- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-663-230/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Stamita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltik sport“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stamita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-23228-285/2013 (dabar Nr. 2-1719-285/20014) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltik sport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stamita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 17549,23 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ieškinio sumai. Nurodė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų, vengia atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais pagal rangos sutartis, todėl yra pagrįstas pavojus, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes atsakovė gali turtą paslėpti arba jį iššvaistyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Stamita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, už bendrą 17549,23 Lt sumą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatęs, kad 2013 metais atsakovei pagal kitų kreditorių reikalavimus yra iškelta civilinių bylų, taip pat įvertinęs, kad reikalavimo suma – 17 549,23 Lt pakankamai didelė, sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjamas, tačiau pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atlieka ieškovės teisių ir interesų apsauginę funkciją, užkerta kelią didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrina teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, atsižvelgdamas tik į ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau vien ieškovės teiginiai dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra pakankama sąlyga jas taikyti. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau ieškovė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu jai priklausantį turtą, lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl tai nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodo, kad jai ieškinio suma nėra didelė, įvertinus tai, kad įmonės darbuotojams kas mėnesį išmokama apie 50 805 Lt atlyginimo, skolos Sodros biudžetui atsakovė neturi, o atsakovei iškeltos civilinės bylos yra nutrauktos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdama su skunde išdėstytais argumentais, nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. apie turimą turtą, jo sudėtį ir jam taikytus suvaržymus, turimus kreditorinius įsipareigojimus, duomenis apie kredito įstaigose bei įmonės kasoje turimas lėšas, sutartis, iš kurių būtų galima spręsti apie reguliariai gaunamas dideles pajamas. Be to, net labai gera įmonės finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu savaime negarantuoja, kad ji nepablogės vykdant ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė, teigdama, kad visos civilinės bylos jos atžvilgiu yra nutrauktos, teismui pateikė klaidingą informaciją. Remiantis atsakovės kreditingumo ataskaita, atsakovė šiuo metu dalyvauja 6 teisminiuose procesuose, kaip atsakovė, o jos turtui yra pritaikyti 5 areštai bendrai 717 481,120 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2012).
Apeliantė teigia, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su kuo galima iš dalies sutikti. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje 2-1851/2013). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jie paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-685/2013). Nagrinėjamoje byloje apeliantė pagrindiniu atskirojo skundo argumentu nurodo aplinkybę, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma apeliantės atžvilgiu negali būti laikoma didele. Atsakovė šiam argumentui pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė tik VSDFV Alytaus skyriaus 2013-12-09 pažymą (b. l. 79), kuri patvirtina, kad atsakovė Sodros biudžetui nėra skolinga. Tačiau ši pažyma nepatvirtina geros atsakovės turtinės padėties, o apeliantė nepateikė jokių kitų įrodymų (tai galėtų būti įmonės balansas, duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys iš sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus kt.), pagal kuriuos galėtų būti nustatyta įmonės turtinė padėtis ir įvertinta galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl atsakovei nepateikus jokių jos gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, neatsiranda pagrindas konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir nekils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis.) Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui, ir tokių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė ne tik didele ieškinio suma, bet ir ieškovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, kuri vertintina kaip tam tikra prielaida spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Galimą grėsmę sprendimo vykdymui patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kurie patvirtina, kad 2013 m. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta 13 bylų, kuriose skolininku buvo nurodyta UAB „Stamita“, daugumoje jų reikalavimai buvo patenkinti, kas patvirtina, kad atsakovė turi tam tikrų problemų santykiuose su kreditoriais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir jas vertino, kaip pagrįstas prielaidas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai yra susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių kilimu. Šiuo atveju, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, spręstina, kad jos nepažeidžia proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas varžo jos ūkinę veiklą, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pateikti prašymą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam jai priklausančiam turtui ieškinio reikalavimo ribose ar sumokėti reikalaujamą priteisti sumą į teismo specialiąją sąskaitą (CPK 148 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.