- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- I-4396-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02304-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad kreipėsi į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) su prašymais suteikti jam trumpalaikes išvykas į namus. Tiek Pravieniškių PN-AK, tiek KD jo prašymus išnagrinėjo ir pateikė nepalankius atsakymus, šiuos jis apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas, išnagrinėjęs skundus, administracinėse bylose Nr. I-4128-414/2016 ir Nr. I-396-554/2017 panaikino ginčijamus atsakymus ir įpareigojo jo prašymus išnagrinėti iš naujo.
Mano, kad KD jo skundus išnagrinėjo paviršutiniškai, dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, sumažėjo bendravimo galimybės su šeimos nariais, patyrė emocinę depresiją, sutriko širdies veikla bei asmenybės raida.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas KD atsiliepime (b. l. 22–24) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjas neturtinę žalą apibūdina nepagrįstais deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepateikia medicininių dokumentų kopijų dėl padarytos žalos jo sveikatai.
Nesutinka su skundo argumentu, kad dėl KD priimtų sprendimų jam sumažėjo galimybė bendrauti su šeimos nariais, nes teismas, panaikindamas šiuos sprendimus dėl pareiškėjui nesuteiktos išvykos į namus, įpareigojo ne ją suteikti, o išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pažymi, kad pareiškėjas, pataisos įstaigai ir KD išnagrinėjus jo prašymus suteikti trumpalaikę išvyką į namus, šiuos jam nepalankius sprendimus apskundė, o teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, vadinasi, argumentas, kad buvo apribota galimybė bendrauti su artimaisiais, yra nepagrįstas.
Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje teigiama, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
Mano, kad pažeidimo (KD sprendimų panaikinimas) pripažinimas šiuo atveju yra pakankamas pažeistai pareiškėjo teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl KD neteisėtai priimtų sprendimų, kuriais buvo netenkinti jo prašymai suteikti trumpalaikes išvykas į namus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007). Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-620-662/2017).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4128-414/2016 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu (b. l. 6–8) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 7-896 ir KD 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 25-3770, kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai suteikti trumpalaikę išvyką į namus, panaikinimo. Teismas sprendime nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 2 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Šios išvykos tikslas – stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, pabendrauti, morališkai palaikyti sutuoktinę po atliktos operacijos, aplankyti tėvų kapus. Komisija, apsvarsčiusi šį prašymą posėdyje, nutarė nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus. Pravieniškių PN-AK 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad komisijos nutarimu jo prašymas netenkintas.
KD 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 2S-3770 pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo buvo atmestas. Vertindamas Pravieniškių PN-AK 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 7-896 ir KD 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 25-3770 teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad minėtas Pravieniškių PN-AK sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu, nes neįvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmenybe ir jo elgesiu atliekant bausmę, todėl panaikintinas. Teismas remdamasis tais pačiais motyvais panaikino ir KD 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25-3770 ir įpareigojo Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus, nes įstatymų leidėjas įtvirtino, kad leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į komisijos rekomendacijas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 30 d.
Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-396-554/2017 2017 m. sausio 12 d. sprendimu (b. l. 3–5) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 7-1364 ir KD 2016 m. rugsėjo 9 d. direktoriaus pavaduotojo sprendimo Nr. 2S-4890, kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai suteikti trumpalaikes išvykas į namus, panaikinimo. Teismas sprendime nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymus suteikti trumpalaikes išvykas į namus. Jų tikslas – stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, pabendrauti, morališkai palaikyti sutuoktinę po operacijos, aplankyti (sutvarkyti) tėvų kapus. Šie pareiškėjo prašymai buvo svarstyti komisijos posėdyje ir vienbalsiai nutarta siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikių išvykų į namus. Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimu pareiškėjo prašymai buvo netenkinti. KD 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo buvo atmestas.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis pareiškėjo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jos nebuvo pakankamai detalizuotos ir įvertintos. Taip pat nebuvo vertintos aplinkybės, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, yra atlikęs privalomąją dalį bausmės, 8 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su žmona, sūnumi ir dukra. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniams, negali būti pripažintas pakankamai motyvuotu, nes neįvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su jo asmenybe ir elgesiu atliekant bausmę, todėl naikintinas. Iš esmės dėl tų pačių motyvų panaikinta KD 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis, kurioje buvo konstatuota, kad pataisos namų direktorius, nesuteikdamas trumpalaikės išvykos, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad KD įvertino Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimo teisėtumą, negavęs pareiškėjo skundo, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalies reikalavimams.
Teismas panaikino minėtus Pravieniškių PN-AK direktoriaus ir KD direktoriaus pavaduotojo sprendimus ir įpareigojo Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymus suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taigi, atsižvelgiant į minėtuose Kauno apygardos administracinio teismo sprendimuose nustatytus faktus, turinčius šioje byloje prejudicinę reikšmę, darytina išvada, kad KD pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, o tai yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia neigiamais išgyvenimais, sumažėjusia bendravimo galimybe su šeimos nariais, emocine depresija, širdies veiklos bei asmenybės raidos sutrikimais.
Pagal CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 straipsnius, asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nes būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą nėra preziumuojamas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Byloje esantis 2017 m. gegužės 12 d. Pravieniškių PN-AK medicininis pažymėjimas (b. l. 11) patvirtina, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjui nustatytos šios diagnozės: 1) 2017 m. kovo 3 d. profilaktinė apžiūra – dirbti gali, 2) 2017 m. kovo 29 d. somatoforminė autonominė disfunkcija, 3) 2017 m. balandžio 11 d. emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.
Teismų praktikoje pripažinta, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1093-14).
Šiuo atveju svarbus kriterijus yra pareiškėjo sveikatos būklė. Jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir somatoforminė autonominė disfunkcija. „Somatoforminiu? sutrikimu? eiga daz?niausiai yra le?tine? ir gana daz?nai bu?na kartu su kitais psichikos sutrikimais, pvz., nerimu ar depresija. S?iuo metu yra daug galimu? s?io sutrikimo paais?kinimu?, tac?iau ne? vienu is? ju? tiksliai nepaais?kinamas s?io sutrikimo atsiradimas. Tike?tina, kad lemiama? vaidmeni? sudaro biologiniu?, psichologiniu? ir socialiniu? veiksniu? tarpusavio sa?veika. I?vairiu? tyrimu? metu pastebe?ti s?eiminiai ligos atvejai, ypac? tarp pirmos eile?s giminaic?iu?. Tai leidz?ia galvoti apie genetine? s?ios ligos predispozicija?.“ Toks šio sutrikimo paaiškinimas pateikiamas viešoje erdvėje (https://www.sveikaszmogus.lt/Somatoformine%CC%87_autonomine%CC%87_disfunkcija_(F_453).
Atkreiptinas dėmesys, kad vėliau išnagrinėjus pareiškėjo prašymus suteikti trumpalaikes išvykas į namus ir pareiškėjui juos apskundus teismui prašymai buvo atmesti (b. l. 23).
Teismo nuomone, esant tokiai pareiškėjo sveikatos medicininei diagnozei, jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas jam galėjo sukelti didesnius dvasinius išgyvenimus, nei asmeniui, kuris neturi sveikatos problemų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai priimant sprendimus pareiškėjo prašymai buvo atmesti, darytina išvada, kad nuo pat pirmo prašymo nebuvo pagrindo suteikti jam trumpalaikių išvykų, todėl atsakovo veiksmai nelaikytini tęstiniais, o sveikatos sutrikdymas ilgalaikiu, o tai yra pagrindas mažinti prašomą priteisti pinigų sumą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 2 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.