Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Regimantas Budreika, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. vasario 26 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-108-557/2014 dėl 18,10 Eur proceso išlaidų išieškojimo valstybei iš skolininko S. K. (S. K.), išieškotojos valstybės naudai (vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.) 2).2016 m. balandžio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tikrinti duomenys apie skolininko turtinę padėtį, atliktos užklausos registruose (v. b. l. 4, 5-10).2016 m. birželio 27 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 4, 11-13). Periodiškai tikrinti duomenys apie skolininko turtinę padėtį, atliktos užklausos registruose. (duomenys neskelbtini) gauti duomenys, kad skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (v. b. l. 68). (duomenys neskelbtini) priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas, priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 69-73). Minėti dokumentai (duomenys neskelbtini) išsiųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namams (v. b. l. 74). 2017 m. liepos 20 d. gautas skolininko atstovo advokato padėjėjo Erikos Pavlovičiaus prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, netenkinus prašymo, prašoma visą su skolininko vykdymo byla susijusią informaciją siųsti vienasmeniškai jam prašyme nurodytais rekvizitais (v. b. l. 76-80). 2017 m. rugpjūčio 8 d. priimtas patvarkymas dėl prašymo netenkinimo, kurio kopija išsiųsta skolininko atstovui bei skolininkui į įkalinimo įstaigą (v. b. l. 84-85). Tikrinti duomenys apie skolininko turtinę padėtį, atliktos užklausos registruose (v. b. l. 90-). (duomenys neskelbtini) priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas, priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 108-114). Minėti dokumentai (duomenys neskelbtini) išsiųsti Marijampolės pataisos namams, į skolininko bausmės atlikimo vietą (v. b. l. 116).

Dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti. Tokiu būdu pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, o juos vykdydamas jis atlieka procesinius veiksmus įvairiomis formomis – surašydamas rašytinį patvarkymą, rezoliuciją, duodamas žodinį potvarkį arba tiesiog fiziškai atlikdamas veiksmą. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, kuris suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jei savo potvarkiu, raštu ar veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinius veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1401-230/2015).

Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais negali būti savarankišku reikalavimu, nenurodant iš to kylančių pasekmių, kadangi šios faktinės aplinkybės konstatavimas savaime jokių teisinių pasekmių nesukels. Antstolio neveikimo teisėtumui vertinti turi subjektyvios aplinkybės, susijusios su iš šio reikalavimo patenkinimo išplaukiančiomis pasekmėmis – įpareigojimu atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ar galimai įpareigojimu atlyginti dėl to kilusius nuostolius.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Atliekant išieškojimo veiksmus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad teismai, vertindami antstolių veiksmus, turi vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika ir atsižvelgti į tai, jog antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus išieškojimo senaties terminui. Taip pat, kadangi nuo 2016 m. iki 2021 m. nebuvo rasta jokių piniginių lėšų skolai padengti, prašo nutraukti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Ši nuostata reiškia, kad tam tikrų rūšių išieškojimams atskiru įstatymu gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus išieškojimas nebegali būti vykdomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. vykdomasis raštas Nr. 1-108-5587/2014 dėl 18,10 Eur proceso išlaidų išieškojimo valstybei išduotas ne dėl baudos administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau dėl procesinių išlaidų patirtų baudžiamojoje byloje atlyginimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Teismas pažymi, kad nei CPK, nei BPK nuostatos nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl procesinių išlaidų atlyginimo išieškojimo vykdyti. Priverstinis išieškojimas iš skolininko yra tęsiamas iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo, išskyrus, jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma, t. y. 5,00 Eur (CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, šioje byloje nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties (CPK629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi jis neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Teismas, vertindamas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes mano, kad pareiškėjo nurodytu pagrindu byla negali būti nutraukiama, kadangi 18,10 Eur proceso išlaidų išieškojimo sumai senaties termino šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių laikytina, kad yra tikimybė, kad skolininkui atlikus paskirtą bausmę ateityje jis gali įgyti turto ar pajamų iš kurių gali būti išieškoma proceso išlaidų suma, taip pat pareiškėjas ateityje gali gauti pajamų ir įkalinimo įstaigoje iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Įvertinus byloje ir vykdomojoje byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti antstolio Regimanto Budreikos veiksmų neteisėtumą, antstolis, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė ir nepateikė įrodymų dėl šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.