Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., E. B., M. B., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas D. S. yra mirusiosios M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. 2000 m. spalio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 8691 pagrindu M. S. nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai vienintelis palikėjos turimas turtas, daugiau jokio turto po palikėjos mirties neliko. Po M. S. mirties nei pareiškėjas D. S., nei jo brolis V. S., nei palikėjos nepilnametės dukros E. B. ir M. B. per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau pareiškėjas, nepraleisdamas įstatyme numatyto 3 mėnesių termino, pradėjo palikėjos turtą faktiškai valdyti. Jis perėmė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo reikalus, sudarė buto panaudos sutartį su bute iki šiol mamos leidimu gyvenusiais asmenimis, perėmė motinos asmeninius daiktus, kitą kilnojamąjį turtą. Be to, pareiškėjas iki motinos mirties padengė visus motinos turėtus įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus, likusius dėl aukščiau nurodyto buto eksploatavimo. Pareiškėjas po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojasi kaip savu.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2023 m. kovo 13 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas D. S. yra M. S., mirusios (duomenys neskelbtini) ir E. S., mirusio (duomenys neskelbtini) – sūnus. M. S. vaikai taip pat yra: V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Palikėja mirė ištuokoje. Pareiškėjas yra paskirtas nepilnamečių seserų globėju. Nekilnojamojo turto registre M. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas/Patalpa – Butas - Kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po M. S. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas D. S. po motinos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.