- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-439-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13161-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „Mikrovisatos valda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos valda”
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos valda” ieškinį atsakovei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, sprendimo inicijuoti sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos valda“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žemės sklypo atlaisvinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Mikrovisatos valda“ pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį, kuriame prašoma: pripažinti atsakovės sprendimą inicijuoti vienašališką 2014-02-14 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-26 nutraukimą, įformintą 2016-05-19 pranešimu Nr. 8SD-2990-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos nutraukimo“, neteisėtu; uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2014-02-14 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-26, motyvuojant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) nenaudojimu ar kitais su šio žemės sklypo nenaudojimu susijusiais motyvais; Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškovei UAB „Mikrovisatos valda“ priešieškinį, kuriame prašoma: pripažinti negaliojančia 2014-02-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-26; įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4008 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), pašalinant gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sutvarkant žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad gamybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo statiniu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins žemės sklypo, leisti atsakovei pašalinti gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl gamybos pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš ieškovės.Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimą, taip pat draudimą UAB „Mikrovisatos valda“ dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su gamybos pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su priešieškinio reikalavimų įvykdymu, bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat uždrausti UAB „Mikrovisatos valda“ atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinį bei uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė, kad nesiėmus šių priemonių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis objektas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą, atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar naujos statybos darbai padidintų nusidėvėjusių, naikintinų pamatų vertę ir keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, būtų apsunkinta galimybė vykdyti sprendimą, kas prieštarautų valstybės interesams. Be to, galimai nukentėtų valstybės, kuriai šioje byloje atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, interesai, nes nukėlimo ar nugriovimo procedūra užsitęstų arba statinių nukėlimas dėl atliktų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų pabrangtų ar net taptų neįmanomas. Atsakovės nuomone, nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė taip pat turės galimybę sudaryti įvairias sutartis, pavyzdžiui, - statinio atnaujinimo projektų rengimo, statybos (rekonstrukcijos) darbų, statinio ilgalaikės nuomos, įkeitimo ir daugybę kitų sutarčių, kurios neabejotinai apsunkintų galimai palankų atsakovei teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas, vertindamas ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, pažymėjo, kad bylos duomenimis, 2016 m. spalio 17 d. ieškovė gavo statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu žemės sklype, sutinkamai su nuomos sutartimi, pradėti vykdyti administracinio pastato statybos darbai. Atsakovė byloje neginčija ieškovei išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu žemės sklype vykdomos naujo pastato statybos. Teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas uždrausti ieškovei atlikti statinių, esančių ginčo sklype, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti ieškovui atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų, todėl toks draudimas nepagrįstai pažeistų teisėtus ieškovės interesus.Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į statinius perleidimo draudimo, nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, objektyviai pagrindžiančių ieškovės ketinimą perleisti nuosavybės teises į statinius. Priešingai, ieškovės pateiktas ieškinys bei atliekami veiksmai susiję su pastatų naudojimu, paneigia ieškovės ketinimą artimiausiu metu perleisti nuosavybės teises. Teismo vertinimu, atsakovė, prašydama uždrausti ieškovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais (išskyrus sandorius, tiesiogiai susijusius su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų įvykdymu), siekia maksimaliai apriboti ieškovės teises, tačiau nepagrindžia, kaip tiksliai būtų apsunkintas galimai atsakovei palankus teismo sprendimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovės prašomas taikyti draudimas tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius, yra nepagrįstas, nes nėra pateikta duomenų, kad tokie procesai būtų inicijuoti. Nurodė, kad prasidėjus konkrečiam išieškojimo procesui, atsakovė galėtų teikti tokį prašymą, nes tik tokiu atveju teismas galėtų įvertinti konkretaus trečiojo asmens (išieškotojo) ir atsakovės interesų pusiausvyrą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas įvertino ir tai, jog šiuo metu byloje, kol ginčas nėra išspręstas iš esmės, atsakovė nėra pateikusi duomenų, neginčijamai pagrindžiančių priešieškinio pagrįstumą, todėl tokio plataus masto laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisėtus ieškovės interesus, ypač dėl to, kad ieškovė yra gavusi atitinkamų institucijų leidimus statybos darbams atlikti. Byloje nėra duomenų, kad šie leidimai būtų ginčijami.Teismas, nenustatęs aplinkybių, jog nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti, sprendė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus, todėl atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, kadangi pažeis ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliantės nuomone, netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi vykdant statybas valstybiniame žemės sklype gali didėti valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo išlaidos. Todėl priešieškinio reikalavimas atlaisvinti žemės sklypą yra susijęs su prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Skundžiama nutartimi teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būsimas sprendimo įvykdymas - atlaisvinimas valstybinio žemės sklypo, pasunkėtų ar taptų visiškai neįgyvendinamas, tuo pažeidžiant ir viešąjį interesą. Teismas, skundžiama nutartimi netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nevertino atsakovės, kaip subjekto, teisinio statuso, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos nuostatuose, LR žemės įstatyme.Ieškovė UAB „Mikrovisatos valda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas įvykdyti, taip pat pagrįstai pažymėjo, jog esamoje bylos proceso stadijoje atsakovė nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų priešieškinio pagrįstumą, todėl atsakovės prašomos tokio plataus masto laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu taikymas pažeistų jos interesus. Todėl ieškovės vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo (CPK 144 str. 1 d.).
11.2. Priešieškinio reikalavimas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia pagal savo esmę yra reikalavimas dėl pripažinimo, kuris nereikalauja jokio priverstinio vykdymo ir, priešieškinio patenkinimo atveju, bus įgyvendintas priimto teismo sprendimo pagrindu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio pobūdžio reikalavimų užtikrinimui nėra būtinas. Nesant pagrindo išvadai, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas įvykdyti, nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kiti (išvestiniai) atsakovės priešieškinio reikalavimai yra susiję tik su konkrečiu statiniu, t. y. atsakovė prašo teismo įpareigoti ieškovę pašalinti iš žemės sklypo konkretų statinį bei išregistruoti daiktines teises ir juridinius faktus, susijusius tik su tuo konkrečiu statiniu. Taigi, atsakovės reikalavimas uždrausti žemės sklype vykdyti visiškai naujo komercinio objekto statybas žemės sklype nėra skirtas užtikrinti nei vieno iš byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokių priemonių pritaikymas viršytų byloje atsakovės pareiktus reikalavimus.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantės teiginiai, jog nesustabdžius statybų žemės sklype bus pažeistas viešasis interesas, yra nepagrįsti. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja viešojo intereso gynimo svarbą, tačiau taip ir nenurodo, kaip konkrečiai, jos manymu, pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą žemės sklype ketinamos vykdyti naujo komercinio objekto statybos prieštarauja viešam interesui bei kertinėms valstybės turto naudojimo ir tvarkymo taisyklėms. Ieškovės nuomone, pačios apeliantės veiksmai, siekiant nepagrįstai ir neteisėtai panaikinti ieškovei suteiktą teisę nuomos sutarties pagrindu naudoti žemės sklypą bei sustabdyti naujo administracinio pastato statybas žemės sklype, nėra suderinami su įstatyme nustatytais valstybinės žemės naudojimo tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
11.4.Atsakovės teisinis statusas neturi visiškai jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovės (jos turto) atžvilgiu prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės atžvilgiu visa apimti galioja rungimosi principas ir ji nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo, be to, teismas nėra tas subjektas, kuris turėtų atsakovės deklaruojamus interesus ginti už ją pačią. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, turėjo pareigą vadovautis CPK įtvirtintomis būtinosiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis bei ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros (teisingumo) principais, bei preliminariai įvertinti šioje bylos proceso stadijoje pateiktus rašytinius įrodymus, ką teismas, ieškovės vertinimu, ir padarė, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta. Atsiliepime taip pat nurodomi šie argumentai:Trečiasis asmuo iš esmės sutinka su skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties motyvacija toje dalyje, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, iš esmės netinkamai suformulavo jo reikalavimą, o laikinųjų apsaugos priemonių prašo dėl visai kitų dalykų. Priešieškiniu prašoma nutraukti nuomos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, ir prašoma pašalinti senus statinius, o laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašoma, susijusios su naujomis statybomis. Atskirajame skunde ši motyvacija nėra paneigiama ar ginčijama apskritai. Atsakovė apie planuojamą išduoti statybos leidimą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu, tačiau nesiėmė savalaikiai jokių teisėtų ir pagrįstų prevencinių priemonių savo tariamiems valstybinės žemės patikėtinio interesams ginti, net ir priešieškinį pareiškė iš esmės neapginantį šių interesų, nes seni statiniai ir taip bus pašalinti iš ginčo sklypo, nes planuojama naujų pastatų statyba, kuri šią dieną vykdoma teisėtai ir pagrįstai.Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būsimas sprendimo įvykdymas - atlaisvinimas valstybinio žemės sklypo pasunkėtų ar taptų visiškai neįgyvendinamas, tuo pažeidžiant ir viešąjį interesą. Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę savo lėšomis atlaisvinti sklypą, pašalinant gamybos pastatą, sutvarkant sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad gamybos pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo statiniu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovė nereiškia nei vieno reikalavimo dėl naujų statybų, nors apie tai buvo informuota nuo pat ieškovės valios gauti statybą leidžiantį dokumentą išraiškos, taip pat byloje pateiktas ir pats statybos leidimas, iš kurio akivaizdu, kad bus statoma 13 naujų statinių ir rūpimas pastatas, kuris minimas priešieškinyje bus griaunamas. Taigi, priešieškinio antrasis reikalavimas iš esmės yra tenkinamas neteismine tvarka, ir tokiu atveju nėra prasmės šiam reikalavimui užtikrinti taikyti kokių nors laikinųjų apsaugos priemonių.Atskirojo skundo motyvai dėl to, kad teismas pats savo iniciatyva turi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant viešam interesui, yra atmestini, nes skundžiama nutartimi teismas sprendė atsakovės prašymą ir jame suformuluotas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nesprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo iniciatyva, todėl ginčyti šios nutarties pastaruoju motyvu nėra galimybės, kadangi tai visai kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinis pagrindas (CPK 144 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Skundžiama nutartimi teismas netenkinto atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio reikalavimams užtikrinti, konstatavęs, jog neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (CPK 144 str. 1 d.). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus.Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada atsakovė nesutinka. Tai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia vien tuo, kad vykdant statybas valstybiniame žemės sklype, gali didėti šio sklypo atlaisvinimo išlaidos. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Juo labiau, kad ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškovei UAB „Mikrovisatos valda“ priešieškinį, kuriame prašoma: pripažinti negaliojančia 2014-02-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-26; įpareigoti ieškovę per tris mėnesius savo lėšomis atlaisvinti 0,4008 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sutvarkant žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad gamybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo statiniu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins žemės sklypo, leisti atsakovei pašalinti gamybos pastatą bei atlikti veiksmus, susijusius su daiktinių teisių ir juridinių faktų išregistravimu iš Nekilnojamojo turto registro. Šiems priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimą, taip pat draudimą UAB „Mikrovisatos valda“ dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su gamybos pastatu, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su priešieškinio reikalavimų įvykdymu, bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į gamybos pastatą, taip pat uždrausti UAB „Mikrovisatos valda“ atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinį bei uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijamą nutartį iš esmės motyvavo proporcingumo, ekonomiškumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės reikalavimas uždrausti ieškovei atlikti statinių, esančių ginčo sklype, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti ieškovui atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo inicijuoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimą. Ieškinys be kitų aplinkybių grindžiamas ir tuo, jog ieškovei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso pastatyti ir statomi nekilnojamieji daiktai, jog veikla vykdoma atitinkamų institucijų priimtų sprendimų pagrindais, o statybos leidimas yra galiojantis. Atsakovės pareikšto ieškovei priešieškinio pagrindinis reikalavimas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia pagal savo esmę yra reikalavimas dėl pripažinimo, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo ir, priešieškinio patenkinimo atveju, būtų įgyvendintas priimto teismo sprendimo pagrindu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimui nėra būtinas. Kiti (išvestiniai) atsakovės priešieškinio reikalavimai yra susiję tik su konkrečiu statiniu (gamybos pastatu), t. y. atsakovė prašo teismo įpareigoti ieškovę pašalinti iš žemės sklypo šį statinį bei išregistruoti daiktines teises ir juridinius faktus, susijusius tik su šiuo konkrečiu statiniu. Taigi, atsakovės prašymas uždrausti ieškovei žemės sklype vykdyti naujo komercinio objekto statybas žemės sklype, kaip laikinoji apsaugos priemonė pagal savo pobūdį nėra susijusi su pareikšto priešieškinio reikalavimais, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks draudimas nepagrįstai pažeistų teisėtus ieškovės interesus. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu neįrodinėjo, kad ieškovė ketintų turimus statinius suvaržyti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip juos apsunkinti (CPK 178 str.). Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą ieškovės nesąžiningumą, taip pat nenustačius, kad būtų inicijuojamas išieškojimo procesas iš statinių trečiųjų asmenų (išieškotojų) naudai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo varžyti ieškovės teisių taikant draudimą dalyvauti ieškovei bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais, padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į statinius perleidimo draudimo bei taikyti draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų ieškovės teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to pritartina ieškovės argumentams, jog apeliantė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Neįrodžius grėsmės būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo ar kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie šiuo atveju tampa neaktualūs. Ar atsakovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Atsakovės, kaip subjekto, teisinis statusas ar viešasis interesas, kaip yra akcentuojama atskirajame skunde, taip pat nesuponuoja vertinimo, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šie skundo argumentai negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užtikrinti apeliantės reikalavimus, nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 185 str.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo konkrečioje byloje tikslu; jis negali būti priemone kitiems tarp šalių kilusiems ginčams spręsti ar paveikti priešingos šalies elgesį kituose šalių ginčuose. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jos naikinti atskirajame skunde nurodomos motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.