Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4534-191/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ prevencinį ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priešieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio apartamentai“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, žemės sklypo atlaisvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ teismui pateiktu prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei ją keičiančius sandorius (dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)).2017 m. vasario 27 d. teisme priimtas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priešieškinis atsakovei UAB „Žaliakalnio apartamentai“, kuriuo prašoma nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“; įpareigoti ieškovę UAB „Žaliakalnio apartamentai“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios (duomenys neskelbtini), leisti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėtų statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas lėšas išieškant iš ieškovės UAB „Žaliakalnio apartamentai“.Atsakovas priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; 2) draudimą ieškovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su minėtais kiemo statiniais, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio priešieškinio reikalavimų įvykdymu, bei uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius; 3) uždrausti UAB „Žaliakalnio apartamentai“ atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei uždrausti ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Prašyme nurodė, kad ieškovė turi galimybę savo statinius perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko užsitęstų bylos nagrinėjimas ir būtų apsunkintas galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymas; atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar naujos statybos darbai padidintų nusidėvėjusių, neišlikusių statinių vertę, keltų grėsmę operatyviam žemės sklypo atlaisvinimui, dėl ko nukentėtų valstybės interesai; ieškovė turi galimybę sudaryti įvairias sutartis (statinių atnaujinimo projektų rengimo, statybos ar rekonstrukcijos darbų, statinių ilgalaikės nuomos, įkeitimo ir pan.), kurios neabejotinai apsunkintų galimai palankų atsakovui teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones:

Teismas nurodė, kad priešieškinyje nurodytos aplinkybės teismui sudaro pagrindą spręsti, kad nesiėmus priešieškinio užtikrinimo priemonių, ieškovė gali perleisti nuosavybės teises į jai priklausančius statinius, taip pat dalyvauti bet kokiuose kituose sandoriuose, susijusiuose su statiniais, bei vykdyti žemės sklype statybos ir projektavimo darbus, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas darė išvadą, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), yra nukreiptos siekiant užtikrinti atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais priešieškinio reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šioje byloje siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir pavesti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą civilinę bylą Nr. e2-4534-191/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, tarp jų – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 6 p.), o pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.Pagal teismų praktiką, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą; konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą; laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, nes toks taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2014). Apeliantė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ savo skunde nurodo, kad teismas be pagrindo priėmė priešieškinį, kadangi atsakovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai nėra apeliacijos dalykas, nes priešieškinio priėmimo klausimas jau yra išspręstas. Kadangi priešieškinis jau yra priimtas, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik preliminariai vertina pareikšto ieškinio (priešieškinio) pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (priešieškinis) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio (priešieškinio) teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinyje prašė nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2004-0104; įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esančius statinius bei išregistruoti jos iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins ginčo žemės sklypo, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti nurodytus statinius, visas išlaidas išieškant iš ieškovės.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei UAB „Žaliakalnio apartamentai“ nuosavybės teise išnuomotame žemės sklype priklauso statiniai: kiemo statiniai (tvora t6, aikštelės b1, b6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1985, statybos pabaigos metai – 2003, II grupės nesudėtingas statinys 100 proc. baigtumo; 87/890 dalys kiemo statinių (vartai t4, tvora t7, aikštelė b7), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1981, statybos pabaigos metai – 2003, II grupės nesudėtingas statinys, 100 procentų baigtumo. Taigi, statiniai, kuriuos atsakovė prašo pašalinti iš išnuomoto valstybinio žemės sklypo buvo pastatyti dar iki 2004 m., t. y. iki sudarant minėto žemės sklypo nuomos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad minėti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „Žaliakalnio apartamentai“ nuosavybės teise net nepriklauso. Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi yra suvaržytos trečiųjų byloje nedalyvaujančių asmenų teisės, todėl vien dėl nustatytų aplinkybių taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos ir atsakovo prašymas atmestas.Ieškovė nurodo, kad atsakovas neginčija galiojančios Nuomos sutarties 5.1 punkte įtvirtintos nuostatos, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai, reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui; atsakovas neginčija ieškovui išduoto Statybos leidimo, kuris suteikia ieškovui teisę žemės sklype statyti naują prekybos paskirties pastatą ir inžinerinius tinklus; atsakovas neginčija savo paties priimto ir galiojančio teisės akto – 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymo, kuriuo pripažino, kad ieškovo statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, kurių eksploatavimui reikalingos aiškiai nustatytos žemės sklypo dalys; atsakovas neginčija savo paties išduotų sutikimų naujo pastato statybai žemės sklype – 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutikimo statyti naują statinį, 2015 m. birželio 22 d. sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas į žemės sklypą, 2016 m. vasario 23 d. sutikimo statyti statinį žemės sklype.Teismo vertinimu, pareikštu priešieškiniu neginčijant ieškovui išduoto statybos leidimo naujo prekybos paskirties pastato statybai, reikalavimas uždrausti ieškovei atlikti statinių, esančių ginčo sklype, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti ieškovui atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų, todėl toks draudimas nepagrįstai pažeistų teisėtus ieškovės interesus.Atsakovas taip pat prašo padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į statinius perleidimo draudimo, tačiau nepateikė duomenų objektyviai pagrindžiančių ieškovės ketinimus perleisti nuosavybės teises į statinius. Priešingai, ieškovės pateiktas ieškinys bei atliekami veiksmai susiję su pastatų naudojimu, paneigia ieškovės ketinimus artimiausiu metu perleisti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad atsakovės prašomas taikyti draudimas tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius, yra nepagrįstas, nes nėra pateikta duomenų, kad tokie procesai būtų inicijuoti.Atsakovas prašydamas uždrausti ieškovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais (išskyrus sandorius, tiesiogiai susijusius su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų įvykdymu), įvertinus kitus prašomus pritaikyti draudimus, prašo maksimaliai apriboti ieškovės teises, tačiau nepagrindžia, kaip tiksliai būtų apsunkintas galimai atsakovei palankus teismo sprendimas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas įvertina ir tai, jog šiuo metu byloje, kol ginčas nėra išspręstas iš esmės, atsakovė nėra pateikusi duomenų, neginčijamai pagrindžiančių priešieškinio pagrįstumą, todėl tokio plataus masto laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisėtus ieškovės interesus, ypač dėl to, kad ieškovė yra gavusi atitinkamų institucijų leidimus statybos darbams atlikti. Byloje nėra duomenų, kad šie leidimai būtų ginčijami.Teismo vertinimu, atsakovo prašymas uždrausti ieškovei žemės sklype vykdyti naujo komercinio objekto statybas žemės sklype, kaip laikinoji apsaugos priemonė pagal savo pobūdį nėra susijusi su pareikšto priešieškinio reikalavimais, todėl toks draudimas nepagrįstai pažeistų teisėtus ieškovės interesus. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą ieškovės nesąžiningumą, taip pat nenustačius, kad būtų inicijuojamas išieškojimo procesas iš statinių trečiųjų asmenų (išieškotojų) naudai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo varžyti ieškovės teisių taikant draudimą dalyvauti ieškovei bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais, padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į statinius perleidimo draudimo bei taikyti draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų ieškovės teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas neįrodė, kad neegzistuoja grėsmė būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.