- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-2570-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14596-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui
- Ieškovas
- UAB „Infokodas“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-19423-475/2016 pagal Ieškovės UAB „Infokodas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti ir pagal atsakovės priešieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, priešieškinyje prašė nutraukti nuomos sutartį, įpareigoti ieškovę per tris mėnesius savo lėšomis atlaisvinti ginčo žemės sklypą, išregistruoti daiktines teises susijusias su pašalintinais statiniais iš Nekilnojamojo turto registro bei tuo atveju, jei ieškovė neįvykdys reikalavimo per trijų mėnesių terminą, leisti atsakovei pašalinti ieškovės pastatus ir atlikti veiksmus susijusius su daiktinių teisių išregistravimu. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo, taip pat draudimą ieškovui dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – gyvenamuoju narnu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio priešieškinio reikalavimų, įvykdymu, bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat uždrausti ieškovei atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad nesiėmus šių priemonių, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar naujos statybos darbai padidintu nusidėvėjusių, neišlikusių statinių vertę ir keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, būtų apsunkinta galimybė vykdyti sprendimą, kas prieštarautų valstybės interesams. Be to, galimai nukentėtų valstybės, kuriai šioje byloje atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, interesai, nes nusikėlimo ar nugriovimo procedūra užsitęstų arba statinių nukėlimas dėl atliktų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų pabrangtų ar net taptų neįmanomas.Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad statinių valdymas nuosavybės teise nėra ginčo objektas, nes byloje kilo ginčas dėl konkrečios nuomos sutarties tęstinumo. Ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 7 d., todėl visi atsakovės argumentai, kurie yra susiję su laikotarpiu iki nuomos sutarties sudarymo, yra visiškai nesusiję ir išeina už atsakovės priešieškinio ribų. Po nuomos sutarties sudarymo ieškovė žemės sklype pradėjo statyti naujus statinius ir įrenginius, kurie atitiktų nustatytą Žemės sklypo paskirtį (kita) ir būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos). 2016 m. liepos 7 d. ieškovė gavo statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu žemės sklype, sutinkamai su nuomos sutarties 4.1. p., pradėti vykdyti administracinio pastato statybos darbai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kaip nors pažeidė nuomos sutartį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir iš esmės pažeistų ieškovės interesus. Atsakovė byloje neginčija nuomos sutarties nuostatų, suteikiančių ieškovei teisę vykdyti naujo pastato statybas žemės sklype, teisėtumo, taip pat neginčija laikantis visų teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai, ieškovui išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu Žemės sklype vykdomos naujo pastato statybos. Todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šių statybų vykdymo sustabdymu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovė byloje neginčija ieškovei išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu žemės sklype vykdomos naujo pastato statybos. Teismas vertino, kad reikalavimas uždrausti ieškovei atlikti statinių, esančių ginčo sklype, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti ieškovui atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų, todėl toks draudimas nepagrįstai pažeistų teisėtus ieškovės interesus.Atsakovė nepateikė duomenų objektyviai pagrindžiančių ieškovės ketinimus perleisti nuosavybės teises į statinius. Teismo vertino, kad ieškovės pateiktas ieškinys bei atliekami veiksmai susiję su pastatų naudojimu, paneigia ieškovės ketinimus artimiausiu metu perleisti nuosavybės teises.Teismas nustatė, kad atsakovė prašydama uždrausti ieškovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais (išskyrus sandorius, tiesiogiai susijusius su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų įvykdymu), įvertinus kitus prašomus pritaikyti draudimus, prašo maksimaliai apriboti ieškovės teises, tačiau nepagrindžia, kaip tiksliai būtų apsunkintas galimai atsakovei palankus teismo sprendimas.Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašomas taikyti draudimas tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius, yra nepagrįstas, nes nėra pateikta duomenų, kad tokie procesai būtų inicijuoti. Prasidėjus konkrečiam išieškojimo procesui atsakovė galėtų teikti tokį prašymą, nes tik tokiu atveju teismas galėtų įvertinti konkretaus trečiojo asmens (išieškotojo) ir atsakovės interesų pusiausvyrą. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas įvertino ir tai, jog šiuo metu byloje, kol ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, atsakovė nėra pateikusi duomenų, neginčijamai pagrindžiančių priešieškinio pagrįstumą, todėl tokio plataus masto laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisėtus ieškovės interesus, ypač dėl to, kad ieškovė yra gavusi atitinkamų institucijų leidimus statybos darbams atlikti. Byloje nėra duomenų, kad šie leidimai būtų ginčijami.Teismo vertinimu atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Todėl atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas laikė nepagrįstu, todėl atmestinu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nutartyje nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tiksliai nenurodo kaip būtų apsunkintas galimai jai palankus teismo sprendimas, tačiau priešieškinyje buvo nurodyta, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi vykdant statybas valstybiniame žemės sklype gali didėti valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai priešieškinio reikalavimas atlaisvinti 0,3417 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra susijęs su prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nemotyvavo kodėl, tęsiamos statybos nepažeis valstybės interesų, visiškai nepasisakė apie viešąjį interesą. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būsimas sprendimo įvykdymas - atlaisvinimas valstybinio žemės sklypo pasunkėtų ar taptų visiškai neįgyvendinamas, tuo pažeidžiant ir viešąjį interesą.Nesutiktina su teismo pozicija, kad reikalavimas uždrausti ieškovui atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), remonto, rekonstrukcijos, renovacijos darbus, kitaip pertvarkyti statinius, atlikti projektavimo ir statybos darbus minėtame žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų. Priešieškiniu Nacionalinė žemės tarnyba prašo nutraukti 2015 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-113, kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra savarankiškai eksploatuojamų statinių. Prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, nei žemės sklypo nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutartys negali būti sudarytos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą. Nutartyje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė neginčijamai pagrindžiančių priešieškinio pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Tačiau į bylą pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.8ZN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis bei Nekilnojamojo turto registrų centro išrašai patvirtina aplinkybę, kad ginčo sklype nėra pastatytų ar eksploatuojamų statinių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie įrodymų nepakankamumą yra nepagrįstos.Priešieškinis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo 26 d., tačiau nutartis priimta tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. beveik po dviejų savaičių. Taigi, atsižvelgiant ir į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.Nutartimi Nacionalinė žemės tarnyba pastatoma į nepagrįstai blogesnę padėtį.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovės teigimu, pateiktas 2016-09-02 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis patvirtina, jog žemės sklype nėra pastatytų ar eksploatuojamų statinių, o tai neva patvirtina atsakovės priešieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumą, tačiau su tokia pozicija negalima sutikti. Teismas preliminariai įvertino visumą bylos medžiagoje esančių įrodymų ir pagrįstai sprendė, jog atsakovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį esamoje bylos proceso stadijoje kelia aiškiai pagrįstų abejonių dėl jo pagrįstumo. Priešieškinyje nurodyta, jog esminė priežastis, dėl kurios nuomos sutartis turėtų būti nutraukta, yra ta, jog ieškovė nuosavybės teise statinius žemės sklype valdo nuo 2001 m. sausio 3 d., t. y. iš viso 15 metų, tačiau neva per šį laikotarpį statinių neeksploatavo (t. y. nepradėjo juose vykdyti jokios veiklos). Tačiau bet kokios aplinkybės, buvusios iki nuomos sutarties sudarymo, nėra teisiškai reikšmingos, nustatant, ar buvo atliktas esminis nuomos sutarties pažeidimas. Nuomos sutartis sudaryta tik 2015 m. balandžio 7 d., tuo tarpu iki šios datos ieškovė valdė žemės sklypo teritoriją visiškai kitos sutarties pagrindu. Tai reiškia, jog visi atsakovės argumentai, kurie yra susiję su laikotarpiu dar iki nuomos sutarties sudarymo, yra visiškai nesusiję ir išeina už atsakovės priešieškinio ribų. Nuomos sutartyje nesulygta per kokį konkrečiai laikotarpį ieškovė žemės sklype privalo pradėti vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, taip pat nenustatyta per kokį laikotarpį ieškovė turi realizuoti nuomos sutarties 4.1. p. suteiktą teisę žemės sklype pastatyti naujus statinius ir įrenginius. Šioje Bylos proceso stadijoje nėra absoliučiai jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė kokiais nors savo veiksmais (ar neveikimu) padarė esminį nuomos sutarties pažeidimą. Ieškovė tuoj pat po nuomos sutarties sudarymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad žemės sklype būtų pradėta vykdyti ūkinė – komercinė veikla, t. y. gavo technines ir prisijungimo sąlygas, būtinas administracinio pastato techniniam projektui parengti, suorganizavimo projektavimo darbų žemės sklype atlikimą ir techninio projekto parengimą, o kiek vėliau gavo ir statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu pradėjo vykdyti iš anksto suplanuotas faktines statybas žemės sklype. Aplinkybę, jog žemės sklypas šiuo metu naudojamas statybos darbams atlikti patvirtina ir atsakovės pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis. Priešieškinio reikalavimas nėra vykdytinas priverstine tvarka, todėl šis reikalavimas negali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Net jei byloje priimtu teismo sprendimu ir būtų nuspręsta tenkinti atsakovės reikalavimus – tai ginčo sutartis būtų laikoma savaime nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o tai kartu reiškia, jog toks teismo sprendimas priverstinai vykdomas nebūtų. Be to, net ir nutraukus nuomos sutartį bei patenkinus išvestinius reikalavimus (su sąlyga, jog toks tenkinimo pagrindas būtų nustatytas), ieškovė savaime turėtų atlikti ir visus kitus to sąlygotus veiksmus, kurių atlikimą aiškiai reglamentuotų tiek teismo sprendimas, tiek CPK įtvirtintos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 763 – 772 str.). Todėl jokios prasmės ir būtinybės užtikrinti tokio pobūdžio reikalavimus nėra. Tuo labiau, jog atsakovė nepateikė visiškai jokių duomenų, kad atsakovė būtų nesąžininga ir/ar kokiais nors savo veiksmais siektų išvengti teismo sprendimo vykdymo. Nesant pagrindo išvadai, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas įvykdyti, nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Viena iš atsakovės prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra uždrausti ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype. Tačiau, kaip nutartyje pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, ši atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi nei su vieno iš atsakovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu. Vertinant kitus (išvestinius) atsakovės pareikštus reikalavimus, ieškovės vertinimu, yra daugiau nei akivaizdu, kad atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonės nėra skirta ir jų įvykdymo užtikrinimui. Atsakovė pareikštais išvestiniais reikalavimais prašo atlaisvinti žemės sklypą nuo konkrečių statinių bei iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti daiktines teises ir su šiais statiniais susijusius juridinius faktus. Taigi, akivaizdu, jog uždraudimas ieškovei vykdyti visiškai naujo administracinio pastato statybas žemės sklype nėra niekaip susijęs su šiais atsakovės reikalavimais ir nėra priemonė užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Atsakovė neginčija nuomos sutarties nuostatų, suteikiančių ieškovei teisę vykdyti naujo pastato statybas žemės sklype, teisėtumo, taip pat neginčija laikantis visų teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai, ieškovei išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu žemės sklype vykdomos naujo pastato statybos. Byloje nesant ginčo dėl žemės sklype vykstančių statybų teisėtumo, o taip pat nesant su tuo susijusių atsakovės pareikštų reikalavimų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šių statybų vykdymo sustabdymu. Byloje nepareiškus jokių materialinių subjektinių reikalavimų, kurių įvykdymas šia priemone būtų užtikrinamas, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai atmestas, kaip nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, o kartu pažeidžiantis ekonomiškumo principą, todėl neteisėtas. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad nesustabdžius žemės sklype vykdomų administracinio pastato statybos darbų ir toliau tęsiant statybas, tačiau teismo sprendimu nutraukus nuomos sutartį, padidės žemės sklypo atlaisvinimo nuo statomo objekto išlaidos, todėl atitinkamai byloje priimto sprendimo įvykdymas pasunkės. Atsakovė nuomos sutarties nutraukimą nepagrįstai sieja su žemės sklype statomo naujo komercinės paskirties objekto pašalinimu iš žemės sklypo. Ieškovė, vykdydama statybas, šiai dienai yra realizavusi visa apimtimi galiojančios nuomos sutarties jai suteiktą teisę žemės sklype suprojektuoti ir pastatyti naują statinį. Net ir tokiu atveju, jeigu būtų pripažinta, egzistuojant pagrindą nutraukti nuomos sutartį, ieškovė, žemės sklype esant teisėtai pastatytam jai nuosavybės teise priklausančiam naujam statiniui bei egzistuojant realiam poreikiui šį statinį eksploatuoti, galės realizuoti jai, kaip žemės sklype teisėtai pastatyto ir valdomo statinio savininkui, įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į atsakovę dėl visiškai naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (CK 6.551 str. 2 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai, jos manymu, žemės sklype vykdomos teisėtos naujo objekto statybos prieštarauja kertinėms valstybės turto naudojimo ir tvarkymo taisyklėms. Ieškovės vertinimu, tai pačios atsakovės veiksmai, siekiant nepagrįstai ir neteisėtai nutraukti nuomos sutartį bei sustabdyti žemės sklype vykstančias statybas, nėra suderinami su įstatyme nustatytais valstybinės žemės naudojimo tikslais. Ieškovės siekis užbaigti žemės sklype pradėtas administracinio pastato statybas ir pradėti vykdyti ūkinę – komercinę veiklą žemės sklype, bei tokių ieškovės tikslų rimtumą patvirtinantys realūs žemės sklype jau atlikti projektavimo darbai ir žemės sklype atliekami faktiniai statybos darbai, patvirtina, jog žemės sklypas yra bei ir toliau bus naudojamas racionaliai, kas absoliučiai atitinka viešuosius tikslus dėl valstybinės žemės naudojimo. Atsakovė, priešingai, siekdama nuomos sutarties nutraukimo, nepagrįstai ir neteisėtai trukdo ieškovei šiuos tikslus įgyvendinti. Ieškovės vertinimu, teismas, nustatęs ieškovei protingą terminą argumentuotam atsiliepimui parengti ir pateikti bei per dvi darbo dienas nuo šio atsiliepimo gavimo dienos išsprendęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veikė itin pareigingai ir operatyviai bei atitinkamai negali būti pripažįstamas pažeidusiu CPK 147 str. 1 d. nustatytas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo taisykles. Be to, atsakovė nenurodo, kokią įtaką atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimas per šiek tiek ilgesnį nei 3 darbo dienų terminą galėjo turėti nutarties pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Dėl naujų įrodymų prijungimo. Ieškovas 2016-12-12 pateikė teismui prašymą priimti į bylą papildomą rašytinį įrodymą - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-12-12 išrašą ir nurodo, kad ieškovas šiuo rašytiniu įrodymu siekia pagrįsti naujas po bylos pradėjimo atsiradusias aplinkybes, kad nekilnojamojo turto registre yra užfiksuotas administracinio pastato baigtumas – 57 proc., o inžinerinio statinio (aikštelės) statybos darbai yra visiškai užbaigti (baigtumas: 100 proc.). Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina ir atsisako priimti rašytinį įrodymą, nes apelianto nurodytos aplinkybės atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl neturi įtakos skundžiamos nutarties išnagrinėjimo rezultatui (CPK 314 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).Apeliantės teigimu į bylą pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.8ZN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis bei Nekilnojamojo turto registrų centro išrašai patvirtina aplinkybę, kad ginčo sklype nėra pastatytų ar eksploatuojamų statinių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie įrodymų nepakankamumą yra nepagrįstos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti šių argumentų pagrindu. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina pareikšto ieškinio (priešieškinio) pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (priešieškinis) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio (priešieškinio) teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl atsakovės į bylą pateikto 2016 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.8ZN-257-(14.8.71) su fotonuotraukomis bei dėl žemės naudojimo aplinkybių ir žemės nuomos sutarties vykdymo pirmosios instancijos teismas pasisakys ir vertins bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, nagrinėjant bylą ir priimant atitinkamus sprendimus vertinama įrodymų visuma, o ne kiekvienas įrodymas atskirai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų, neginčijamai pagrindžiančių priešieškinio pagrįstumą akcentavo ir tai, kad tokio plataus masto laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisėtus ieškovės interesus taip pat nurodė ir kitus argumentus, kurie paneigė būtinę taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, iš skundžiamos nutartie motyvų matyti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas kitais pagrindais. Apeliantės teigimu, teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tiksliai nenurodo kaip būtų apsunkintas galimai jai palankus teismo sprendimas, tačiau priešieškinyje buvo nurodyta, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi vykdant statybas valstybiniame žemės sklype gali didėti valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje prašė nutraukti 2015 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-113; įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,3417 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esančius statinius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins ginčo žemės sklypo, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti nurodytus statinius, visas išlaidas išieškant iš ieškovės.Tačiau sprendžiant iš atsakovės priešieškinio reikalavimų, ginčo žemės sklype esantys statiniai, kuriuos atsakovė reikalauja pašalinti, nėra susiję su ginčo žemės sklypo nuomos sutartimi bei jos vykdymu. Valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove sudaryta tik 2015 m. balandžio 7 d., o žemės sklype esantys statiniai Nekilnojamojo turto registro duomenimis įregistruoti iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Be to, priešieškinyje nurodomi nuomos sutarties nutraukimo pagrindai nėra susiję su jau buvusiais statiniais. Taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma būklė „sunaikintas“, statusas „išregistruotas“; kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma būklė „sunaikintas“, statusas „išregistruotas“; pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma būklė „sunaikintas“, statusas „išregistruotas“; kito inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma būklė „sunaikintas“, statusas „išregistruotas“. 2015 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties 4.1. ieškovei suteikta teisė žemės sklype statyti naujus statinius, reikalingus ūkinei – komercinei veiklai žemės sklype vykdyti. 2016 m. liepos 7 d. ieškovei išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė priešieškinyje nereiškia reikalavimo dėl šio statybos leidimo panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad reikalavimas uždrausti ieškovei atlikti statinių, esančių ginčo sklype, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą, statinius bei uždrausti ieškovui atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype yra per daug nutolęs nuo priešieškinio reikalavimų.Net ir palankaus atsakovei sprendimo priėmimo atveju, visų pirma išlaidos, susijusios su žemės sklypo atlaisvinimu tektų ieškovei, o tik pastarajai nevykdant teismo sprendimo šias išlaidas galimai patirtų atsakovė. Todėl atsakovės prielaidomis grindžiami teiginiai apie galimai ateityje patirtas išlaidas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nors apeliantė nurodo, kad teismas nemotyvavo kodėl tęsiamos statybos nepažeis valstybės interesų, visiškai nepasisakė apie viešąjį interesą, tačiau apeliantė ir pati nenurodė kaip gali būti pažeidžiamas viešasis interesas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantės teigimu, priešieškinis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas teismui 2016 m. rugsėjo 26 d., tačiau nutartis priimta tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. beveik po dviejų savaičių, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 str. 1 d.). Taigi įstatymas nenumato teismo pareigos visais atvejais informuoti atsakovą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiekvienu atveju apie būtinybę informuoti atsakovą apie tokio prašymo nagrinėjimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 26 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės priešieškinis su jame pareikštu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2016 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl termino nustatymo pateikti atsiliepimą į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2016 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei nustatytas 7 dienų terminas ir suteikta teisė pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą taip pat nustatyta, kad atsakovės prašymas bus nagrinėjamas 2016 m. spalio 6 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka. 2016 m. spalio 6 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prašymą. 2016 m. spalio 6 d. atidėtas procesinio dokumento dėl atsakovės prašymo priėmimas ir paskelbimas 2016 m. spalio 7 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.