Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl leidimo be vaiko tėvo sutikimo nepilnamečiui išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino jaunystėje, padraugavo gal metus ar pusantrų ir išsiskyrė. Jiems išsiskyrus ji sužinojo, kad laukiasi kūdikio, šią žinią ji pasakė atsakovui, atsakovas dar norėjo taikytis, bet ji tą žmogų jau buvo spėjusi perprasti ir atnaujinti draugystės nenorėjo. Vaikui gimus atsakovas buvo atvykęs aplankyti vaiko vieną kartą į ligoninę, dar vieną kartą į namus, o po to dingo ir daugiau nei jos, nei vaiko gyvenime nedalyvavo. 2009 metais ji prisiteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui, tačiau atsakovas išlaikymo nemokėjo, vaiku nesidomėjo. Kiek jai žinoma atsakovas gyvena užsienį, ji gavo atsakovo el. paštą, bandė susisiekti per mesengerį, net vieną kartą atsakovas kalbėjo su vaiku, tačiau po karto vėl dingo ir daugiau jokių žinių ji apie atsakovą neturi. Ji jau kurį laiką gyvena ir dirba Norvegijoje, turi ten draugą, jiems gimė duktė, nusipirko naujus namus ir nori kad kartu su ja Norvegijoje gyventų ir sūnus. Taisyklės Norvegijoje yra griežtos, todėl ji nori tinkamai susitvarkyti visus dokumentus, atsakomybė dėl vaiko tenka jai, o kadangi gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas jai reikalingas jo sutikimas išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę. Berniukas M. puikai kalba angliškai, jam patinka Norvegijoje, turi ten draugų, įsitvirtino mokykloje. Taip pat, kadangi atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, jo nepažįsta, jo neaugina, prašo jam apriboti tėvo valdžią.

5. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą (toliau – Skyrius) atstovė nurodė, kad vaiku nuo gimimo rūpinasi viena pati mama, Skyrius neturi informacijos, kad mama netinkamai vykdytų motinos pareigas, todėl neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama bei jai išduotas leidimas be atsakovo sutikimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę. Civilinis kodeksas numato, kad užtenka tik vienos sąlygos, t. y. užtenka tik fakto, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, o šis faktas šioje byloje yra įrodytas, todėl neprieštarauja, kad atsakovui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžią į vaiką M..

6. Atsakovas Ž. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (pranešimas apie bylą įteiktas viešo paskelbimo būdu, taip pat procesiniai dokumentai, šaukimas į posėdį, nuoroda į nuotolinį posėdį išsiųsti elektroniniu paštu), todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja, vaikas nuo pat gimimo gyvena ir auga su mama, yra jos auklėjamas, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama M. P. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove M. P. atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) M. P. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl leidimo be vaiko tėvo sutikimo nepilnamečiui išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę

9. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiuoju suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-377/2019).

11. Vertinant priežastis, dėl kurių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbios aplinkybės yra tos, kad nepilnamečio M. ryšys su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Berniukas nuo gimimo gyveno su mama, tėčio nepažįsta, tėtis jo gyvenime nedalyvauja. Pačios ieškovės išvykimo į Norvegiją priežastis yra gana svarbi. Ten ji yra sukūrusi kitą faktinę šeimą, su draugu augina nepilnametę dukterį L. P., gimusią (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąjį būstą. Nepilnametis M. 2021 metų rugpjūčio mėnesį kartu su mama atvyko į Norvegiją atostogų, tuomet šeima ir nutarė, kad vaikas turi gyventi su mama. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos patvirtinimo matyti, kad nepilnametis M. P. yra (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokinys 2021 – 2022 mokslo metais. M. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą 2021 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovė nurodė, kad vaikas labai gerai jaučiasi naujoje aplinkoje, puikiai kalba angliškai, turi draugų. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad šioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad leidimas ieškovei išvežti sūnų nuolat gyventi į Norvegiją atitinka geriausius vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

12. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d., 2 d.). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

13. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas Ž. B. yra nepilnamečio M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. 2009 m. birželio 22 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-935-747/2009 buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. iš jo tėvo Ž. B. po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2009-04-22 iki sūnaus pilnametystės. Iš teismui pateiktos antstolio Vaido Drungilo pažymos matyti, kad 2021-09-17 datai išlaikymo įsiskolinimas buvo 10724,83 Eur.

14. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, susijusią su atsakovo veiksmais vaiko atžvilgiu, išklausęs ieškovės, jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės, liudytojos paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečio vaiko auginimo, juo nesirūpina, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti pačią griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

15. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Atsakovas Ž. B. savo sūnaus neaugino, vos gimus vaikui matė jį tik porą kartų ir daugiau vaiko gyvenime nedalyvavo, neteikė išlaikymo, sūnaus nematė 13 metų, su juo nebendrauja, ryšių nepalaiko. Nepilnametis M. P. savo tėvo nėra matęs, jo kaip artimo žmogaus neidentifikuoja, neturi su juo sukūręs emocinio ryšio. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai pavyko susisiekti su atsakovu ir net trumpai su juo pakalbėti bei su atsakovu bendravo ir nepilnametis vaikas, tačiau po šio vienintelio karto atsakovas vėl dingo ir jokio noro bendrauti nei su ieškove, nei su nepilnamečiu sūnumi neišreiškė. Ieškovė po išlaikymo vaikui priteisimo kreipėsi į antstolio kontorą dėl priverstinio periodinių išmokų išieškojimo, tačiau jokia išlaikymo suma iš atsakovo nebuvo išieškota, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nusišalino nuo pareigų sūnui, deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovės mama J. P. patvirtino, kad atsakovas anūką yra aplankęs tik vos jam gimus, daugiau vaiko gyvenime jis nesirodė, išlaikymo jam neteikė, neskambino, neieškojo nei pačios ieškovės, nei jų vaiko.

17. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovas nesirūpina savo vaiku M., jo neaugina, nedalyvauja jo gyvenime, tėvo pareigų nevykdo. Atsakovas prie vaiko auklėjimo ir išlaikymo neprisidėjo niekada, neprisideda ir šiuo metu, vaiko poreikiais nesidomėjo ir nesidomi, jo neauklėja, susiklosčiusi atsakovo nedalyvavimo sūnaus gyvenime situacija yra nulemta vien tik atsakovo nepakankamo aktyvumo ir domėjimosi vaiku, atsakovui niekada nebuvo draudžiama bendrauti su vaiku, tačiau jis pats pasirinko vaiko gyvenime nedalyvauti. Šiuo atveju nėra pagrindo tikėtis, kad situacija gali pasikeisti, kadangi atsakovas savo pasyviais veiksmais tiek ieškovei susisiekus su juo, tiek teismui bandant jį surasti, išreiškė valią nedalyvauti vaiko gyvenime.

18. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, t. y. nevykdo jam įstatymu nustatytų savo kaip tėvo pareigų ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant dalyvauti vaiko gyvenime atsakovas nesiėmė. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvo valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), todėl ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią yra pargrįstas ir tenkinamas visiškai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

19. Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

20. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

22. Iš byloje pateikto ieškovės atstovės advokatės Saulenos Gasiūnienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, mokėjimų pavedimų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 800 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio ir 37 Eur už atliktus vertimus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina viso 922 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti nepilnamečio M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Leisti ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be vaiko tėvo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo su nepilnamečiu sūnumi M. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Neterminuotai apriboti atsakovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). tėvo valdžią į sūnų M. P., gimusį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 922 Eur (devynis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.