Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas V. A. 2010 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį, vėliau patikslinęs, prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 10,92 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2010 m. gruodžio 2 d. Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija; pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. sausio 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1“; taikyti restituciją natūra ir grąžinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo savininkei H. A.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog antstolė N. V. 2010 m. lapkričio 2 d. surašė turto - 10,92 ha žemės sklypo, esančio Girinių kaime, Molėtų rajone, priklausančio H. A., pardavimo iš varžytynių aktą, kurį Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas 2010 m. gruodžio 2 d. rezoliucija patvirtino. Ieškovas antstolės N. V. vykdytoje vykdomojoje byloje Nr.0073/10/01521 yra skolininku, Vilniaus regiono kredito unija - kreditoriumi. Turtą iš varžytynių nupirko atsakovas KB „Miško draugas”. Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes pradinė turto pardavimo kaina buvo įtartinai žema, o ieškovas buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolė N. V. pardavė turtą iš varžytynių, įstatymų nustatyta tvarka nenustačiusi jo rinkos kainos, todėl neabejotinai buvo pažeistos įstatymo nuostatos dėl varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos nustatymo ir pirmojo pasiūlymo. Ginčo varžytynėse sklypas buvo parduotas už kainą, mažesnę nei šio sklypo rinkos kaina, nenustačius tikrosios sklypo rinkos vertės ir pažeidus varžytynių organizavimo tvarką. Antstolė, neužtikrinusi, nors tam turėjo galimybių ir pareigą pagal įstatymą, ieškovo turto realizavimo už didžiausią kainą, netinkamai vykdė pareigą aktyviai padėti skolininkui apginti jo teises bei įstatymų saugomus interesus. Ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti teise ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, kadangi nebuvo supažindintas su antstolės nustatyta turto rinkos verte, antstolė nebuvo paskyrusi turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės. Antstolė vykdomojoje byloje padarė visą eilę procesinio pobūdžio pažeidimų, kurie nagrinėjamu atveju laikytini esminiais ir užkirtusiais kelią ieškovui, kaip skolininkui, vykdymo procese pasinaudoti tinkamai visomis CPK numatytomis teisėmis priverstinio turto realizavimo procedūroje. Taikant restituciją, sklypas turi būti grąžintas trečiajam asmeniui H. A.. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas KB „Miško draugas“, praėjus apie mėnesiui po sklypo pardavimo iš varžytynių, šį sklypą atlygintinai už beveik dvigubai didesnę kainą perleido atsakovui UAB „Realforest 1“, ir į tai, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas, patvirtintas teisėjo rezoliucija, pripažintinas negaliojančiu, 2011 m. sausio 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis taip pat pripažintina niekine ir negaliojančia, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris.

Atsakovė antstolė N. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog buvo rengiamos net kelios varžytynės. Iš jų - pirmosios neįvyko, nes už nustatytą pradinę 52 400 Lt žemės sklypo kainą neatsirado nei vieno pirkėjo, o išieškotojas Vilniaus regiono kredito unija atsisakė perimti turtą už ieškovo skolas. Antrą kartą varžytynės buvo skelbiamos 2009 m. gruodžio 29 d. ir pardavimo kaina nustatyta 39 300 Lt, bet ir joms neįvykus, o, išieškotojui paprašius grąžinti vykdomąjį dokumentą, turto arešto aktas buvo panaikintas, vykdomoji byla baigta. Išieškotojui antrą kartą pateikus vykdomąjį dokumentą ir atsisakius perimti turtą už skolas, dar vienos varžytynės buvo paskelbtos 2010 m. rugsėjo 21 d., bet ir jos neįvyko, nes nebuvo nei vieno pirkėjo, nors turto pardavimo pradinė kaina buvo tik 26 200 Lt. Tad turtas iš varžytynių buvo parduotas 2010 m. lapkričio 2 d. už 40 000Lt atsakovui KB „Miško draugas“, pasiūliusiam didžiausią kainą, jo pradinę kainą nustačius pagal išieškotojo įvertinimą – 32 750 Lt. Nesant nei skolininko prieštaravimo, nei jo prašymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, areštuotas turtas parduodamas už kainą, artimą rinkos kainoms, kas ir buvo padaryta, dėl to antstolė nei vykdymo proceso teisės normų, nei procesinių terminų nepažeidė.

Atsakovas KB „Miško draugas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas KB „Miško draugas“ sąžiningai valdė įgytą turtą, kuriam nebuvo nustatyta jokių apribojimų, susijusių su disponavimu, vedė derybas dėl turto pardavimo ir 2011 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jį perleido UAB „Realforest 1“, todėl jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir dėl to turi būti taikomas sąžiningų įgijėjų interesų apsaugos principas. Be to sklypo kainų skirtumą sąlygojo atsakovo veikla, susijusi su miškininkyste ir žaliavinės medienos apdirbimu, todėl dėl didesnės kainos su pirkėju buvo susiderėta tik išimtinai ilgametės profesinės patirties šioje specifinėje rinkoje, dalykinių ryšių ir derybų dėka.

Atsakovas „Realforest 1“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog vien tik turto įkainojimo taisyklių pažeidimas negali būti pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tikslių duomenų apie žemės sklypo rinkos vertę varžytinių metu nėra. Net ir tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nustatyta, jog žemės sklypo rinkos vertė varžytynių metu viršijo jo pardavimo kainą, svarbu įvertinti tokio neatitikimo skirtumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką turto pardavimo kaina turi būti esmingai mažesnė nei jo rinkos vertė. Kadangi ieškovo ir atsakovo UAB „Realforest 1“ nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo situacijoje turi būti taikomos vindikaciją reglamentuojančios teisės normos. Turto įgijėjo sąžiningumas turi būti vertinamas CK 4.96 straipsnio prasme. Šiuo atveju taikytina asmens sąžiningumo prezumpcija, kurią paneigti turi ieškovas. Atsakovas UAB „Realforest 1“ laikytinas sąžiningu žemės sklypo įgijėju, nes jis nežinojo, negalėjo žinoti ir neturėjo žinoti apie tai, kad ateityje kils ginčų dėl teisių į ginčo objektą.