Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-457/2016 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams Z. L., R. M., tretiesiems asmenims A. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. M. ieškiniu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti; panaikinti Joniškio rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovei Z. L. į ½ dalį V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turto – gyvenamojo namo, garažo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, malkinės, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė E. M. po sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Atsakovai Z. L. ir R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors po motinos V. M. mirties jų brolis J. M. su šeima liko gyventi motinos namuose, tačiau J. M. jokių prievolių, susijusių su motinos turto tvarkymu, valdymu, neperėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatė, kad J. M. žinojo, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos reikia kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau po savo motinos V. M. mirties negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes buvo pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimo laikas. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog mirusiosios V. M. palikimą priėmė atsakovai Z. L. ir R. M., notarė pagrįstai (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovei Z. L. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisę pirkti iš valstybės ½ dalį (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei teisę nuomoti iš valstybės ½ dalį (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės, priklausiusių palikėjai V. M., ir nėra jokio pagrindo naikinti šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatęs, kad po motinos V. M. mirties, J. M. jokių prievolių, susijusių su jos turto tvarkymu, valdymu, neperėmė, konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad mirus V. M., J. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos likusį turtą pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, atmetė. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui J. M., jo paliktą turtą (asmeninius daiktus) ieškovė faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes ji po sutuoktinio mirties toliau naudojosi likusiais daiktais. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, ir konstatavo, kad ieškovė E. M., kaip J. M. sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios(duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti kaip savo paveldėtą turtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Teismo išvada, kad J. M. po motinos V. M. mirties jokių prievolių, susijusių su jos turto tvarkymu, valdymu neperėmė, pagrįsta tik atsakovų paaiškinimais ir prieštarauja byloje surinktiems ir pateiktiems įrodymams. Teismas nevertino J. P., V. D., K. M. parodymų. Teismas nevertino, kad J. M. palikimą priėmė aktyviais veiksmais: pasiliko toliau gyventi su šeima motinai priklausiusiame name, dirbo žemę, naudojo žemės padargus, savo gaunamą atlyginimą leido ūkio reikalams(sėklai, įrenkiamspirkti, dažams patalpų remontui), darbus atliko vaikai, visa šeima aktyviais veiksmais įgyvendino savo teisę valdyti turtą kaip savo. J. M. ir jo šeima naudojosi likusiu turtu kaip savo, motinos daiktai liko name, jie juos turėjo ir naudojosi, naudojosi padargais žemei dirbti, baldais, indais žeme, pastatais. Atsakovai nepatvirtino, kad būtent jie dirbo žemę, remontavo patalpas, gerino buitį, prižiūrėjo ir rūpinosi palikimu.

Teismas nekonkretizuoja, kokių prievolių nevykdė ir kokias prievoles turėjo vykdyti J. M., pasilikęs gyventi mamai priklausiusiame name, nes pastatai buvo kaimo vietovėje, sodyboje elektros ir vandentiekio nebuvo.

Byloje apklausti liudytojai Joniškio miesto seniūnė J. A. nepatvirtino, kad J. M. būtų girtavęs, svarstytas dėl netinkamo gyvenimo būdo, šeima nebuvo įrašyta į asocialių šeimų sąrašą, J. M. dirbo, išlaikė šeimą,

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, įrodymų vertinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po V. M. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje – gyvenamasis namas, garažas, viralinė, ūkinis pastatas, daržinė, malkinė, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, po motinos V. M. mirties jos sutuoktinis J. M. su šeima liko gyventi name, naudojosi padargais žemei dirbti, baldais, indais, žeme, kiemo pastatais. Apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad J. M. priėmė motinos palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjos nurodyti veiksmai nepatvirtina prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, ir apeliacinis teismas sutinka su tokia teismo išvada.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis J. M. su šeima namų valdoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po V. M. mirties, tačiau veiksmų dėl namo išlaikymo, disponavimo juo neatliko. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja faktinį naudojimąsi namu, namų apyvokos daiktais, nurodo, kad sodyboje elektros ir vandentiekio nebuvo, turto išlaikymo prievolių nebuvo, todėl tokiu atveju palikimui priimti, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti, turėtų užtekti namo ir žemės naudojimo pagal paskirtį. Pagal ieškovės paaiškinimus pirmosios instancijos teisme gyvenamuoju namu J. M. su šeima naudojosi dar iki palikėjos mirties. Šie paaiškinimai atitinka atsakovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010). Taigi vien to fakto, kad J. M. po motinos V. M. mirties (duomenys neskelbtini) tęsė naudojimąsi gyvenamuoju namu, kurį, pažymėtina po motinos mirties paveldėjo Z. L. ir R. M., kreipęsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, ir kurie taip pat turėjo teisę suteikti galimybę J. M. su šeima naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo - namų valdos priėmimo, pradėjus faktiškai ją valdyti, faktas. Minėta, tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. M. būtų išreiškęs savo valią valdyti palikėjos namų valdą kaip savo (CPK 178 straipsnis). Liudytoja J. P. 2015-11-27 posėdžio metu nurodė, kad po V. M. mirties namų valdoje tvarkėsi sūnus, o ne J. M., o liudytoja V. D. paaiškino, kad tėvai labai stipriai gėrė ir viskas plaukė pasroviui, paaugę su broliu kiek galėjo gerino buitį, iki brolis neuždirbo pinigų, taip ir gyveno be elektros, brolis darė remontus, bandė dėti gipsines lubas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog J. M., kaip teigia apeliantė, naudojosi padargais žemei dirbti ir namų apyvokos daiktais, taip pat nepatvirtina palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto. CK 5.14 straipsnyje nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Naudojimasis namų apyvokos daiktais nelaikytinas palikimo priėmimu, nes šių daiktų turėjimas nelėmė tolimesnių J. M. veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą, t. y. rūpinimąsi palikimu, jo tvarkymą, priežiūrą – J. M. nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą.

Byloje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu kreipdamasiesi į notarą palikimą po motinos mirties priimti siekė tiek J. M., tiek atsakovai Z. L. ir R. M.. J. M. pateikti pareiškimo notarui negalėjo, nes buvo pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimo laikas. J. M. buvo žinoma, kad po motinos mirties yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau iki pat savo mirties, taigi pusantrų metų, nesiekė apginti savo teisę į po motinos mirties likusio turto paveldėjimą. Ši aplinkybė patvirtina, jog J. M. nebuvo suinteresuotas po motinos mirties likusiu turtu, ir paneigia apeliantės argumentus, kad J. M. per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino galiojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.