Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-237/2015, iškeltoje pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui K. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. E. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui K. B., prašydama nustatyti, kad jos sūnaus V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. B.; nepilnamečio sūnaus V. E. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui V. E. po 174,00 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą valdyti uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei, išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui V. E. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-08-01 sumoje 2432,81 Eur (8400,00 Lt); priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; nustatyti sūnaus V. E. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad atsakovas yra V. E. tėvas, tačiau atsisako pripažinti tėvystę. Paaiškino, jog su atsakovu pažįstama seniai, abu gyveno duomenys neskelbtini), vėliau abu išvyko dirbti į užsienį. Gyvendami užsienyje pradėjo bendrauti internetu. 2010 metų gruodžio 26-27 kartu pas atsakovą praleido šventes, turėjo artimų santykių. Grįžusi ieškovė pasijuto nėščia, apie tai pasakė atsakovui. Sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, atsakovas apsidžiaugė. Vėliau paaiškėjus, kad dėl tarpusavio nesutarimų šalys negalės gyventi kartu, atsakovas tvirtino, kad vaiką išlaikys. Savo pažadą išlaikyti sūnų, atsakovas iš pradžių tęsėjo, siųsdavo per mėnesį ieškovei po 90 svarų, bet nuo 2012 m. birželio mėnesio atsakovas atsisakė toliau teikti išlaikymą. Ieškovė pažymėjo, kad išlaidos vaikui per mėnesį sudaro iš viso 1180,00 Lt – 200,00 Lt maistui, 300,00 Lt drabužiams, 150,00 Lt vitaminams ir higienos priemonėmis, 100,00 Lt žaislams ir pramogoms ir 430,00 Lt būstui, todėl iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (2-4, 22 b.l.).

Išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais, kadangi vertinant iš vaiko teisių pozicijų, patenkinus ieškinį, būtų įtvirtintas teisinis tėvystės identiškumas (21 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-07-03 sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkino - nustatė, kad K. B. yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nepilnamečio sūnaus V. E. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis paliko nepakeistus; nustatė V. E. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. E.; priteisė iš K. B. išlaikymą V. E. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) po 174,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013-12-03 iki jo pilnametystės; priteisė iš K. B. išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. E. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki kreipimosi teismą dienos, t. y., 2013-12-03, iš viso 3127,89 Eur; nepilnamečiui sūnui V. E., teikiamą materialinį išlaikymą ir įsiskolinimą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei, jo motinai R. E.; nustatė, kad šios sprendimo dalies vykdymas skubus; priteisė iš K. B. ieškovės R. E. naudai 1310,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 114,77 Eur žyminio mokesčio bei 12,07 Eur teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas pažymėjo, kad nors pagal teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio bylose atsakovo dalyvavimas yra būtinas, tačiau teismas turi teisę išimtinais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (LR CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato nustatytu adresu, taip pat atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra išnaudotos visos galimybės atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir procesiniams dokumentams įteikti, bylos procesas yra užsitęsęs, todėl vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, o atsakovo nedalyvavimą įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei šalies nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, jog moksliniai įrodymai -ekspertizės yra patikimiausias būdas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, tačiau šiuo atveju ekspertizės neskyrė, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus. Remdamasis tuo, kad be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais – bendro vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt., teismas byloje esančių įrodymų pagrindu, atsižvelgęs į ieškovės parodymus, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažino įrodytu faktą, kad 2010 metų gruodžio mėnesį, t.y. prieš devynis mėnesius iki vaiko V. E., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ieškovė artimai bendravo su atsakovu K. B., todėl labiau tikėtinu laikė faktą, jog ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo. Šių motyvų pagrindu teismas ieškinio reikalavimą tenkino ir nustatė, jog ieškovės sūnaus V. E., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas K. B.. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi, gyvena su giminaičiais nuomotame būste, turi atskirą kambarį, dirba, sūnų darbo metu prižiūri auklė, vykdydama savo pareigą mažamečiui sūnui, pagal galimybes užtikrina jo teisę į maistą, apavą, drabužius, į jo ugdymą, taip pat tai, kad atsakovo turtinė padėtis nežinoma, byloje neesant duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaiko pakankamą išlaikymą, bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą V. E. po 174,00 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2013-12-03 iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas jokio materialinio išlaikymo savo vaikui neteikė nuo 2012-06-01, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-06-01 iki kreipimosi teismą dienos, t. y. iki 2013-12-03 po 174,00 Eur (600 Lt) kas mėnesį (600 x 18 = 10800,00 Lt/3127,89 Eur). Teismas V. E. gyvenamąją vietą nustatė su mama, kadangi jis nuo gimimo su ja gyveno ir juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo panaikinti 2015-07-03 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-237/2015 kaip niekinį ir neteisėtą, surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėti iš esmės, priimti naujus įrodymus byloje, atsakovo reikalavimu skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, t. y. ieškovės sūnaus tėvo nustatymui; po DNR tyrimų, pasitvirtinus, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas - ieškovės vaikui išlaikymo dydį nustatyti 100,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo DNR rezultatų patvirtinimo dienos; po DNR tyrimų, pasitvirtinus, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas - ieškovės vaikui suteikti atsakovo pavardę – B.; po DNR tyrimų, pasitvirtinus, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas - sumažinti ieškovės advokato priteistas išlaidas; stabdyti bylą ir kreiptis į LR Konstitucini Teismą dėl išaiškinimo: kas turi aukštesnę teisinę galią - LR Konstitucijos 18 straipsnis ar JT vaiko teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

1. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė ne pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Teismas negalėjo priimti sprendimo atsakovui nedalyvaujant, kadangi įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių visose šeimos bylose. Nagrinėjamu atveju atsakovui neatvykus į teismo posėdį nors ir be svarbių priežasčių, teismas privalėjo palikti ieškinį nenagrinėtą. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino atsakovo dalyvavimo byloje – neskyrė piniginės baudos, atvesdinimo į teismo posėdį, t.y. neišnaudojo visų įstatymo nustatytų galimybių priversti atsakovą dalyvauti byloje.

2. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nesurinko reikiamų įrodymų, ne visus byloje pateiktus įrodymus ištyrė ir įvertino, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetą, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. Byloje nesant pateikto atsakovo pareiškimo, kad jis pripažįsta ieškovės vaiką savo vaiku, neatlikus DNR tyrimo, teismas tik jam žinomu būdu nustatė tėvystę. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatsisakė DNR tyrimų, teismas tiesioj jų neskyrė. Teismas patikėjo ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo tėvystės, kurie teisėje vertintini kaip niekiniai, nes neturi jokios įrodomosios vertės. Nesant kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų arba paneigtų Atsakovo tėvystę, ekspertizės atlikimas būtų vienintelis patikimas ir objektyvus įrodymas šioje byloje. Be to, atitiktų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos nuostatas, kai tėvystė gali ir turi būti nustatyta DNR tyrimais, asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi procesinių priemonių. Šiuo atveju atsakovas reikalauja, kad būtų atlikti DNR tyrimai.

3. Sprendimas priimtas pažeidžiant esminius civilinio proceso principus. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo neatlikęs jam skirtų funkcijų, t. y. nebuvo aktyvus byloje ir nesurinko neginčijamų įrodymų dėl atsakovo tėvystės nustatymo, alimentų dydžio, advokato paslaugų dydžio, taip pat nesurinko duomenų apie šalių finansinę padėtį. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad jis buvo pasyvus byloje, kadangi apie pareikštą ieškinį jis sužinojo tik iš policijos ir tik tada gavo teismo šaukimą, į teismo posėdį atvykti fiziškai neturėjo galimybės, kadangi dirba Anglijoje ir darbdavys neišleidžia kada tik darbuotojas paprašo. Be to atsakovo interesai nebuvo apsaugoti nustatant tėvystę, taip pažeidžiant LR Konstitucijos 18 straipsnį „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Kadangi LR Konstitucija saugo žmogaus prigimtines teises vienodai, todėl kyla pagrįstas klausimas - kieno teisės yra aukščiau: atsakovo ar ieškovės vaiko? Minėto klausimo išsprendimui būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, kad teismas išaiškintų ar JT vaiko konvencija neprieštarauja LR Konstitucijos 18 straipsniui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. E. prašo atsakovo K. B. apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Atsakovas buvo informuotas telefonu ir gerai žinojo, kad vyksta teisminis procesas ir jame nedalyvavo siekdamas vilkinti teisminį procesą. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo nurodytas klaidingas atsakovo adresas, todėl teismas negalėjo jam įteikti procesinių dokumentų, kadangi tik dėl to, kad atsakovas vengė teisminio bylos nagrinėjimo, ieškovei teko ne kartą teismui tikslinti atsakovo adresus. Atsakovas pažeidė LR CPK 42 straipsnyje įtvirtintas atsakovo pareigas, jų nevykdė, piktnaudžiavo savo teisėmis, taip vilkindamas teisminį bylos nagrinėjimą. Net ir gavęs teismo šaukimą, atsakovas nieko nedarė- į teismą neatvyko, savo atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų procesinių veiksmų, siekdamas įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir kad atsakovas dalyvautų teisminiame procese.

2. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau atlikti tokios ekspertizės buvo neįmanoma tik dėl atsakovo nedalyvavimo procese. Ieškovė tada ir dabar sutinka, kad būtų paskirta DNR ekspertizė jos sūnaus V. E. tėvystei nustatyti.

3. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka teikti vaikui 100,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes jis augina sūnų A. B., gim. 2014-02-20, ir turi 95000,00 svarų sterlingų banko kreditą gyvenamojo namo pirkimui. Aplinkybės, kad atsakovas turi tokio dydžio paskolą namui įsigyti, rodo, kad atsakovo pajamos didelės, todėl, jeigu atsakovas gali pasirūpinti geromis savo sūnaus A. gyvenimo sąlygomis, turėtų tokias pat sąlygas suteikti ir kitam savo sūnui – V. Siūlomas 100,00 Eur išlaikymo dydis per mažas, todėl ieškovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kadangi visą teisminį procesą civilinėje byloje, daugiau nei pusantrų metų ieškovę atstovavo advokatė, teisminis procesas buvo apsunkintas atsakovo nedalyvavimu procese, daug pastangų buvo įdėta vien tik atsakovo buvimo vietos nustatymui bei procesinių dokumentų įteikimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad V. E., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvo duomenys nenurodyti (5 b.l.). Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas K. B., nes 2010 m. gruodžio 26-27 d. ji su atsakovu turėjo artimų santykių, ko pasėkoje po kelių savaičių pasijuto nėščia. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas sužinojęs, jog ji laukiasi, apsidžiaugė, gimus sūnui juos vieną kartą aplankė, iki 2012 m. birželio mėnesio siuntė pinigų sūnaus išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, bylą išnagrinėjęs be atsakovo dalyvavimo (apie teismo posėdį pranešant viešo paskelbimo būdu) bei nesant eksperto išvados dėl tėvystės nustatymo. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą, skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, vadovaudamasis tik ieškovės liudijimais. Atsakovas taip pat nurodo, kad apie ieškinį sužinojo tik iš policijos, atvykti į teismo posėdį fiziškai neturėjo galimybės, nes dirba Anglijoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja LR CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. LR CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis LR CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. LR CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti LR CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apelianto tėvystę pirmosios instancijos teismas nustatė nepaskyręs ekspertizės ir atsakovui realiai nežinant apie 2015-06-30 paskirtą posėdį, kurio metu byla buvo išnagrinėtą iš esmės. Iš bylos duomenų bei paties atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato nustatytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (62 b.l.) 2015-04-23 išsiųstas teismo pranešimas su ieškiniu ir jo priedais bei teismo šaukimas į 2015-05-28 paskirtą parengiamąjį teismo posėdį (63 b.l.), kuriuos atsakovas gavo (91 b.l.). Nors teismas duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui neturėjo, siųsti procesiniai dokumentai teismui nebuvo grąžinti kaip neįteikti, tačiau apie 2015-06-30 vyksiantį teismo posėdį teismas nutarė atsakovą informuoti tik viešo paskelbimo būdu (70 b.l.). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariatas atlikęs atsakovo paiešką taip pat nustatė atsakovo atstovo duomenis (62 b.l.), tačiau duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas minėtą asmenį informavo apie bylos nagrinėjimą byloje nėra. Nustatydamas tėvystę pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, t. y. nebuvo nustatinėjami įrodomieji faktai, patvirtinantys atsakovo tėvystę (apklausiami liudytojai, skiriama ekspertizė).

Pažymėtina, kad dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – LR CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (LR CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjime. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (LR CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas žinodamas apie pareikštą ieškovės ieškinį netinkamai naudojosi jam įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis – nepateikė teismui atsiliepimo, savo iniciatyva nesidomėjo bylos eiga, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį terminą. Tačiau remdamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo tėvystę nesurinkęs (nebandęs rinkti) pakankamai įrodymų, teisėjų kolegija vertina, jog konkrečiu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas, nes šeimos bylų nagrinėjime proceso koncentruotumas kaip minėta , yra paskesnis po viešojo intereso. Tuo pagrindu, atsižvelgiantį ir į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių (surinktų įrodymų) nepakanka daryti išvadai, jog atsakovas yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu konkrečiu atveju tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybes, kad šiuo metu atsakovo gyvenamoji vieta yra aiški, atsakovas žino apie vykstantį procesą, nori, jog būtų paskirta ekspertizė, ieškovė tokios ekspertizės atlikimui neprieštarauja (107 b.l.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu yra būtina atsakovą kviesti į teismo posėdį bei skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo atsakovo atsisakymas ekspertizės (nenuvykimas į ekspertinę įstaigą) galės būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas (LR CK 3.148 straipsnio 2 dalis), taip pat atsakovo vengimas priimti šaukimą ir atvykti į teismo posėdį galės būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kaip bandymas vilkinti procesą (LR CPK 7 straipsnis, 8 straipsni). Pažymėtina, kad sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, atsakovas pats turėtų kreiptis į teismą su prašymu skirti ekspertizę bei nurodyti laiką, kada jis gali nuvyti į ekspertinę įstaigą. Byloje, atsiradus sunkumams dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui ir nepavykus jam pranešti apie ekspertizės paskyrimą, teismui tikslinga pasiūlyti ieškovei pateikti bei rinkti papildomus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti atsakovo tėvystę, pvz. kviesti liudytojus - asmenis, kurie gali patvirtinti, ar paneigti ieškovės ir atsakovo bendravimą ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo tėvystę nesurinkęs (nebandęs rinkti) pakankamai įrodymų, o pasirėmė tik ieškovės paaiškinimais, kurie, konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negali būti pakankamais įrodymais tėvystei nustatyti, todėl, būtinybė rinkti esminius bylai įrodymus (skirti ekspertizę, kviesti liudytojus ir kt.) bei nesiaiškinimas aplinkybių, galinčių patvirtinti ieškovės paaiškinimus, leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi, renkant naujus įrodymus ir jais remiantis, o tai yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad teismo sprendimas laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis gautiems įrodymams patvirtinantiems turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tik tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl aplinkybių egzistavimo. Nors civiliniame procese ribojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant užtikrinti žmogaus teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą laiką, tačiau kartu būtina užtikrinti, kad procesas visose teisminėse instancijose būtų tinkamas. Nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, neužtikrinama šalių teisė į instancinį teisminį bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, nebuvo atskleista jos esmė, todėl reikalinga bylą nagrinėti iš naujo ir sudaryti šalims pakankamas procesines garantijas ir sąlygas pateikti įrodymus, jų pagrindu išsiaiškinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kartu visiškai atskleisti bylos esmę, kad būtų galima priimti teisingą (teisėtą ir pagrįstą) galutinį procesinį sprendimą.

Remiantis išdėstytu bei tuo, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra išvestiniai ir galimi tik nustačius, kad atsakovas yra V. E. tėvas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo kas turi aukštesnę teisinę galią – LR Konstitucijos 18 straipsnis ar Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai arba įstatymams. Teisės akto atitikimo LR Konstitucijai nagrinėjimo LR Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad LR Konstitucinio Teismo kompetencijai nėra priskirtas klausimas nagrinėti teisės akto atitikimą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatoms. Remiantis nurodytu apelianto prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį sprendimą šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.