Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį 350,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės;

1.2. nustatyti, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė J. D.;

1.3. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė išvadą, šios kategorijos bylose Tarnybos atstovo dalyvavimas byloje nėra privalomas, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 252 straipsnis).

4. Ieškovė J. D. paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno, gimė dukra. Kol gyveno kartu, atsakovas šiek tiek prisidėdavo prie dukros išlaikymo, tačiau jau aštuonis mėnesius gyvena atskirai, tai jis keletą mėnesių mokėdavo po 50,00 Eur, po to kartą buvo davęs 100,00 Eur, o paskutinius mėnesius visai išlaikymo vaikui neteikia. Vaikui per mėnesį reikia apie 700,00 Eur išlaikymo. Pati dirba, gauna iki 1000,00 Eur. Šiuo metu vaiką išlaiko viena. Prašo priteisti 350,00 Eur išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimo neprašo. Nuosavo būsto neturi, gyvena nuomojamame bute. Vaiko gyvenamoji vieta oficialiai nenustatyta. Dėl bendravimo tvarkos problemų nėra.

5. Atsakovas A. A. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Neatsisako mokėti išlaikymo, bet 350,00 Eur yra per daug. Gauna minimalų atlyginimą, turi mokėti už butą, komunalines paslaugas. Dirba (duomenys neskelbtini). Iki tol dirbo (duomenys neskelbtini). Išėjo iš darbo nes susipyko su vadovybe, ten gaudavo apie 850,00 Eur į rankas. Kitų išlaikytinių neturi, gyvena vienas motinos bute. Moka tik už komunalines paslaugas, nuomos mokesčio neturi mokėti. Galės mokėti vaikui 200,00 Eur išlaikymą. Nežino, ar tokia suma yra pakankama. Pagal specialybę yra (duomenys neskelbtini), bet juo niekada nedirbo. Abejoja, ar ieškovė gali skirti vaiko išlaikymui 700,00 Eur, jei uždirba iki 1000,00 Eur. Turi sveikatos problemų dėl nugaros, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnametės M. A., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys turi bendrą vaiką M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 350,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė J. D..

8. Atsakovas A. A. sutiko mokėti vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

11. Pažymėtina, kad Lietuvoje nuo 2024-01-01 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis siekia 924,00 Eur (brutto) ir atitinkamai 709,00 Eur (netto). Taigi šiuo metu orientacinis nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dydis yra 709,00 Eur, kurį padalinus tėvams po lygiai, gautųsi, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 354,50 Eur išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti vaikui 350,00 Eur išlaikymo dydį. Vadovaujantis minėta LAT praktika, tokio išlaikymo dydžio ieškovė neprivalo įrodinėti, kadangi jis yra mažesnis nei orientacinis kriterijus. Tuo tarpu atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteistas 200,00 Eur išlaikymas, todėl jam tenka pareiga įrodyti, kad vaiko poreikiai yra mažesni ir jiems tenkinti pakaks mažesnės pinigų sumos. LAT yra atkreipęs dėmesį, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

12. Sodros duomenimis apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas, atsakovas nuo 2023-06-14 iki 2024-03-25 dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (brutto) 2024 m. sausio mėnesį sudarė 1427,78 Eur, vasarį – 1199,84 Eur, kovą – 1228,86 Eur. Nuo 2024-05-23 atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie gaunamą darbo užmokestį duomenų bazėje dar nėra. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat yra žinoma, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, gyvena motinos bute, tad didesnių išlaidų būsto išlaikymui neturi. Teismo posėdyje atsakovas minėjo, kad turi problemų dėl nugaros, tačiau jokių faktinę sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas minėjo, kad yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją, bet pagal specialybę niekada nedirbo. Kliūčių, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą nenurodė. Taigi apibendrinant apie atsakovo turtinę padėtį gautus duomenis, prieinama išvados, kad atsakovo pajamos yra pakankamos teikti savo vaikui 350,00 Eur išlaikymą. Objektyvių duomenų, kad nurodyto dydžio išlaikymo atsakovas negali mokėti dėl prastos sveikatos, byloje nėra. Atsakovas turi įgijęs specialybę, todėl gali susirasti kvalifikuotą darbą, už kurį privalo būti mokamas didesnis darbo užmokestis nei minimalus (Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalis), todėl su atsakovo asmeniu susijusių objektyvių priežasčių mažinti ieškovės prašomą išlaikymo dydį byloje nėra.

13. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad atsakovas neįrodė, kad negali teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis nei išlaikymo dydžiui apskaičiuoti taikomas orientacinis kriterijus, todėl iš atsakovo A. A. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-03-20) iki vaiko pilnametystės, pavedant J. D. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. A. 95,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (350,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

15. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos interesams teisme atstovavo advokatas Bogdan Jermak, paskirtas 2024-01-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-00198. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024-06-05 pažymą Nr. APD-2024-06181, iš kurios matyti, kad valstybės išlaidos advokato pagalbai sudarė 375,00 Eur.

16. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė J. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 procentų atleista nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. A..

17. Be to, teismas šioje civilinėje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 96 str. 1 d., 99 str., 259 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-03-20) iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė J. D..

- 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų,

- 23,79 Eur (dvidešimt tris Eur 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

- jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

- Išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

- Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).