- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2-9-457/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00267-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Z. L., R. M.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ir patikslintą ieškinį atsakovams Z. L., R. M., tretiesiems asmenims A. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. M. patikslintą ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 1979 m. susituokė su J. M., iš pradžių gyveno Pakruojo rajone, o 1997 m. atsikėlė gyventi į Linkaičių kaimą pas vyro motiną V. M. Ten dar gyveno vyro brolis R. M., kuris savo noru išsikėlė gyventi į ūkinį pastatą, ir name liko gyventi ji su šeima. Namas buvo registruotas uošvienės V. M. vardu, o pati V. M. gyveno pas kaimyną. Prie namo buvo žemės, kurią dirbo kartu su vyru. Gal 2003 m., V. M. apsigyveno pas atsakovę Z. L., uošvienė mirė (duomenys neskelbtini), o ji liko ir toliau gyventi tame name. Po V. M. mirties, vyras J. M. norėjo pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau tai padaryti negalėjo, nes tuo laiku pasibaigė jo paso galiojimas. Kai išsiėmė naują pasą, atėjo atsakovas R. M. ir pasakė, kad palikimas jau sutvarkytas, o vyras pavėlavo. Po V. M. mirties, niekas pretenzijų, kad ji su šeima toliau gyvena tame name, nereiškė. V. M. laidojo atsakovė Z. L., ji su vyru prie laidotuvių neprisidėjo. Po V. M. mirties, buvo praėję kokie trys mėnesiai, kai atsakovas pasakė, kad palikimas sutvarkytas, todėl jos vyras pas notarą nebevažiavo. Jos vyras J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties, iki 2014 m. niekas jai pretenzijų, kad ji išsikeltų iš gyvenamojo namo, nereiškė. Po V. M. ir po vyro mirties, ji mokėjo visus mokesčius už elektrą, vandenį, sūnus padarė name remontą. Suprato, kad tuose namuose gyvena ir naudojasi ten esančiu turtu. 2013 m., kai pradėjo tvarkytis dokumentus, sužinojo, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei, tada atsakovė jai siūlė namą išsipirkti. V. M. buvo davusi rašytinį sutikimą, kad ji (ieškovė) būtų įregistruota. Laiko, kad po vyro mirties priėmė palikimą, nes ten pat gyveno, mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Po vyro mirties, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes vyras J. M. dokumentų neturėjo. Norėtų pretenduoti 1/3 turto kartu su atsakovais. Laiko, kad J. M. iki mirties turėjo tokį pat turtą, kaip ir atsakovai. Po V. M. mirties, vyras toliau liko gyventi name, tą turtą faktiškai valdė, tik neturėjo dokumentų. Po vyro mirties ji liko tame name gyventi, turtą faktiškai valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, tvarkė, sodino daržus. Aštuoniolika metų name gyveno vieni, uošvienė V. M. niekada kartu negyveno. Prašo panaikinti Joniškio rajono notarų biuro 2014-05-22 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovei, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį V. M. turto – gyvenamojo namo, garažo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, malkinės, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti; priteisti iš atsakovų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. L. atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaikė, su ieškovės ieškiniu bei pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad 1986 m. po tėvo mirties ji atėjo gyventi pas motiną V. M. ir iki 1989 m. ten gyveno bei mokėjo mokesčius. Paskutinis remontas darytas 1993 m., dar esant gyvai mamai. Ieškovė E. M. už vandenį nemokėjo, nes nebuvo pasijungę vandens. Ieškovės šeima atsikraustė 1997 m., 1998 m. jos mama V. M. susirgo, buvo paralyžuota, 2002 m. jai buvo nustatyta rūpyba. Po motinos mirties, J. M. buvo pasibaigęs paso galiojimas, negalėjo kreiptis į notarą, todėl dėl palikimo priėmimo kreipėsi ji ir brolis R. M. Mama mirė ligoninėje, ten pateko iš jos namų, kuriuose ji savo mamą slaugė. J. M. lankė motiną, pabūdavo prie jos, kai jai reikėjo išvažiuoti. Prieš išsikraustydama pas ją, motina tame name turėjo kažkokio turto. 2005 m. J. M. buvo sveikas, tik labai girtavo, girtavo ir ieškovė. J. M. žinojo, kad per tris mėnesius reikia kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), paliko baldus (lovą, spintą, staliuką), nekilnojamojo turto neturėjo. 2014 m. spalio mėn. viduryje, ieškovė su sūnumi iš namo išsikraustė, atidavė jai raktus, ji suprato, kad ieškovė E. M. išsikelia gyventi kitur. 2015 m. balandžio ar gegužės mėn. ieškovė pasakė, kad grįžta gyventi į (duomenys neskelbtini). Po motinos V. M. mirties, J. M. motiną jokių mokesčių nemokėjo. Po J. M. mirties, ieškovė jokių mokėjimų už mirusį sutuoktinį nedarė. 1979 m. brolis J. M. su ieškove gyveno Pakruojo r., 1997 m. atsikėlė į (duomenys neskelbtini), du jų vaikai lankė mokyklą Linkaičiuose. 1997 m. tuose namuose gyveno brolis R. M. ir motina. Notarų biure nurodė tris įpėdinius: save, R. M. ir J. M., ruošėsi lygiomis dalimis priimti turtą, jei J. M. būtų kreipęsis į notarą. Po J. M. mirties, ieškovė liko gyventi tame name ir gyveno iki 2014 m. spalio mėn. Brolio J. M. sutuoktinei nepriklauso jos motinos V. M. palikimo dalis. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovas R. M. su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad brolis J. M. su ieškove pragėrė namus Pakruojo r., atvažiavo, prašėsi ir mama juos priėmė pas save, davė daržą. Jis visą laiką irgi gyveno tame name, tik, kad nesimaišyti, išėjo gyventi į ūkinį pastatą. Motinos palikimą priimti nuvažiavo jis, Z. L. ir J. M., tik J. M. buvo pasibaigęs paso galiojimas ir jis negalėjo rašyti pareiškimo. Notarė sakė, kas susitvarkytų pasą, tačiau brolis nesusitvarkė, nes girtavo. Po motinos V. M. mirties, J. M. jokių prievolių, susijusių su jos turto tvarkymu, valdymu, neperėmė. Motinos žeme po mirties naudojosi kaimynas, o ieškovės šeima naudojosi tik sodybos sklypu aplink namą. Nežino, ar po J. M. mirties ieškovė vykdė kokias nors jo prievoles. Mama turėjo namų apyvokos daiktus, kai atėjo gyventi J. M., tai naudojosi tuo turtu brolis su ieškove. Namuose buvo įrankiai žemei dirbti. Po J. M. mirties, ieškovė liko gyventi tame name, daržus dirbo vaikai. Po J. M. mirties, ieškovė gyveno iki 2014 m. kartu su sūnumi L. M. Po V. M. mirties, J. M. liko gyventi name, naudojosi žeme, daiktais. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Liudytoja J. P. parodė, kad ji yra atsakovų pusbrolio žmona. Nuo 1997 m. J. M. su šeima apsigyveno pas V. M., šiai mirus gyveno toliau. Kai mirė J. M., ieškovė liko gyventi tame name. V. M. gyveno pas kaimyną, o R. M. gyveno ūkiniame pastate. Girdėjo, kad J. M. palikimo nepriėmė, nes buvo pasibaigęs paso galiojimo laikas. Po J. M. mirties, viską darže sodino ir augino ieškovė. Ieškovės sūnus tvarkė, remontavo namą. Nuo 2014 m. spalio mėn. ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), nes atsakovė pakeitė spyną. Po V. M. ir po J. M. mirties apie prievolių perėmimą nieko nežino.
Liudytoja V. D. parodė, kad ieškovė yra jos mama, atsakovai - teta ir dėdė. Ji su tėvais 1996 - 1997 m. apsigyveno (duomenys neskelbtini), močiutės V. M. name. Močiutė gyveno pas draugą, o R. M. gyveno ūkiniame pastate. Name buvo močiutės daiktai: spinta, sekcija, lova, spintelės, tačiau atsivežė ir savo daiktus. Po močiutės mirties, jų šeima toliau gyveno name, dirbo daržus. Kai močiutė susirgo, tai atsakovė išsivežė sekciją. Name gyveno be elektros, vandens, nes tėvai girtavo, tačiau namą tvarkė brolis. Kai mirė tėvas J. M., toliau jų šeima naudojosi likusiais daiktais, pastatais, žeme. Ji gyveno iki 2003 m. pradžios. Dėl namo pešėsi dar esant gyvai močiutei. Po tėvo mirties buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė parduos savo dalį, o brolis L. M. nupirks jos dalį. Mirusi teta N. sakė, kad savo dalį palieka. Tėvas palikimo dokumentų nesusitvarkė, nes labai girtavo. Po tėvo mirties, mama palikimo dokumentų nesusitvarkė, nes irgi girtavo. Brolis L. tarėsi su atsakove. Atsakovė pripažino tėvo dalį, nes ketino visi trys tvarkytis palikimo priėmimo dokumentus.
Liudytoja K. M. parodė, kad ieškovė yra jos uošvienė, atsakovai jos vyro dėdė ir teta. Nuo 1999 m. pradėjo bendrauti su ieškovės šeima. Ieškovė ir J. M. gyveno su vaikais V. M. name, ji atsikėlė gyventi 1999 m. V. M. gyveno pas atsakovę Z. L., nes buvo paralyžuota. Atveždavo močiutę prižiūrėti ir jiems. Po V. M. mirties, ieškovės šeima naudojosi namu, daiktais, dirbo žemę. Po uošvio J. M. mirties, namuose keitė duris, darė remontą. Kad gyvena tuose namuose, niekas pretenzijų nereiškė, į akis atsakovė nesakė, kad jiems nieko nepriklauso. Atsakovas prigėręs sakydavo, kad viskas yra jo. Elektrą įsivedė R. M., o jos vyras L. M. įvedė vandenį.
Liudytoja J. A. parodė, kad ji yra Joniškio miesto seniūnė. Sprendimas dėl deklaravimo duomenų keitimo būtų priimtas, jei seniūnijos iniciatyva būtų keičiami namo numeriai, šiuo atveju buvo ieškovės iniciatyva, kad adresas būtų pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 1998 m. buvo padaryta Linkaičių kaimo adresų schema, tačiau iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų niekas neatėjo dėl adreso suteikimo. 2009-06-11 savivaldybės direktoriaus įsakymu Linkaičių kaime buvo patvirtinti adresai ir namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 1997-01-17 iki 2014-04-14 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2014-04-15 – (duomenys neskelbtini), ji iš gyvenamojo namo išdeklaruota nebuvo. Kai atvyko į ieškovės gyvenamąją vietą buvo jos marti, kuri patvirtino, kad ieškovė ten gyvena, nereikalavo nuosavybės dokumentų. Visi tvirtino, kad ieškovė visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovė niekada ten negyveno.
Trečiasis asmuo A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (134 b. l.), gautas trečiojo asmens raštas, kad jis neturi jokių pretenzijų į paveldimą turtą (139 b. l.), todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Trečiajam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (136 b. l.), gautas mokesčių inspekcijos atstovo atsiliepimas į pareiškimą, kuriame teismo prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti savo nuožiūra (c. b. 2-476-874/2015 15-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės, atsakovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės anyta ir atsakovų motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Po V. M. mirties liko palikimas – palikėjai nuosavybės teise priklausę nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. 159/2005 10-11 b. l.). 2005-06-20 su pareiškimais dėl V. M. palikimo priėmimo į Joniškio rajono notarų biurą kreipėsi palikėjos vaikai atsakovai Z. L. ir R. M., nurodydami, kad kiti įpėdiniai, mirusiosios vaikai: J. M. ir N. Š. (paveldėjimo byla Nr. 159/2005 1, 2 b. l.) Mirusiosios V. M. palikimą priėmė atsakovai (35 b. l.). (Duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis ir atsakovų brolis J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (6, 7 b. l.). J. M. jokio nekilnojamojo turto neturėjo (8 b. l.). Mirus J. M., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. M. palikimo priėmimo faktų (16 b. l.). Joniškio rajono notarų biuro notarė 2014-05-22 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovei į ½ dalį V. M. turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisės nuomoti iš valstybės 3,0000 ha asmeninio ūkio žemės, teisės pirkti iš valstybės 0,2500 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (36-43 b. l.). Nustatyta, kad ieškovė nuo 1997-01-17 iki 2014-04-14 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2014-04-15 – (duomenys neskelbtini) (pakeitus gyvenamojo namo numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) (118, 119 b. l.).
Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Byloje nustatyta, kad su pareiškimais dėl V. M. palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi palikėjos vaikai atsakovai, nurodydami, kad kiti įpėdiniai, mirusiosios vaikai: J. M. ir N. Š. Mirusiosios N. Š. sūnus trečiasis asmuo A. Š. raštu nurodė, kad į paveldimą turtą jokių pretenzijų neturi (139 b. l.). Iš ieškovės, atsakovų paaiškinimų, liudytojos V. D., kuri yra ieškovės dukra, parodymų nustatyta, kad J. M. negalėjo pas notarą rašyti pareiškimo dėl motinos V. M. palikimo priėmimo, nes buvo pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimas. J. M. žinojo, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos reikia kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau laiku nesusitvarkė asmens dokumentų, nes labai girtavo. Dėl to, mirusiosios V. M. palikimą priėmė atsakovai. Atsižvelgiant į tai, notarė pagrįstai 2014-05-22 išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisę pirkti iš valstybės ½ dalį 0,2500 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei teisę nuomoti iš valstybės ½ dalį 3,0000 ha asmeninio ūkio žemės, priklausiusių palikėjai V. M., ir nėra jokio pagrindo naikinti šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.
Byloje nustatyta, kad 1997 m. ieškovės šeima atsikraustė į V. M. nuosavybės teise priklausiusius namus. Po V. M. mirties, ieškovės ir J. M. šeima toliau liko gyventi name. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad po motinos V. M. mirties, J. M. jokių prievolių, susijusių su jos turto tvarkymu, valdymu, neperėmė. Iš V. D. parodymų nustatyta, kad atsikrausčius, name buvo V. M. daiktų, tačiau jų šeima atsivežė ir savo daiktų, kuriais naudojosi. Name gyveno be elektros, vandens, nes tėvai E. M. ir J. M. girtavo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad mirus V. M., J. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos likusį turtą pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2006-11-20 mirus ieškovės sutuoktiniui J. M., jo paliktą turtą (asmeninius daiktus) ieškovė faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes ji po sutuoktinio mirties toliau naudojosi likusiais daiktais. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš Joniškio rajono notarų biuro gautas liudijimas, kad mirus J. M. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Ieškovė E. M., kaip J. M. sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes – ieškovė E. M. turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Tiek ieškovei E. M., tiek atsakovei Z. L. buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų (18-19, 46-47 b. l.). Atmetus ieškinį dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.