Kauno apygardos teismo nutartis

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, priešieškinyje prašė nutraukti nuomos sutartį, įpareigoti ieškovę per tris mėnesius savo lėšomis atlaisvinti ginčo žemės sklypą, išregistruoti daiktines teises susijusias su pašalintinais statiniais iš Nekilnojamojo turto registro bei tuo atveju, jei ieškovė neįvykdys reikalavimo per trijų mėnesių terminą, leisti atsakovei pašalinti ieškovės pastatus ir atlikti veiksmus susijusius su daiktinių teisių išregistravimu. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo, taip pat draudimą ieškovui dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – gyvenamuoju narnu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio priešieškinio reikalavimų, įvykdymu, bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat uždrausti ieškovei atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad nesiėmus šių priemonių, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar naujos statybos darbai padidintu nusidėvėjusių, neišlikusių statinių vertę ir keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, būtų apsunkinta galimybė vykdyti sprendimą, kas prieštarautų valstybės interesams. Be to, galimai nukentėtų valstybės, kuriai šioje byloje atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, interesai, nes nusikėlimo ar nugriovimo procedūra užsitęstų arba statinių nukėlimas dėl atliktų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų pabrangtų ar net taptų neįmanomas.Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad statinių valdymas nuosavybės teise nėra ginčo objektas, nes byloje kilo ginčas dėl konkrečios nuomos sutarties tęstinumo. Ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 7 d., todėl visi atsakovės argumentai, kurie yra susiję su laikotarpiu iki nuomos sutarties sudarymo, yra visiškai nesusiję ir išeina už atsakovės priešieškinio ribų. Po nuomos sutarties sudarymo ieškovė žemės sklype pradėjo statyti naujus statinius ir įrenginius, kurie atitiktų nustatytą Žemės sklypo paskirtį (kita) ir būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos). 2016 m. liepos 7 d. ieškovė gavo statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu žemės sklype, sutinkamai su nuomos sutarties 4.1. p., pradėti vykdyti administracinio pastato statybos darbai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kaip nors pažeidė nuomos sutartį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir iš esmės pažeistų ieškovės interesus. Atsakovė byloje neginčija nuomos sutarties nuostatų, suteikiančių ieškovei teisę vykdyti naujo pastato statybas žemės sklype, teisėtumo, taip pat neginčija laikantis visų teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai, ieškovui išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu Žemės sklype vykdomos naujo pastato statybos. Todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šių statybų vykdymo sustabdymu.

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nutartyje nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tiksliai nenurodo kaip būtų apsunkintas galimai jai palankus teismo sprendimas, tačiau priešieškinyje buvo nurodyta, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi vykdant statybas valstybiniame žemės sklype gali didėti valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai priešieškinio reikalavimas atlaisvinti 0,3417 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra susijęs su prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nemotyvavo kodėl, tęsiamos statybos nepažeis valstybės interesų, visiškai nepasisakė apie viešąjį interesą. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būsimas sprendimo įvykdymas - atlaisvinimas valstybinio žemės sklypo pasunkėtų ar taptų visiškai neįgyvendinamas, tuo pažeidžiant ir viešąjį interesą.Nesutiktina su teismo pozicija, kad reikalavimas uždrausti ieškovui atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), remonto, rekonstrukcijos, renovacijos darbus, kitaip pertvarkyti statinius, atlikti projektavimo ir statybos darbus minėtame žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų. Priešieškiniu Nacionalinė žemės tarnyba prašo nutraukti 2015 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-113, kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra savarankiškai eksploatuojamų statinių. Prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, nei žemės sklypo nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutartys negali būti sudarytos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą. Nutartyje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė neginčijamai pagrindžiančių priešieškinio pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Tačiau į bylą pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.8ZN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis bei Nekilnojamojo turto registrų centro išrašai patvirtina aplinkybę, kad ginčo sklype nėra pastatytų ar eksploatuojamų statinių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie įrodymų nepakankamumą yra nepagrįstos.Priešieškinis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo 26 d., tačiau nutartis priimta tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. beveik po dviejų savaičių. Taigi, atsižvelgiant ir į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.Nutartimi Nacionalinė žemės tarnyba pastatoma į nepagrįstai blogesnę padėtį.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovės teigimu, pateiktas 2016-09-02 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis patvirtina, jog žemės sklype nėra pastatytų ar eksploatuojamų statinių, o tai neva patvirtina atsakovės priešieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumą, tačiau su tokia pozicija negalima sutikti. Teismas preliminariai įvertino visumą bylos medžiagoje esančių įrodymų ir pagrįstai sprendė, jog atsakovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį esamoje bylos proceso stadijoje kelia aiškiai pagrįstų abejonių dėl jo pagrįstumo. Priešieškinyje nurodyta, jog esminė priežastis, dėl kurios nuomos sutartis turėtų būti nutraukta, yra ta, jog ieškovė nuosavybės teise statinius žemės sklype valdo nuo 2001 m. sausio 3 d., t. y. iš viso 15 metų, tačiau neva per šį laikotarpį statinių neeksploatavo (t. y. nepradėjo juose vykdyti jokios veiklos). Tačiau bet kokios aplinkybės, buvusios iki nuomos sutarties sudarymo, nėra teisiškai reikšmingos, nustatant, ar buvo atliktas esminis nuomos sutarties pažeidimas. Nuomos sutartis sudaryta tik 2015 m. balandžio 7 d., tuo tarpu iki šios datos ieškovė valdė žemės sklypo teritoriją visiškai kitos sutarties pagrindu. Tai reiškia, jog visi atsakovės argumentai, kurie yra susiję su laikotarpiu dar iki nuomos sutarties sudarymo, yra visiškai nesusiję ir išeina už atsakovės priešieškinio ribų. Nuomos sutartyje nesulygta per kokį konkrečiai laikotarpį ieškovė žemės sklype privalo pradėti vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, taip pat nenustatyta per kokį laikotarpį ieškovė turi realizuoti nuomos sutarties 4.1. p. suteiktą teisę žemės sklype pastatyti naujus statinius ir įrenginius. Šioje Bylos proceso stadijoje nėra absoliučiai jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė kokiais nors savo veiksmais (ar neveikimu) padarė esminį nuomos sutarties pažeidimą. Ieškovė tuoj pat po nuomos sutarties sudarymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad žemės sklype būtų pradėta vykdyti ūkinė – komercinė veikla, t. y. gavo technines ir prisijungimo sąlygas, būtinas administracinio pastato techniniam projektui parengti, suorganizavimo projektavimo darbų žemės sklype atlikimą ir techninio projekto parengimą, o kiek vėliau gavo ir statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu pradėjo vykdyti iš anksto suplanuotas faktines statybas žemės sklype. Aplinkybę, jog žemės sklypas šiuo metu naudojamas statybos darbams atlikti patvirtina ir atsakovės pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis. Priešieškinio reikalavimas nėra vykdytinas priverstine tvarka, todėl šis reikalavimas negali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Net jei byloje priimtu teismo sprendimu ir būtų nuspręsta tenkinti atsakovės reikalavimus – tai ginčo sutartis būtų laikoma savaime nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o tai kartu reiškia, jog toks teismo sprendimas priverstinai vykdomas nebūtų. Be to, net ir nutraukus nuomos sutartį bei patenkinus išvestinius reikalavimus (su sąlyga, jog toks tenkinimo pagrindas būtų nustatytas), ieškovė savaime turėtų atlikti ir visus kitus to sąlygotus veiksmus, kurių atlikimą aiškiai reglamentuotų tiek teismo sprendimas, tiek CPK įtvirtintos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 763 – 772 str.). Todėl jokios prasmės ir būtinybės užtikrinti tokio pobūdžio reikalavimus nėra. Tuo labiau, jog atsakovė nepateikė visiškai jokių duomenų, kad atsakovė būtų nesąžininga ir/ar kokiais nors savo veiksmais siektų išvengti teismo sprendimo vykdymo. Nesant pagrindo išvadai, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas įvykdyti, nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Viena iš atsakovės prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra uždrausti ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype. Tačiau, kaip nutartyje pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, ši atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi nei su vieno iš atsakovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu. Vertinant kitus (išvestinius) atsakovės pareikštus reikalavimus, ieškovės vertinimu, yra daugiau nei akivaizdu, kad atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonės nėra skirta ir jų įvykdymo užtikrinimui. Atsakovė pareikštais išvestiniais reikalavimais prašo atlaisvinti žemės sklypą nuo konkrečių statinių bei iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti daiktines teises ir su šiais statiniais susijusius juridinius faktus. Taigi, akivaizdu, jog uždraudimas ieškovei vykdyti visiškai naujo administracinio pastato statybas žemės sklype nėra niekaip susijęs su šiais atsakovės reikalavimais ir nėra priemonė užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Atsakovė neginčija nuomos sutarties nuostatų, suteikiančių ieškovei teisę vykdyti naujo pastato statybas žemės sklype, teisėtumo, taip pat neginčija laikantis visų teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai, ieškovei išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu žemės sklype vykdomos naujo pastato statybos. Byloje nesant ginčo dėl žemės sklype vykstančių statybų teisėtumo, o taip pat nesant su tuo susijusių atsakovės pareikštų reikalavimų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šių statybų vykdymo sustabdymu. Byloje nepareiškus jokių materialinių subjektinių reikalavimų, kurių įvykdymas šia priemone būtų užtikrinamas, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai atmestas, kaip nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, o kartu pažeidžiantis ekonomiškumo principą, todėl neteisėtas. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad nesustabdžius žemės sklype vykdomų administracinio pastato statybos darbų ir toliau tęsiant statybas, tačiau teismo sprendimu nutraukus nuomos sutartį, padidės žemės sklypo atlaisvinimo nuo statomo objekto išlaidos, todėl atitinkamai byloje priimto sprendimo įvykdymas pasunkės. Atsakovė nuomos sutarties nutraukimą nepagrįstai sieja su žemės sklype statomo naujo komercinės paskirties objekto pašalinimu iš žemės sklypo. Ieškovė, vykdydama statybas, šiai dienai yra realizavusi visa apimtimi galiojančios nuomos sutarties jai suteiktą teisę žemės sklype suprojektuoti ir pastatyti naują statinį. Net ir tokiu atveju, jeigu būtų pripažinta, egzistuojant pagrindą nutraukti nuomos sutartį, ieškovė, žemės sklype esant teisėtai pastatytam jai nuosavybės teise priklausančiam naujam statiniui bei egzistuojant realiam poreikiui šį statinį eksploatuoti, galės realizuoti jai, kaip žemės sklype teisėtai pastatyto ir valdomo statinio savininkui, įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į atsakovę dėl visiškai naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (CK 6.551 str. 2 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai, jos manymu, žemės sklype vykdomos teisėtos naujo objekto statybos prieštarauja kertinėms valstybės turto naudojimo ir tvarkymo taisyklėms. Ieškovės vertinimu, tai pačios atsakovės veiksmai, siekiant nepagrįstai ir neteisėtai nutraukti nuomos sutartį bei sustabdyti žemės sklype vykstančias statybas, nėra suderinami su įstatyme nustatytais valstybinės žemės naudojimo tikslais. Ieškovės siekis užbaigti žemės sklype pradėtas administracinio pastato statybas ir pradėti vykdyti ūkinę – komercinę veiklą žemės sklype, bei tokių ieškovės tikslų rimtumą patvirtinantys realūs žemės sklype jau atlikti projektavimo darbai ir žemės sklype atliekami faktiniai statybos darbai, patvirtina, jog žemės sklypas yra bei ir toliau bus naudojamas racionaliai, kas absoliučiai atitinka viešuosius tikslus dėl valstybinės žemės naudojimo. Atsakovė, priešingai, siekdama nuomos sutarties nutraukimo, nepagrįstai ir neteisėtai trukdo ieškovei šiuos tikslus įgyvendinti. Ieškovės vertinimu, teismas, nustatęs ieškovei protingą terminą argumentuotam atsiliepimui parengti ir pateikti bei per dvi darbo dienas nuo šio atsiliepimo gavimo dienos išsprendęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veikė itin pareigingai ir operatyviai bei atitinkamai negali būti pripažįstamas pažeidusiu CPK 147 str. 1 d. nustatytas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo taisykles. Be to, atsakovė nenurodo, kokią įtaką atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimas per šiek tiek ilgesnį nei 3 darbo dienų terminą galėjo turėti nutarties pagrįstumui.