- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 2VP-2675-1098/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31535-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Skolininkas
- V.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas V. (V.) B., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkui V. B. 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo termino pasibaigimo – 2020 m. sausio 19 d., valstybės naudai.
2. Antstolė pareiškime nurodo, kad vykdo 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas V. B. įpareigotas atlikti veiksmus – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti rekonstruotos lauko virtuvės (padidintas sienų aukštis ir pastatytos naujos stogo konstrukcijos, įrengtas mansardinis aukštas, rekonstruoto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Anot antstolės, minėtas privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, todėl 2021 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas bei perduotas teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo tenkinti antstolės pareiškimą ir vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui V. B. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2019 m. liepos 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2019 m. liepos 18 d. surašė V. B. savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo skolininką iki 2020 m. sausio 18 d. išardyti rekonstruotos lauko virtuvės, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti pratęstas iki 2020 m. balandžio 18 d. Inspekcijai atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2021 m. rugpjūčio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas privalomojo nurodymo per nustatytą terminą neįvykdė, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu skolininko V. B. atstovas advokatas Michailas Sadovničius prašė pareiškimą atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas padarytų išvadą, kad yra pagrindas skolininko atsakomybei taikyti, prašė skirti atstovaujamajam vienkartinę baudą arba maksimaliai mažinti antstolės prašomą skirti periodinę baudą. Paaiškino, kad skolininkas inicijavo teisminį procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be žemės sklypo bendraturtės, su kuria yra ginčas, sutikimo. Minėtoje nagrinėjamoje civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad V. B. galėtų būti leista gauti rekonstruoti statinį leidžiančius dokumentus be žemės sklypo bendraturtės sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektą tuo atveju, jeigu bendraturtės atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstravimui būtų pripažintas nemotyvuotu ar netinkamai motyvuotu. Taigi, anot atstovo, nagrinėjamu atveju yra galimas savavališkos statybos įteisinimas, netaikant skolininko atžvilgiu kraštutinės priemonės, susijusios su savavališkai pastatytų ar perstatytų statinio dalių, išardymu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0177/21/01316 duomenimis, skolininko atstovo paaiškinimais byloje nustatyta, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą dėl statybos teisėtumo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrino ūkio paskirties pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą ir surašė 2019 m. liepos 18 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo, kad „Savavališkai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rekonstruota lauko virtuvė, pagalbinio ūkio paskirties pastatas neturint statybą leidžiančio dokumento pastato rekonstrukcijai. Tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį.“ Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ nuostatomis, dėl savavališkos statybos darbų V. B. 2019 m. liepos 18 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 18 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas buvo įpareigotas iki 2020 m. sausio 18 d. išardyti rekonstruotos lauko virtuvės (padidintas sienų aukštis ir pastatytos naujos stogo konstrukcijos, įrengtas mansardinis aukštas) (rekonstruoto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Skolininko prašymu, Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini), terminas privalomajam nurodymui įvykdyti buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 18 d. Inspekcijai atlikus patikrinimą, 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-3612-860/2020, atmetė skolininko skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo ir 2020 m. sausio 23 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo dvejiems metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2225-662/2021, atmetė V. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Skolininkas V. B. 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu žemės sklypo bendraturtei (atsakovei), su kuria yra ginčas, prašydamas pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovės sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.). Šio ieškinio pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose pradėta civilinė byla Nr. e2-454-892/2022, byloje paskirtas 2022 m. vasario 7 d. teismo posėdis.
8. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
9. Per nustatytą privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminą (bendrąjį 6 mėnesių, sutrumpintą ar pratęstą) asmuo turi pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyme nustatytu būdu: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis) arba teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).
10. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.
11. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kokią įtaką privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo termino eigai turi privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme, tačiau šio straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra perduodamas antstoliui priverstiniam vykdymui, kai iškelta byla dėl jo teisėtumo arba termino pratęsimo – jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Analogiškas reglamentavimas nustatytas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 147 punkte: nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo.
12. Pirmiau nurodytos teisės normos aiškiai nenustato, per kiek laiko po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalomasis nurodymas perduodamas antstoliui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Tai reiškia, kad teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo. Aiškinant priešingai – kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi po 6 mėnesių nuo nurodymo surašymo, nepriklausomai nuo vykstančio teismo proceso dėl jo teisėtumo ar pratęsimo, ir nurodymas perduodamas antstoliui nedelsiant teismo sprendimui įsiteisėjus – asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka skundžiančiam privalomąjį nurodymą teisme, nebūtų sudaryta galimybės jį įvykdyti gera valia, nors tokią galimybę turi asmenys, neapskundę privalomojo nurodymo. Dėl to Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, sprendime turėtų nurodyti, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Inspekcijos privalomasis nurodymas yra galiojantis, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas. Pats savavališkos statybos faktas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir jis nekvestionuojamas. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijai atlikus patikrinimą, 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Bylos nagrinėjimo metu skolininkas neginčijo fakto, kad privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. privalomuoju nurodymu skolininkas buvo įpareigotas iki 2020 m. sausio 18 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis terminas Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 18 d. Skolininkas 2020 m. balandžio 16 d., t. y. nepasibaigus nustatytam ir pratęstam terminui, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dvejiems metams, tačiau teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti jo prašymą, nurodydamas, kad jis neteismingas minėtam teismui ir pareiškėjas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šiam teismui paštu išsiuntė 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. liepos 21 d.
15. Kaip aukščiau jau buvo nurodyta, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Nagrinėjamu atveju Inspekcija su prašymu priverstinai vykdyti skolininko atžvilgiu surašytą privalomąjį nurodymą į antstolę kreipėsi 2021 m. rugsėjo mėnesį, t. y. po to, kai 2021 m. liepos 21 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, t. y. faktiškai nepažeidžiant privalomojo nurodymo pateikimo tvarkos.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pastebėti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d., kaip skolininkas pirmą kartą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dvejiems metams, iki 2021 m. liepos 21 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, skolininkui dėl vykstančio teisminio proceso buvo apribota galimybė įvykdyti privalomąjį nurodymą gera valia. Kaip jau buvo minėta, skolininkas V. B. 2021 m. spalio 19 d., t. y. šiek tiek daugiau nei po dviejų mėnesių nuo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu žemės sklypo bendraturtei (atsakovei), su kuria yra ginčas, prašydamas pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovės sutikimo. Teismas tokius skolininko aktyvius veiksmus laiko pagrįstais nagrinėjamo klausimo kontekste, nes jie tiesiogiai susiję su privalomajame nurodyme nurodytais savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdais. Be to, kaip matyti iš Inspekcijos pozicijos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, skolininkui V. B. galėtų būti leista gauti rekonstruoti statinį leidžiančius dokumentus be žemės sklypo bendraturtės sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektą tuo atveju, jeigu bendraturtės atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstravimui būtų pripažintas nemotyvuotu ar netinkamai motyvuotu.
17. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų teikdamas prašymus dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, taip pat tinkamai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturtės sutikimo, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Faktiškai susidarė situacija, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūra užtrūko bei teko kreiptis į teismą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko aktyvūs veiksmai dėl ginčo savavališkos statybos įteisinimo pradėti pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam ir pratęstam terminui, jau prasidėjus priverstiniam vykdymui. Taigi, aplinkybė, kad skolininkas atlieka tam tikrus veiksmus, siekdamas pašalinti savavališką statybą, nors šie veiksmai ir nėra pakankami, negali būti pagrindu apskritai neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) privalomumas, o privalomojo nurodymo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant privalomajame nurodyme nustatytų įvykdymo terminų.
18. Kaip minėta, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
19. Nagrinėjamu atveju antstolė reiškia prašymą skirti skolininkui maksimalią 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 18 d., valstybės naudai. Inspekcija atsiliepime į pareiškimą patikslino šio termino skaičiavimo pradžios momentą, prašydama baudą skolininkui skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 19 d., kai pasibaigė pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
21. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkas už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, į tai, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų privalomojo nurodymo termino pratęsimui ir savavališkos statybos įteisinimui, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūra užtrūko bei teko kreiptis į teismą su ieškiniu, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skolininkui skirtina bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą konkrečia 400,00 Eur suma. Teismo vertinimu, paskirta konkreti bauda byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pakankama sudrausminti skolininką ir pasiekti vykdymo tikslus, jos dydis yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą.
22. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, antstolės pareiškimą tenkina iš dalies – skolininkui už 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo nevykdymą nuo 2020 m. balandžio 19 d. skirtina vienkartinė 400,00 Eur dydžio bauda (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
23. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo neįvykdymą.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804; pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Likusią dalį prašymo atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. 0177/21/01316.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.