir A. M. sudaryta taikos sutartis (1 t., b. l. 9–10), kurios 1 punkte numatyta, kad nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamoji vieta nustatoma sujos motina G. D.. Teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl tėvo A. M. ir nepilnamečio vaiko L. M. bendravimo tvarkos, pagal kurią šalys įsipareigoja bendru sutarimu ir pastangomis rūpintis nepilnamečio vaiko L. M. auklėjimu ir švietimu, jos sveikata, dvasiniu ir moraliu ugdymu, kitokių poreikių tenkinimu (5.1 punktas); norėdamas susitikti su vaiku, tėvas A. M. ne vėliau nei prieš 2 (dvi) dienas suderina su vaiko mama vaiko pasiėmimo laiką, bendravimo trukmę. Bendravimas vyksta dalyvaujant vaiko mamai G. D., tačiau tėvams tarpusavyje susitarus ar vaikui pageidaujant, vaiko ir tėvo susitikimai gali vykti ir nedalyvaujant mamai (5.2 punktas); susitikimo metu tėvas užtikrina vaikui saugią aplinką bei reikiamas priemones (5.3 punktas).

9. Nepaisant to, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1691-853/2022 buvo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šalims ne visada pavyksta susitarti dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su dukra. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas bei aplinkybė, kad 2024 m. birželio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo gautas A. M. pranešimas Nr. 9VTP-800, kad vaiko mama neleidžia pasimatyti su vaiku (2 t., b. l. 5–6), 2024 m. birželio 26 d. priėmus vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 9VSV-1174 buvo nustatyta, jog buvo pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (2 t., b. l. 7–17). 2026 m. sausio 15 d. gautas G. D. pranešimas Nr. 9VTP-71, kuriame teigiama, jog vaiko tėvas nuolat kalba pakeltu tonu, reiškia kaltinimus, taip sudarydamas nuolatinę emocinę įtampą vaikui, be to, vaikas galimai yra įtraukiamas į tėvų konfliktą (2 t., b. l. 18–33). 2026 m. sausio 16 d. gautas G. D. pranešimas Nr. 9VTP-76, kuriame nurodoma, jog tarp vaiko tėvų vyksta konfliktas ir į jį yra įtraukiamas vaikas (2 t., b. l. 34–58). L. M. nuomonė, dėl gauto pranešimo susijusio su mergaitės ir jos tėvu bendravimu, buvo išklausyta 2026 m. sausio 20 d., tuomet mergaitė pasakojo, jog su tėčiu vyksta į žaidimų kambarį, lieka pas jį nakvoti. Jai patinka būti pas tėtį, žaidžia ten su žaislais. Apie mamą su tėčiu nekalba, bet pasikalba apie jos drauges. 2026 m. vasario 5 d. priėmus vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 9VSV-202 buvo nustatyta, jog buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (tarp skyriumi gyvenančių vaiko tėvų vyrauja konfliktai, vaikas tampa jų liudytojas. Tėvas neteikia išlaikymo vaikui), vaiko teisių pažeidimas nustatytas vaiko tėvams, taip pat nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, skyriumi gyvenantiems mažametės tėvams rekomenduota šeimos mediacija ir individualios psichologo konsultacijos, siekiant pagerinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, o tėvui A. M. buvo rekomenduojama dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, kad įgytų žinių apie pozityvios tėvystės principus ir gebėtų juos taikyti praktikoje. Dėl kitų konkrečių pagalbos priemonių identifikavimo, taikymo, paslaugų poreikio nustatymo klausimų asmeniui/šeimai rekomenduojama spręsti atvejo vadybos proceso metu (2 t., b. l. 63–66). 2026 m. vasario 19 sudarytas pagalbos šeimai planas, pagal kurį nuspręsta teikti socialines paslaugas ieškovui ir atsakovei (2 t., b. l. 151–159). Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovė vykdo pagalbos plane numatytas priemones, o ieškovas atsisakė siūlomų priemonių.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, atsakovė pateikė savo argumentus bei pastabas dėl siūlomos numatyti bendravimo tvarkos, tačiau baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad sutinka su išvadą teikiančios institucijos pateiktomis rekomendacijomis ir prašo į jas atsižvelgti nustatant ieškovo ir mažametės dukters bendravimo tvarką.

11. Ieškovas teigia, kad keturias ar šešias savaites dirba (duomenys neskelbtini), po to dviem ar trims savaitėms grįžta į Lietuvą. Dirba (duomenys neskelbtini) sektoriuje, todėl jo darbo grafikas nėra pastovus (jei yra darbo – dirba, jei nėra – grįžta į Lietuvą), negali pateikti jokių duomenų apie darbą.

12. 2026 m. vasario 12 d. šeimos aplinkos tyrimo akte Nr. 9ŠTA-14 nurodoma, kad 2026 m. vasario 11 d. buvo apsilankyta A. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu ieškovas teigė, jog yra bedarbis, pajamų negauna. Nustatyta, kad ieškovas gyvena vieno kambario nuomojama bute, kuris apsilankymo metu buvo tvarkingas. Buto gyvenamajame kambaryje yra tik miegamas kampas, papildomos lovos nėra. Vaiko tėvo teigimu, kai vaikas būna pas jį jis miega ant pripučiamo čiužinio, o dukra lovoje. Bute nesimatė jokių vaikiškų žaislų, žaidimų bei vaikiškų daiktų. Pas ieškovą vaikui nėra užtikrinama asmeninė erdvė namuose (2 t., b. l. 59–62). 2026 m. kovo 10 d. vykusio posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pasilankymo metu specialistei nurodė, kad nedirba, nes tuo metu buvo sugrįžęs į Lietuvą ir nedirbo. Ieškovo teigimu, bute yra visi mažamečiam vaikui būti daiktai, higienos priemonės, žaislai, kurie nesimėto bute, o yra tvarkingai sudėti. 2026 m. balandžio 13 d. posėdyje ieškovas pažymėjo, kad apsilankymo metu specialistė neprašė parodyti vaiko daiktų, žaislų, todėl jų ir neparodė, apie tai nepapasakojo, nes nežinojo, ką reikia sakyti ar parodyti šeimos tyrimą atliekančiam specialistui, nes tai pirmas kartas, kuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai lankosi jo namuose. Tuo tarpu atsakovės atstovė pabrėžė, kad ieškovas naudojasi advokato pagalba, todėl atstovė turėjo paaiškinti jam, kad pareiškus ieškinį dėl bendravimo tvarkos, jo namuose lankysis specialistai, siekdami įvertinti jo gyvenimo sąlygas ar jos tinkamos vaikui.

13. Teismo vertinimu, šiuo metu esanti situacija, kai mažamečio vaiko tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su dukra, neatitinka geriausių vaiko interesų, neužtikrina vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 36 punktas), todėl nustatytina ieškovo siūloma bendravimo tvarka, įvertinus atsakovės bei išvadą teikiančios institucijos pastabas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovo nuomojamame bute nėra sudarytos sąlygos mažamečiam vaikui jame gyventi ilgesnį laiko tarpą (bute yra tik viena vieta miegojimui, nėra atskiros erdvės vaikui), įvertinus vaiko amžių, tėvo ir dukters ryšį (tėvas su dukra bendrauja epizodiškai, išvykęs dirbti į užsienį, gana ilgą laiko tarpą nepalaiko visiškai jokio ryšio su vaiku, nutrūkus ieškovo bendravimui su dukra, dukra neklausinėja apie ieškovą), teismo vertinimu, kol ieškovo gyvenimo sąlygos nepasikeitė, nesustiprėjo tėvo ir dukters tarpusavio ryšys, vaikas negali 2 (dvi) savaites gyventi pas ieškovą. Siekiant sudaryti sąlygas ieškovui daugiau laiko praleisti su dukra, nustatytina, kad ieškovas, sugrįžęs į Lietuvą, 2 (du) savaitgalius iš eilės praleidžia su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., taip pat trečiadienį pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ir į ją gražina kitos dienos rytą. Apie planuojamą sugrįžimą, ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoti atsakovę. Nustačius ilgesnį laiko tarpą, prieš kurį, ieškovas privalo informuoti atsakovę apie ketinimą pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tai pernelyg neapsunkins ieškovo (ieškovas žinos grįžimo į Lietuvą datą), sudarys realias galimybės atsakovei iš anksto planuoti šeimos veiklas. Be to, tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos atsakovei paruošti vaiką bendravimui su tėvu. Nors ieškovas norėtų 2 (du) kartus per metus po 14 (keturiolika) dienų atostogauti su dukra jos atostogų metu (ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 6 punktas), išvadą teikiančios institucijos atstovė teisingai pastebėjo, kad ugdymo procese tik vasaros atostogos trunka ilgiau nei 14 (keturiolika) dienų, tačiau atsakovė iš esmės neprieštaravo dėl 6-ojo ieškovo pasiūlyto bendravimo tvarkos punkto (tik prašė nustatyti ilgesnį laiko tarpą, prieš kurį ieškovas turėtų informuoti apie norą pasinaudoti šie teise). Įvertinus šalių poziciją dėl išankstinio informavimo apie planuojamas atostogas su vaiku užsienyje, nėra pagrindo vertinti, kad kitų atostogų metu išankstinio informavimo terminas turėtų būti trumpesnis, todėl nustatytinas 3 (trijų) savaičių terminas. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo riboti vieno iš tėvų galimybę bendrauti su vaiku numatant konkrečią valandą, iki kurios toks bendravimas galimas, nes ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 8 punkte yra įtvirtinti kiti kriterijai, į kuriuos privalu atsižvelgti, t. y. vaiko interesai, mokymosi ir poilsio režimas. Be to, šalių teigimu, esant poreikiui ir dabar šalys turėjo galimybę ir po 20 val. bendrauti telefonu. Pritartina atsakovei, kad nustatant bendravimo tvarką, turėtų būti aptarta situacija, jei vienas iš tėvų negali sutartu laiku pasiimti vaiko, kad tokiu atveju vaikas neturėtų būti verčiamas ilgiau nei 2 (dvi) valandas laukti susitikimo su kitu iš tėvų. Taip pat vaiko tėvas gyvenant skyrium, šalims bendraujant telefonu bei elektroninių ryšių priemonėmis, kita šalis turėtų būti informuojama ne tik apie nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, bet ir kitų bendravimo priemonių pasikeitimus, todėl atitinkamai koreguotinas 10 punktas.

14. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 19 punktas). Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 34 punktas; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai). Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (iš lot. galutinio sprendimo galios), o tai reiškia, kad šalys turi teisę ją keisti tiek abipusio susitarimo pagrindu, tiek pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalimi, 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.170 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti patikslintą ieškinį iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1691-853/2022 patvirtintos taikos sutarties 5.2 punkte numatytą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką.

Nustatyti ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. A. M., sugrįžęs į Lietuvą, 2 (du) savaitgalius iš eilės praleidžia su dukra L. M., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val., taip pat kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir pristatydamas vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą iki 8.00 val. Apie planuojamą sugrįžimą į Lietuvą, A. M. privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoti G. D..

2. A. M. lyginiais metais Šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d., pasiima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., 18.00 val. Nelyginiais metais šias šventines dienas L. M. praleidžia su motina G. D..

3. A. M. nelyginiais metais Naujųjų Metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d., pasiima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val. Lyginiais metais šias šventines dienas L. M. praleidžia su motina G. D..

4. G. D. bendrauja su dukra L. M. pirmąjį gegužės sekmadienį, t. y. Motinos dieną. Jei ta diena patenka į bendravimo su tėvu A. M. laiką, G. D. pasiima dukrą iš jos buvimo vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina dukrą tėvui tos pačios dienos 18.00 val.

5. A. M. bendrauja su dukra L. M. pirmąjį birželio sekmadienį, t. y. Tėvo dieną. Jei ta diena nepatenka į tėvo A. M. bendravimo laiką, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.

6. A. M. 2 (du) kartus per metus po 14 (keturiolika) dienų atostogauja su dukra jos atostogų metu. Apie pasiėmimo datą ir laiką A. M. privalo ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites informuoti G. D..

7. Motina ir tėvas neprieštarauja, kad vaikas atostogautų su vienu iš tėvų užsienyje, tačiau ne ilgiau nei 3 (tris) savaites. Apie išvykimą į užsienį išvykstantis tėvas/motina informuoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites.

8. Vienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę kitam tėvui susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja, atsižvelgiant į vaiko interesus, mokymosi ir poilsio režimą.

9. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors objektyvių priežasčių A. M. bendravimas su dukra L. M. nebus galimas, šalys privalo informuoti vienas kitą elektroniniu laišku arba trumpąja SMS žinute. Jei vienas iš tėvų negali sutartu laiku pasiimti vaiko, tokiu atveju vaikas neturėtų būti verčiamas ilgiau nei 2 (dvi) valandas laukti susitikimo su kitu iš tėvų.

10. Pasikeitus šalių nuolatinei gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroninio pašto adresui, šalys privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas, informuoti vienas kitą apie pasikeitimą.

11. Esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam trumpąja SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.