Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė O. K., išieškotojas R. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis V. D. prašė spręsti baudos skyrimo skolininkei O. K. (vaiko motinai) klausimą už Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nevykdymą, atitinkamai pagal antstolio surašytą 2023 m. sausio 24 d. aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą; baudą skirti išieškotojo R. L., naudai, baudos dydį nustatyti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Suinteresuotas asmuo O. K. kartu su atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – antstolio S. D. patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą; raštą iš Norvegijos institucijos, kurio vertimo tinkamumas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka; 2023 m. kovo 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal A. K. pareiškimą.

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tiek apeliantas, tiek suinteresuotas asmuo O. K. turėjo galimybę pateikti įrodymus bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, be to suinteresuotų asmenų pateikti nauji įrodymai nėra tiesiogiai susiję su antstolio prašymu dėl baudos skyrimo, atsisakytina priimti tiek apelianto, tiek suinteresuoto asmens O. K. pateiktus naujus įrodymus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Prie civilinės bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019 dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo nustatyta R. L. bendravimo su dukra K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka (vykd. b. l. 1–2). Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2021 m. kovo 12 d., pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir patvarkymas–reikalavimas dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos išsiųsti išieškotojui ir skolininkei (vykd. b. l. 17–21). R. L. 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į antstolį V. D., prašydamas dalyvauti kartu pasiimant dukrą gruodžio 30 d. 15 val. (vykd. b. l. 134–135). Išieškotojas R. L. antstoliui pateikė informaciją, jog teismo sprendimas nebuvo vykdomas ir jis pagal nustatytą tėvo su vaiku bendravimo tvarką neturėjo galimybės bendrauti su dukra K. 2022 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val., taip pat žiemos atostogų metu iki 2023 m. sausio 8 d. Taip pat yra blokuojamas ir negali bendrauti ryšio priemonėmis. 2023 m. sausio 24 d. antstolis surašė aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą, kuriame nurodyta, kad skolininkė O. K. teismo sprendimu būdama įpareigota išieškotojui R. L. leisti bendrauti ir susitikinėti su dukra K. L., 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienį) nuo 15.00 val., o taip pat 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val., taipogi ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d. nevykdė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o būtent neperdavė išieškotojui dukters ir tokiu būdu nesudarė sąlygų pasimatyti, pasiimti bei netrukdomai pasirinktoje vietoje jam bendrauti su dukra K. L. (vykd. b. l. 153). 2023 m. vasario 10 d. pareiškimu antstolis kreipėsi į teismą su prašymu taikyti teismo sprendimą neįvykdžiusiai skolininkei O. K. baudą (vykd. b. l. 154).

Dėl antstolio prašymo skirti baudą

16. Apeliantas skunde teigia, kad suinteresuotas asmuo O. K. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko K. L. bendravimo su tėvu R. L. tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaiko motinai neskyrė baudos už šio sprendimo nevykdymą 2022 m. gruodžio 30 d. nuo 15.00 val., taip pat 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val. ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d.

17. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019 33 punktas).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 25 punktas).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

20. Antstolis 2023 m. sausio 24 d. aktu apie teismo sprendimo nevykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad skolininkė O. K., teismo sprendimu būdama įpareigota išieškotojui leisti bendrauti ir susitikinėti su vaiku, 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienį) nuo 15.00 val., o taip pat 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val., ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d. nevykdė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o būtent neperdavė išieškotojui dukters ir tokiu būdu nesudarė sąlygų pasimatyti, pasiimti bei netrukdomai pasirinktoje vietoje jam bendrauti su dukra K. L.

21. Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotojas R. L., turėdamas tikslą susitikti ir bendrauti su vaiku nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 10.00 val., skolininkę informavo 2022 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku. R. L. susitikti su dukra atvyko 2022 m. gruodžio 30 d. nuo 15 val. į dukros buvimo vietą (duomenys neskelbtini). Antstolis akte nurodė, kad tėvas atvyko lyginį savaitgalį, kuris tuo pačiu sutampa su porinių metų gruodžio 31 d. bei sekančių metų sausio 1 d., taip pat minėtos dienos sutampa su dukros žiemos atostogų laikotarpiu, todėl pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėjo teisę bendrauti ir susitikti su dukra.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienis) buvo metų lyginė 52 savaitė ir pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo 1 punktą išieškotojas turėtų teisę susitikti ir bendrauti su dukra, tačiau ši sąlyga dėl lyginių savaičių savaitgalių negaliojo, nes iš pateikto „TAMO“ dienyno išrašo (b. l. 34) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 6 d. vaiko ugdymo įstaigoje paskelbtos žiemos atostogos.

23. Pagal Sprendimo 8 punktą, išieškotojas turi teisę praleisti laiką kartu su dukra K. jos mokslo metų rudens, žiemos ir pavasario periodų metu, atsižvelgiant į mokymosi įstaigos kasmet patvirtinamą atostogų periodą, tačiau apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra K. jis privalo informuoti ieškovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip 10 dienų prieš numatomą bendravimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. L. apie norą susitikti ir būti su dukra jos motiną informavo 2022 m. gruodžio 21 d. (vykd. b. l. 136), todėl skaičiuojant nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, pagal nustatytą bendravimo tvarką, 10 dienų periodas pasibaigė 2023 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendravimo su dukra pradžią – 2023 m. sausio 1 d., ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkė 2022 m. gruodžio 30 d. pareigos perduoti vaiką išieškotojui neturėjo.

24. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jau nuo 2022 m. gruodžio 30 d. susitikimui taikytinos įspėjimo dėl atostogų bendravimo tvarkoje nustatytos sąlygos. Kaip jau minėta, vaiko ugdymo įstaigoje žiemos atostogos buvo paskelbtos nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2022 m. gruodžio 27 d. pagal nustatytą bendravimo tvarką, turėjo būti taikomos sąlygos nustatytos atostogų laikotarpiui.

25. Pagal Sprendime nustatytą tvarką išieškotojas dėl bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu privalėjo susitarti su skolininke, jai apie tai pranešdamas nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 10 dienų prieš numatomą bendravimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad išieškotojas skolininkę apie ketinimą susitikti su vaiku atostogų metu elektroniniu paštu informavo 2023 m. sausio 2 d. (b. l. 35). Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 21 d. pranešime (vykd. b. l. 136), apeliantas išreiškė norą bendrauti su dukra savaitgalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tik 2023 m. sausio 2 d. pranešimu apeliantas informavo dukters motiną apie bendravimą su dukra jos žiemos atostogų metu.

26. Nors formaliai vertinant, kaip jau minėta nuo 2022 m. sausio 27 d. turėjo būti taikomos bendravimo atostogų metu sąlygos, tačiau net gi jei laikyti, kad apeliantas 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimu tinkamai informavo dukters motiną apie ketinimą bendrauti su dukra jos žiemos atostogų metu, pažymėtina, kad tėvo ir dukters santykiuose, negalima visiškai eliminuoti vaiko, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pakankamai brandus ir geba suvokti situacija, valios, nors pačioje nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra sąlygos numatančios atsižvelgti į vaiko norą bendrauti.

27. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dukra nei 2022 m. gruodžio 30 d., nei vėlesnėmis dienomis nenorėjo bendrauti su tėvu (b. l. 41–42). Apie tai, kad dukra, žinodama, kad tėvas ketina su ja susitikti, išreiškė valią nebendrauti su tėvu, suinteresuotas asmuo O. K. 2022 m. gruodžio 30 d. elektroniniu laišku informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyrių ir antstolį (b. l. 36, 41).

28. Iš byloje esančio Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 6 d. rašto nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 30 d. suinteresuotas asmuo O. K. atsiųstame elektoriniame laiške nurodė, kad dukra kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 1 d., nors pagal bendravimo tvarką turi praleisti su tėvu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas aiškindamasis situacija bendravo su mergaite, kuri paaiškino, kad ji 2022 m. gruodžio 30 d. du kartu atsisakė važiuoti su tėvu, ją labai nuvylė tėvo elgesys, nes jis atvyko į susitikimą su antstoliu ir jo padėjėja, su pašaipa žiūrėjo į mamą. Taip pat mergaitė paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 31 d. 10 val. susitikus su tėvu ant namo laiptų, tėvas ją iškarto įspėjo, kad pokalbį įrašinėja. Mergaitė nurodė, kad paklausta, ar važiuos su tėvu, atsisakė vykti kartu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui K. paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 31 d. ji nenorėjo važiuoti su tėvu, dėl įvykių buvusių išvakarėse, kai į namus buvo atvykęs antstolis. Mergaitė nurodė, kad mama jai netrukdo ir skatina bendrauti su tėvu, tačiau ji bendrauja tada, kai nori pati. K. paaiškino, kad ji bendrauti nenori būtent dėl tėvo elgesio, kadangi bendravimo metu jis nesidomi jos pasiekimais mokykloje, nepasiteirauja kaip jai sekasi, o užduoda tokio pobūdžio klausimus, kurie yra reikalingi garso įrašui padaryti (b. l. 37–40).

29. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

30. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo O. K. aktyviais, tyčiniais veiksmais, žodžiais būtų nuteikusi dukrą prieš tėvą, neleidusi ar trukdžiusi dukrai susitikti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad suinteresuotas asmuo O. K. dėjo pastangas, siekdama, kad dukros ir tėvo bendravimas vyktų teismo sprendime nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako, nes mergaitė kategoriškai atsisakė bendrauti su tėveliu.

31. Tai, kad suinteresuotas asmuo O. K. deda pastangas, jog būtų atkurtas tėvo ir dukters bendravimas, patvirtina aplinkybė, kuri nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės, jog ji 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1140-339/2023 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sutarė dėl kitokios nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarkos (apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant skundą, minėta nutartis nebuvo įsiteisėjusi) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antstolio prašymo dėl baudos skyrimo, išsamiai ištyrė tiek byloje, tiek vykdomoje byloje esančius duomenis, įvertino tiek antstolio, tiek pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju baudos skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą neatitiktų minėtų principų.

33. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis suinteresuoto asmens O. K. teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skirti baudą suinteresuotam asmeniui O. K. už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos patirtos už apeliantui suteiktą teisinę pagalbą neatlygintinos.

36. Suinteresuotas asmuo O. K. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

38. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad suinteresuoto asmens R. L. apeliacinis skundas netenkintas, suinteresuotam asmeniui O. K. iš apelianto priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.