- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- I3-3612-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01693-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. (V.) B. skundą (patikslintą) dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo pratęsti jam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190718-00004 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo ir 2020 m. sausio 23 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200123-00002 (toliau – ir Sprendimas), adresu: (duomenys neskelbtini), įvykdymo terminą dvejiems metams.
Nurodo, kad 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, tačiau teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, išaiškindamas teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas minėtą nutartį gavo 2020 m. gegužės 8 d., o kadangi ji galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo įteikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., mano, kad nepraleido termino kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Nurodo, kad jis savavališkai pradėjo pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rekonstravimo darbus, tačiau 2019 m. liepos 18 d. gavo Inspekcijos Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. sausio 18 d. Kadangi siekdamas įteisinti savavališką statybą ir atlikdamas įvairias procedūras nesuspėjo to padaryti iki nustatyto termino, jam Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu buvo pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. balandžio 18 d. Nurodo, kad siekdamas gauti statybos leidimą atliko šiuos veiksmus: 1) pagal užsakymą 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas vasaros virtuvės (viralinės) savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas; pažymi, kad šį darbą atliko nepraėjus net mėnesiui po savavališkos statybos akto surašymo; 2) pagal užsakymą 2019 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas topografinis planas bei objekto išsidėstymo schema; 3) 2019 m. lapkričio mėnesį buvo ruošiamas pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektas; 4) pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. pateikė Inspekcijai pastato rekonstravimo techninį projektą su prašymu išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą, tačiau leidimas nebuvo išduotas, kadangi nebuvo pateikti sklypo bendraturčių sutikimai. Nurodo, kad ruošiant techninį pastato rekonstravimo projektą 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo paruoštas žemės sklypo bendraturčių sutikimo tekstas. Nors viralinė priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, tačiau žemės sklypo bendraturčiai iki šiol nedavė sutikimo rekonstruoti pastatą. Pažymi, kad, nors statybos leidimas nebuvo gautas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių ir dėl to jis laiku negalėjo parengti statybos darbų projekto, tačiau ėmėsi visų įmanomų priemonių bei savo aktyviais veiksmais siekė gauti žemės sklypo bendraturčių leidimą. 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę ir 2020 m. balandžio 8 d. žemės sklypo bendraturčiams buvo pateiktas prašymas duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai, tačiau iki šiol sutikimas negautas. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įteisintų savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl objektyvių priežasčių įteisinimo procedūros užsitęsė. Dėl visų nurodytų priežasčių nurodo, kad nesuspės laiku, t. y. iki 2020 m. balandžio 18 d., įvykdyti sprendimo dėl Privalomojo nurodymo, todėl mano, jog egzistuoja teisinis pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dvejiems metams – iki 2022 m. balandžio 22 d.
Atsiliepimas
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (patikslintą), kuriame nurodo, kad su juo nesutinka, todėl prašo atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą grindžia tuo, jog keičia projektinę dokumentaciją, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat veiksmų, nukreiptų įteisinti savavališką statybą, atlikimu. Tačiau Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2020 m. gegužės 11 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pratęstam terminui. Nurodo, kad nei teismų praktika, nei teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Kaip matyti, iki kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas prašymą pratęsti terminą pateikė bendrosios kompetencijos teismui, tačiau teismas atsisakė priimti jo prašymą. Tai, kad turėdamas advokatę ir pateikdamas prašymą ne pagal rūšinį bylų teismingumą pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, ir netgi ta aplinkybė, kad jis sąžiningai klydo, savaime nepateisina delsimo įgyvendinti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Mano, kad pareiškėjo prašymas neturėtų būti tenkinamas, kadangi jis paduotas po 2020 m. balandžio 18 dienos, t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą dvejiems metams.
4. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui V. B. nuosavybės teise priklauso pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, jos pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.
5. Nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190718-00006, kuriame konstatuota, jog savavališkai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruota lauko virtuvė, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatas, neturint statybą leidžiančio dokumento pastato rekonstrukcijai.
Be to, Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. surašė ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodė iki 2020 m. sausio 18 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; taip pat išardyti rekonstruotos lauko virtuvės (padidintas sienų aukštis ir pastatytos naujos stogo konstrukcijos, įrengtas mansardinis aukštas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę.
6. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti jam Privalomojo nurodymo terminą. Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 18 d.
7. Pareiškėjas taip pat 2020 m. gegužės 12 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti.
8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020, ir kt.).
10. Pareiškėjas, minėta, Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. balandžio 18 d.; jis siekia, kad šis terminas būtų pratęstas, tačiau į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šio termino pratęsimo kreipėsi tik 2020 m. gegužės 12 d. (pirminis prašymas išsiųstas paštu), t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
11. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes šis terminas jau yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad gali būti pratęstas tik nepasibaigęs terminas, o pasibaigusį terminą nėra galimybės pratęsti. Pasibaigęs terminas galėtų būti tik atnaujinamas, tačiau Įstatymas ir teismų praktika nenustato galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo įvykdymo termino.
12. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus (teisme prašymas gautas ir užregistruotas 2020 m. balandžio 17 d., b. l. 10), su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti jo prašymą, nurodė, kad jis neteismingas minėtam teismui ir pareiškėjas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmiausia pareiškėjas klaidingai kreipėsi ne į tą teismą, t. y. į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, tačiau jo pareiškimą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą, teisiškai nėra reikšminga, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi jau praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė; tad tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas į tinkamą teismą kreipėsi nepraleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo termino; juo labiau kad pareiškėjas byloje turėjo profesionalų atstovą – advokatę, tad jam turėjo būti žinoma jau pakankamai seniai susiklosčiusi aiški teismų praktika dėl tokio pobūdžio bylų rūšinio teismingumo.
Tai, kad laiku kreipimasis ne į tą teismą nelaikoma teisiškai reikšminga aplinkybe, atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018). Tad pareiškėjo argumentai, kad jis po apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, gavimo per 7 dienas, t. y. nepasibaigus jos apskundimo terminui, kreipėsi į administracinį teismą, taigi nepraleido termino kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
13. Nustačius, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą jau po to, kai yra pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir šis terminas nebegali būti pratęstas, - kiti pareiškėjo argumentai tampa nebeaktualūs, tad teisėjų kolegija plačiau jų nebenagrinėja.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas pratęsti dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra nepagrįstas, tad atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
15. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas byloje iš viso sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), neatsižvelgiant į tai, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis), susidarė 20 Eur permoka (50 Eur – 30 Eur), kuri turi būti grąžinama pareiškėjui.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymai, 20 Eur žyminio mokesčio permoka jam grąžintina (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. (V.) B. skundą (patikslintą) dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo atmesti.
Grąžinti pareiškėjui V. (V.) B. 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėtojas – (duomenys neskelbtini), pradinis mokėtojas – V. B., mokėjimo data – 2020 m. balandžio 16 d., sumokėta per AB SEB banką).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.