Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl 16642 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis prijungtos administracinės bylos Nr. I-115-394/2016 duomenimis nustatyta, kad P. S. 1996 m. balandžio 30 d. pateikė tuometinei Mažeikių rajono žemėtvarkos agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) (17 b. l., I tomas). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ (18–23 b. l., I tomas) patvirtino pakoreguotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ (24 b. l., I tomas) 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė adresą – (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. Al-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ (25–26 b. l., I tomas) patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą bei nurodė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos; architektūrinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukštų skaičius – 1-2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukštis iki kraigo – 10 m. Telšių apskrities viršininkas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM.1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ (27 b. l., I tomas) atkūrė P. S. nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3000 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,1630 ha žemės atkurtos anksčiau Telšių apskrities viršininko administracijos 1996 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 61-4465, o nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,0395 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Telšių apskrities viršininkas 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ (28–29 b. l., I tomas) 10 punktu įsakė Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui atkurti P. S. (sprendimo Nr. VM.1-61-12) nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė 25 650,00 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ ir 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos P. S. nuosavybės teisės į 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini). (33–34 b. l., I tomas). 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (30 b. l., I tomas) ir 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (31–32 b. l., I tomas) pagrindu nuosavybės teisės į 0,3000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantį (duomenys neskelbtini) m. perėjo R. K.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9), tenkindamas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą:

1. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. JI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A1-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)).

3. Panaikino Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančiame (duomenys neskelbtini).

4. Panaikino Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ 10 punkto dalį, kuria P. S. nuosavybės teisės atkurtos į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini).

5. Pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančiame (duomenys neskelbtini).

6. Pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). k. v., esančiame (duomenys neskelbtini).

7. Taikė restituciją natūra – įpareigojo R. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,13 ha dalį 0,3000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-531-492/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9) atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo atmetė ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 35SK-295-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinant žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Po šio sprendimo pareiškėjos žemės sklypui suteikto unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 0,1700 ha, vidutinė rinkos vertė 16200 Eur. Pareiškėja užsakė nepriklausomą vertinimą ir gavo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ21/08-310, pagal kurią viso 0,3000 ha žemės sklypo vertė 2017-04-12 buvo 31100 Eur, o atidalinta ir perduoto valstybės nuosavybėn 0,1300 ha žemės sklypo vertė turto paėmimo dienai, t. y. 2017-04-12, yra 16400 Eur.

Pareiškėja nurodo, jog iš atsakovių priteistina turtinė žala, kurią sudaro 16400 Eur už valstybei grąžintą žemės sklypo dalį bei 242 Eur turto vertinimo išlaidų. Pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ21/08-310 ir kasos pajamų orderį Nr. 0034.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika, t. y. jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9) konstatuota, ,,kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. JI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A1-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ 10 punkto dalis, kuria P. S. nuosavybės teisės atkurtos į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, todėl naikintinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojanti 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). <...> Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas.“

Nagrinėjamu atveju neteisėtų valdžios institucijų darbuotojų veiksmų nereikia įrodinėti, nes šių veiksmų neteisėtumas, atkuriant nuosavybės teises ir priimant administracinius sprendimus, buvo patvirtintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9), LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-531-492/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9), kuria Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, darytina išvada, kad šiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuoti neteisėti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus darbuotojų veiksmai, nes, kaip pripažinta, tokią situaciją, kurioje buvo nepagrįstai ir neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir priimti kiti neteisėti administraciniai sprendimai, lėmė būtent valstybės institucijų veiksmai.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; LVAT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (iš lot. kalbos būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Nors veiksmų neteisėtumas, atkuriant nuosavybės teises ir priimant administracinius sprendimus, buvo patvirtintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9), LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-531-492/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9), tačiau šioje byloje turi būti nustatyta, ar yra kitos dvi būtinosios sąlygos: turtinė žala ir priežastinis ryšis tarp turtinės žalos bei neteisėtų veiksmų.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

Analizuojant ir vertinant pareiškėjos skunde bei patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji teigė, kad Lietuvos valstybės atstovo NŽT ir Mažeikių rajono savivaldybės atstovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta nurodoma turtinė žala, akcentuotina, kad iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo matyti, jog pareiškėja jai padarytą žalą sieja pirma su tuo, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 taikant restituciją (grąžinant dalį žemės sklypo valstybei) nebuvo priteista kompensacija.

Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė jai kilusios turtinės žalos fakto, nes, kaip jau minėta, įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9) nurodyta, jog ,,<...> Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.“ Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punktas numato, jog piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti lygiavertį žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. kovo 15 d. prašymu nurodė, kad 2022 m. vasario 21 d. prašymą laikyti negaliojančiu. Atsižvelgiant į prašymą (2022 m. vasario 21 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius apskaičiavo valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1671 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“. Mažeikių skyrius 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 35SD-989-(14.35.104) „Dėl 2022-02-21 prašymo laikymo negaliojančiu ir kompensavimo pinigais“, pareiškėją informavo apie administracinę procedūrą. Pažymėtina, kad jeigu asmuo atsisako žemės sklypo, už žemės sklypą kompensuojama pinigais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pasisakant dėl restitucijos ir nuostolių atlyginimo teisinio santykio, teismas pažymi, jog restitucijos paskirtis yra ne atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, o grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo momento. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu pritaikius restituciją pareiškėjai liko nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, yra pakartotinai vykdoma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl neteisėtų veiksmų, nustatytų įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-115-394/2016 pareiškėja negavo 16400 Eur pajamų.

Pareiškėja nurodo, kad analogiškoje byloje buvo priteista kompensacija (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis), tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti, nes pareiškėjos nurodomoje byloje buvo spendžiamas ne turtinės žalos atlyginimo klausimas, bet sprendžiama dėl restitucijos taikymo.

Antra, pareiškėja prašo priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos.

Pareiškėja dėl neturtinės žalos nurodė, jog ji viso ilgo proceso metu bei laukdama, kol bus padalintas žemės sklypas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę ir neapibrėžtumą. Taip pat buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai. Pareiškėja dėl atsakovių neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nes valstybė, painioje ir neaiškioje situacijoje nusavindama privačią nuosavybę, prieš tai suteikusi pareiškėjai pagrįstų teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės atkūrimu, atėmė dalį nuosavybės jos visiškai nekompensuodama. Viso to pareiškėja nebūtų patyrusi, kaip ir nebūtų buvę šio proceso, jei valstybės ir valdžios institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Pareiškėja nusivylė valstybe ir jos institucijomis dėl jos abejingumo ir nejautrumo jos piliečiui, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, būdamas kaltas dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, taip įveldama pareiškėją į bylinėjimosi procesą ir sukeldama jai didžiulius nepatogumus, bei sugriovė pareiškėjos lūkesčius, sietinus su atkurtąja nuosavybe.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020, 82 punktas).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl jai padarytos neturtinės žalos, sutinka su pareiškėja, kad ji neabejotinai patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jau aptartų atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, todėl atsakovės privalo jai atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Bylai taip pat aktualus principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Pažymėtina, kad vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirta neturtinė žala dėl padarytos žalos turtui, kuris yra atkuriama vertybė.

Kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės, negausi. Tokio pobūdžio bylose, priklausomai nuo individualių bylos aplinkybių, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribos yra maždaug nuo 86 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 už tyčinį turto (poilsio namo, pirties ir juose buvusio turto) sudeginimą ieškovui iš atsakovės priteista beveik 2000 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015 už statinių (metalinio garažo, metalinio namelio, metalinio tualeto) suniokojimą savavališkai vykdant tariamą teisę į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš atsakovų solidariai priteisė 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinės žalos (žr., pvz., LAT 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

Taigi, teismas papildomai atkreipia pareiškėjos dėmesį ir pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis yra vertinamas individualiai kiekvienu atveju, o ne proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu grąžintas valstybei. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kurių intensyvumas yra nesusijęs su sklypo plotu.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos išdėstytus argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai iš atsakovių solidariai priteistina 1500 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų, nes pareiškėja galėjo patirti emocinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kadangi, kaip nurodė pareiškėja dėl jau aptartų atsakovių atstovų neteisėtų veiksmų buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teises priklausiusio žemės sklypo. Pareiškėja nenurodė, jog pablogėjo jos sveikatos būklė. Teismo nuomone, 1500 Eur suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pareiškėja prašo iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinio dokumento parengimą.

Teismas pažymi, kad LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą tenkina iš dalies, todėl, priteisdamas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgs į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai priimtas sprendimas, darytina išvada, kad ji yra įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 4 punktą, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas yra būtinas.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Byloje esanti 2021 m. rugpjūčio 30 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėja yra atstovaujama advokato Mindaugo Klemenio. Patirtų išlaidų realumą patvirtina banko „Swedbank“ 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 50, taip pat 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas, iš kurių matyti, jog pareiškėja už procesinių dokumentų dėl žalos už paimtą žemę atlyginama parengimą sumokėjo advokatui 500 Eur.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjos pirminis skundas surašytas 2022 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1598,1 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3995,25 Eur (1598,1 Eur × 2,5). Taigi, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma dėl advokato atstovavimo neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugų dydžio.

Įvertinus tai, jog skundas patenkintas iš dalies (pirmasis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas; antrasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir nepatenkintas pilnai, tačiau, kaip jau minėta, neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl laikytina, jog antrasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas), pareiškėjai priteistina 250 Eur (500 Eur x 0,50 % patenkintų reikalavimų dalis) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. skundą ir patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjos R. K. skundo ir patikslinto skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai R. K. solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai R. K. solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.