Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1669-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2A-1669-524/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankui, UAB „BTA Draudimas“
Kategorijos
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1669-524/2014Teisėja R. Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-01895-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorijos 129.2;121.21; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui, T. G., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, UAB „BTA Draudimas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014-02-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-254193 ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-03 antstolis varžytynėse pardavė ieškovui priklausantį turtą – žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjui T. G. už 144 714 Lt, t. y. už daug mažesnę nei rinkos kainą. Turtas hipotekos lakšte ir kredito sutartyje buvo įvertintas 748 000 Lt suma – penkis kartus didesne rinkos verte nei parduotas varžytynėse. Ieškovas kreipėsi į antstolį dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau antstolis atsisakė skirti ekspertizę ir pareikalavo apmokėti vertinimo išlaidas, o ieškovas neturėdamas pajamų negalėjo apmokėti ekspertizės išlaidų. Jeigu antstolis nebūtų už per mažą kainą pardavęs ieškovui priklausančio žemės sklypo ir namo, nebūtų reikėję priverstinai realizuoti ir kito ieškovo šeimos turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-08 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui T. G. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo 43,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas turto pardavimo iš varžytynių aktą ginčija tuo pagrindu, jog turtas parduotas už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė, t. y. CPK 602 str. 1 d. 6 p. nustatytu pagrindu. Ieškovas varžytynėse parduoto turto kainos rinkos kainos neatitikimą įrodinėjo 2008 m. ieškovo ir kredito davėjos AB SEB banko sudaryta kredito sutartimi ir jos pakeitimais. Visuotinai žinoma, kad 2009 m. šalį apėmusi ekonomikos krizė nepasibaigė ir atitinkamai nepasikeitė nekilnojamojo turto kainų mažėjimo tendencija, akivaizdu, jog 2008 m. nustatyta ginčo turto rinkos vertė po penkerių metų pakito, todėl ieškovo nurodyta 2008 m. kredito sutartis ir jos pakeitimai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais vykdymo procese atlikto turto vertinimo nepagrįstumą, nes juose nurodyta turto vertė 2008 m., o ginčo turtas įvertintas 2013-08-01. Įrodymų, jog turto vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko 2013-08-01 ekspertizės akte Nr. LDC-30742 nurodyta parduotino iš varžytynių turto vertė neatitiko norminių aktų reikalavimų ar realios rinkos vertės, ieškovas teismui nepateikė. Nors ieškovas 2013-08-23 ir pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti 2013-08-12 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir skirti pakartotinę, nešališką ekspertizę, tačiau kitų antstolio įpareigojimų – pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo išsamios ekspertizės bei įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, nevykdė. Tai rodo ieškovo pasyvumą vykdymo procese, ieškovas su antstoliu iš esmės nebendradarbiavo ir vykdymo eiga nesidomėjo, nušalinimo ekspertui nereiškė, nepasiūlė iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo, antstolio veiksmų neskundė. Ieškovas ieškinyje teigė, jog antstolio nurodyto įpareigojimo – įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, įvykdyti negalėjo dėl sunkios finansinės padėties. Tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas kreipėsi į antstolį prašydamas atidėti pastarųjų sumų mokėjimą ar nuo jų atleisti ar kad būtų pateikęs antstoliui įrodymus, patvirtinančius sunkią finansinę padėtį. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei jo atstovas neprašė teismo skirti ekspertizės siekiant nuginčyti pardavimo iš varžytynių metu nustatytą turto rinkos vertę.

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turtas parduotas už daug mažesnę nei rinkos kainą. Jeigu antstolis nebūtų už per mažą kainą pardavęs ieškovui priklausančio žemės sklypo ir namo, nebūtų reikėję priverstinai realizuoti ir kito ieškovo šeimos turto – buto.

Atsiliepimas

Atsakovo T. G. atstovas advokatas R. Kivylius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų ir motyvų, dėl kurių sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo panaikinti varžytynių aktą, nes ieškovas neįrodė, jog turtas parduotas už mažesnę kainą. Turtas buvo įkainotas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, paskirta ekspertizė, ieškovui suteikta galimybė prašyti kitos ekspertizės. Be to, atsakovas turtą įsigijo antrosiose varžytynėse, o tai reiškia, kad jeigu turto kaina būtų nepagrįstai maža, turtas būtų parduotas jau pirmosiose varžytynėse. Atsakovas nurodo ir tai, jog ieškovas galbūt piktnaudžiauja procesu ir siekia užvilkinti priverstinį išieškojimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

Apeliantas prašė CPK 602 str. 1d. 6 p. pagrindu pripažinti negaliojančiu 2014-02-04 turto – žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu – pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-254193. Apeliantas teigia, kad žemės sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, nes antstolis turtą įkainojo mažesne nei rinkos verte. Turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų (CPK 700 str.). Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 str. – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). CPK 602 str. nustatyti turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Šiame straipsnyje nurodytas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas yra baigtinis. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 12, 13 d. nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis 2013-05-20 patvarkymu Nr. Sl-204575 informavo vykdymo proceso šalis, kad parduotiną iš varžytynių turtą pavedė įkainoti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko, patvarkymas ieškovui buvo įteiktas 2013-05-23 (v. b. l. 21, 22). Turto vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko 2013-08-01 ekspertizės akte Nr. LDC-30742 nurodyta, kad parduotino iš varžytynių turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 233 000 Lt (v. b. l. 23–41). Antstolis 2013-08-12 surašė patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1-221155, kurį 2013-08-16 įteikė ieškovui susipažinti ir nuomonei dėl nustatytos turto kainos nustatymo pareikšti (v. b. l. 43, 44). Ieškovas prašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau antstoliui įpareigojus ieškovą įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas už pakartotinę ekspertizę, ieškovas to nepadarė. Ieškovas teigė, kad neįmokėjo antstolio nurodytos sumos dėl sunkios finansinės padėties, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių duomenų apie sunkią turtinę padėtį neteikė, taip pat neprašė atidėti mokėjimą.

Apeliantas teigia, kad parduoto turto rinkos vertė pardavimo iš varžytynių metu buvo didesnė. Šį savo teiginį jis grindžia 2008 m. nustatyta turto kaina, kuri tuo metu buvo 748 000 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Visų pirma, turtas buvo įvertintas 2008 m., dar neprasidėjus nekilnojamojo turto krizei. Turtas buvo parduodamas iš varžytynių 2014 m., turto rinkos vertė profesionalaus vertintojo nustatyta 2013 m., be to, įvertintina ir tai, kad nekilnojamojo turto kainos nuo 2008 m. žymiai krito ir šiuo metu jos nėra tokios pat ar panašios į buvusias 2008 m. Be to, parduodamas gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, jo baigtumas – 37 proc. (b. l. 65–67). Taigi nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog parduodamo turto vertė 2013 m. ir 2008 m. buvo panaši. Pažymėtina ir tai, kad turtas nebuvo parduotas pirmosiose varžytynėse, o tuo atveju, jeigu kaina būtų buvusi per maža, kaip teigia ieškovas, jis galbūt būtų parduotas iš karto. Tačiau už pradinę kainą turto niekos pirkti nepageidavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes neįrodyta, jog turtas iš varžytynių buvo parduotas už per mažą kainą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2421 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 2421 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. B. 2421 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisRimvida Zubernienė