- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- eI-5180-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00378-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,
2019 m. liepos 8 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu prašo iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovės atstovas), priteisti 1 000 € turtinės ir 300 € neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. 23 val. 51 min. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos RPK) Reagavimo skyriaus pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5682-2018 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą bei patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog Protokole buvo nurodyta pažeidimo esmė: „(duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 22 val. 40 min vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui“.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad Kretingos RPK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 69-ANR-N-2516-2018 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir buvo paskirta 460 € bauda bei specialiosios teisės atėmimas 12 mėn. Teigia, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 tenkino pareiškėjo skundą ir vadovaujantis ANK 642 straipsniu Nutarimą panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Nurodo, jog teismo nutartyje konstatuota, kad priimant Nutarimą ir nubaudžiant pareiškėją pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pareiškėjo vairavimas buvo netinkamai įvertintas kaip chuliganiškas, šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, be to, nėra administracinio nusižengimo požymių.
Mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos visos būtinosios sąlygos viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidimu padaryta žala. Paaiškina, jog KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios buvo galima išvengti. Teigia, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad KET 9 punktas nustato bendras eismo dalyvių pareigas, taigi pareigūnai net nenurodė konkretaus specialaus KET punkto pažeidimo. Teigia, kad kaltinimas buvo abstraktus, neaišku kokių atsargumo priemonių nesilaikyta ir kuris teisės aktas ar KET punktas draustų automobilio spausti akseleratoriaus pedalą, kuo konkrečiai pasireiškė pavojus kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad Protokolo ir Nutarimo teiginiai buvo paneigti pačių pareigūnų parodymais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Teigia, kad iki Protokolo ir Nutarimo surašymo pareigūnai nesurinko ir neturėjo nei vieno įrodymo, kuris bent kaip nors patvirtintų, jog yra pagrindas pareiškėją traukti administracinėn atsakomybėn. Mano, kad Protokolą ir Nutarimą surašęs pareigūnas turėjo suprasti, jog pareiškėjas nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei turėjo surinkti papildomų įrodymų ir vertinti ar yra faktinis ir teisinis pagrindas surašyti jam paminėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taip pat mano, kad tokiu būdu buvo elgiamasi nesilaikant ANK reikalavimų, veikiama nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teigia, kad šiuo atveju vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 2 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, neteisėtai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų), buvo surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas.
Paaiškina, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų, skundo teismui dėl Nutarimo panaikinimo parengimą bei pareiškėjo interesų atstovavimą žodiniuose teismo posėdžiuose. Taip pat nurodo, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas didžiulis stresas, dvasiniai ir moraliniai išgyvenimai, nervinė įtampa. Pažymi, jog pareiškėjas privalėjo visiškai nepagrįstai vykti į policiją, kur jis buvo sąmoningai ir tyčia pareigūnų klaidinamas ir skubos tvarka verčiamas pripažinti padarytą administracinį nusižengimą, kurio net nebuvo padaręs. Teigia, kad pareiškėjas buvo priverstas vykti pas teisininkus ir konsultuotis dėl jo akivaizdžiai pažeistų teisių gynimo, vėliau pačiam dalyvauti teisminiame posėdyje ir teisme įrodinėti savo nekaltumą. Nurodo, kad jam buvo sudaromi trukdžiai realizuoti jo procesines teises įgyvendinant teisę į gynybą, t. y. jam nebuvo teikiama bylos medžiaga, o vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilio buvo nuslėptas nuo atstovo ir ilgą laiką neteikiamas. Teigia, kad visą šį laikotarpį jo atžvilgiu iš pareigūnų pusės buvo jaučiama spaudimas, persekiojimas ir neigiamas nusistatymas.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Plungės apylinkės teisme išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo nenustatyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai surašant Protokolą bei priimant Nutarimą. Nurodo, kad Plungės apylinkės teismas konstatavo, jog nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau tai dar nereiškia, kad pareigūnai veikė neteisėtai. Atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta esant tokioms įvykio aplinkybėms, kurias patvirtino policijos pareigūnai bei pripažino pats pareiškėjas, t. y. pareiškėjas surašius Protokolą su įvykio aplinkybėmis sutiko, savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Teigia, kad pareiškėjas likus tik vienai dienai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikė paaiškinimą, kuriuo neigiama kaltė ir su pažeidimu nebesutinkama, todėl tai įvertinta kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Teigia, jog policijos pareigūnai būdami šalia, tiesiogiai matė ir girdėjo, jog pareiškėjas padidino variklio apsisukimus ir taip privertė prasisukti automobilio priekinius ratus, o ratų prasisukimą lydėjo padangų cypimas. Paaiškina, kad užsidegus leidžiamam judėti šviesoforo signalui, nuo sankryžos dideliu greičiu pajudėjo du automobiliai, todėl pareigūnai suprato, kad šie automobiliai lenktyniauja, o jiems pasivijus ir sustabdžius transporto priemones vienas iš vairuotojų patvirtino, kad vyko lenktynės. Nurodo, kad tiesiogiai matę įvykį policijos pareigūnai jį suvokė ir įvertino kaip veiksmus prasilenkiančius su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta vairuotojų pareiga (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui). Teigia, kad įvertinęs įvykio aplinkybes policijos pareigūnas pagrįstai ir teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, surašydamas Protokolą pareiškėjo atžvilgiu. Paaiškina, jog policijos pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, veikė neaplaidžiai, nepažeisdami bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o nereaguojant galėtų būti apkaltinti aplaidžiu pareigų vykdymu. Nurodo, kad vidinis įsitikinimas, kurį suponavo aiškios ir nustatytos administracinio nusižengimo veiklos aplinkybės, policijos pareigūnams sudarė pagrindą priimti Nutarimą, kurį teismas, negalėdamas padaryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, jį panaikino. Pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes patvirtino ir kiti liudiję policijos pareigūnai, kurie taip pat tiesiogiai matė (ir girdėjo) įvykį.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su prašomu priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Teigia, jog nėra pateikti įrodymai apie tai, kad administracinio nusižengimo byloje skundą minimam teismui parengė advokatas, be to, nėra pateikti duomenys rodantys, jog vyko trys teismo posėdžiai bei apie vykusių teismo posėdžių trukmę. Mano, jog byla nebuvo sudėtinga, todėl negalėjo pareikalauti iš pareiškėjo advokato maksimaliai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Teigia, jog nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos pokyčius (neigiama prasme), kurie būtų įvykę būtent dėl minimo administracinės teisenos proceso. Nurodo, kad neigiamo poveikio trukmė ir mastas leidžia jį vertinti kaip smulkų ir mažareikšmį, kuris pareiškėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo administracinės teisenos proceso įprastai sukeliamus nepatogumus, tuo labiau, kad pareiškėjas yra ne kartą buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl šis procesas pareiškėjui buvo žinomas ir negalėjo sukelti psichologinių sunkumų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 € turtinės ir 300 € neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas L. J. kildina iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio veiksmų surašant 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5681-2018 ir Kretingos RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo veiksmų priimant 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 69-ANR-N-2516-2018.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos RPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis I. Š. 2018 m. rugpjūčio 7 d. 23 val. 35 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5682-2018, kuriame nurodė, jog L. J. 2018 m. rugpjūčio 7 d. 22 val. 40 min. (nurodyta vieta: (duomenys neskelbtini)) vairuodamas automobilį Honda Prelude, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, pajudėdamas chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Protokole nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė – 420 straipsnio 2 dalis. Nurodytas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas – Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1850, 9 punktas. L. J. Protokole pasirašė ir nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi. Administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, 610 straipsniu, pasiūlyta iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. sumokėti 225 € baudą ir skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn., be to, pasiūlyta iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (t. y. sutikti su specialiosios teisės atėmimu). Nustatyta, kad iki nurodytos datos neįvykdžius administracinio nurodymo ar jo dalies ar pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. Vytauto g. 19-220 kab., Kretinga. L. J. Protokole pasirašė, jog su Protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam paaiškintos.
Kretingos RPK Veiklos skyriaus Vyresnioji tyrėja A. B. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-2516-2018, vadovaudamasi ANK 420 straipsnio 2 dalimi, nutarė L. J. skirti 460 € baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Nutarime nurodyta, kad L. J. 2018 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 22 val. 40 min (nurodyta vieta: (duomenys neskelbtini)) vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Nurodytas ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė – 420 straipsnio 2 dalis. Nurodytas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas – KET 9 punktas. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paaiškintos kitos aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole L. J. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. pateiktame paaiškinime jis kaltę neigia, su pažeidimu nebesutinka, kas vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, todėl lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Plungės apylinkės teismas (Kretingos rūmai) 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nurodė, kad tiek surašant Protokolą, tiek priimant Nutarimą nebuvo nurodytas KET specialiosios dalies normos pažeidimas, o tik KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl visiškai neaišku, kokį KET specialiosios dalies normas L. J. pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Taip pat akcentuota, jog Nutarime nurodyta, kad L. J. automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau teismas konstatvo, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Teismo vertinimu orotokole suformuluotas kaltinimas yra paremtas subjektyvia nuomonę, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta. Teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad priimant Nutarimą ir nubaudžiant L. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jo vairavimas netinkamai įvertintas kaip chuliganiškas, netinkamai įvertinta įvykio situacija.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.).
Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl neteisėtų veiksmų
Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1177-556/2015, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, LVAT šio pobūdžio bylose ne kartą akcentavo ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas procesinis sprendimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019). Kita vertus, procesinis sprendimas, kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio nusižengimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Iš esmės tokio administracinio nusižengimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1143-143/2016).
Tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).
Administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 420 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas remiantis šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, keturių galimą administracinį nusižengimą mačiusių pareigūnų paaiškinimais, pareiškėjo ir kartu gretimoje eismo juostoje kitu automobiliu važiavusio, kuriam taip pat buvo surašytas ANK protokolas, paaiškinimais, vaizdo įrašu.
Iš byloje pateiktų tarnybinių pranešimų, administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nustatyta, jog kartu viename ekipaže dirbę Kretingos RPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai I. Š. ir D. P. bei kartu kitame ekipaže dirbę Kretingos RPK Reagavimo skyriaus tyrėjai J. P. ir V. R. patvirtina, jog matė pareiškėjo galimai padarytą administracinį nusižengimą. Be kita ko, jie paaiškina, kad matė ir girdėjo, kaip du automobiliai, vairuojami pareiškėjo ir E. M., stovėdami prie sankryžos akseleravo (didino variklio apsukas), o užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui pajudėdami nuo sankryžos gretimose eismo juostose ta pačia kryptimi, didindami variklio apsisukimus ir važiavimo greitį, privertė prasisukti automobilių varančiuosius ratus, sukeliant padangų cypimo garsą. Pareigūnų teigimu sustabdyti vairuotojai su pažeidimais sutiko, gailėjosi, nurodė, kad kelyje lenktyniavo, tačiau priežasčių, kodėl tai darė, nurodyti negalėjo, abiem vairuotojams buvo surašyti analogiški administracinio nusižengimo protokolai. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad minėti policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio atvejo pareiškėjas ar kiti asmenys būtų kreipęsi ir prašę atlikti kokį nors tyrimą dėl pareigūnų galimai atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo, ar nekompetencijos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti jų paaiškinimais.
Nei pareiškėjas nei liudytojas E. M. nepaneigė aplinkybių, jog surašant Protokolą su pažeidimu sutiko ir neteikė jokių paaiškinimų dėl kokių aplinkybių tai darė. Pareiškėjas tik 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. likus vienai dienai iki Protokole paskirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos – 2018 m. rugsėjo 26 d., pateikė paaiškinimą, jog jo vairuojamas automobilis pagamintas dar 1993 m. lapkričio 8 d. (24 metai), automobilio variklio galia tik 98 kW, automobilio vasarinės padangos smarkiai nusidėvėjusios, tuo tarpu minėta sankryža yra įkalnėje, todėl logiška, jog turėjo padidinti variklio apsisukimus, tačiau neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, t. y. jis tyčia nedidino variklio apsisukimų ir nesiekė prasukti automobilio priekinių ratų. Taigi, jei nebuvo visiškai jokių priežasčių dėl kurių būtų galima net įtarti, jog pareiškėjas galimai padarė administracinį nusižengimą, pareiškėjas teismo posėdžio metu nuosekliai negalėjo paaiškinti kas lėmė tai, jog analogiški paaiškinimai ir ši versija negalėjo būti išdėstyta betarpiškai surašant protokolą.
Administracinis nusižengimas tiriamas jau po jo padarymo, be to, resursai ir galimybės naudoti įvairius fiksavimo, matavimo įrenginius bei prietaisus, pasitelkti ekspertus ir specialistus yra riboti. Tiriant kiekvieną administracinio nusižengimo atvejį neįmanoma, jog visos aplinkybės būtų užfiksuotos, išmatuotos ir išanalizuotos ekspertiniu lygiu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, jog nebuvo kaip nors matuojamas ir fiksuojamas variklio apsisukimų didinimas, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. ar liko padangų prasisukimo žymės ant asfalto ir kiti panašūs argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, atlikti šiuos veiksmus nebuvo ir objektyvios būtinybės, nes pats pareiškėjas protokolo surašymo metu, t. y. iš karto po įvykio, pripažino jam inkriminuojamą veiką, taigi neneigė faktinių aplinkybių užfiksuotų protokole.
Pažymėtina, jog vaizdo įrašas patvirtina tik kai kurias neesmines faktines aplinkybes, tačiau su galimu nusižengimu susijusių dėl vaizdo kokybės jis patvirtinti negali. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 pateiktoje UAB „Impulsana“ 2018 m. gruodžio 10 d. eksperto išvadoje MV 2018-44, be kita ko, nurodyta, kad jei pajudant iš vietos buvo prasisukę automobilių varantieji ratai, tai toks reiškinys buvo trumpalaikis, nes vaizdo įraše nesimato, kad pajudėję iš vietos šie automobiliai būtų praradę judesio stabilumą (paprastai šiuo atveju automobilis pasisuka į šoną arba nukrypsta nuo judėjimo tiesiai krypties). Taigi, vaizdo įrašas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjo automobilio ratai prasisuko, t. y. išlieka galimybė kad jie prasisuko trumpalaikiai arba tiesiog tai buvo atvejis, kai jie prasisuko ilgalaikiai, tačiau automobilis nepasisuko į šoną arba nenukrypo nuo judėjimo tiesiai krypties.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. N-444-1242/2010).
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį, jų parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr.II-7-474/2019, pačio pareiškėjo ir E. M. paaiškinimus iš karto po įvykio fiksavimo, akivaizdu, kad buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti Protokole nurodytas aplinkybes pagrįstomis, o būtent tai, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, kas sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui ir suponavo tai, kad jo veika buvo kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. atstovui teikiant rašytinius paaiškinimus dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo buvo prašoma arba panaikinti protokolą dėl inkriminuotos veikos arba veiką perkvalifikuoti, taigi reiškiamas alternatyvus prašymas. Tai patvirtina, kad nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo/nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo stadijoje, o reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus papildomus procesinius veiksmus.
Kaip jau paminėta, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, tačiau vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl kitos viešosios atsakomybės sąlygos šiuo atveju nenagrinėtinos ir neanalizuotinos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Konstatavus, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.