Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 555,27 Eur, kurį ieškovė prašo pareikštu ieškiniu priteisti iš atsakovės.

7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir trečiasis asmuo, Savivaldybės administracija) nurodė, kad Savivaldybės administracija, paaiškėjus faktams, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nebėra daugiabutis, vadovaujantis CK 4.250 straipsnio 3 punktu, 2016-03-07 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-500 išbraukė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) iš UAB „Žirmūnų būstas“ administruojamų namų sąrašo. Savivaldybės administracija neturi duomenų, kokiu pagrindu UAB „Žirmūnų būstas“ teikė administravimo paslaugas, nes Savivaldybės administracija UAB „Žirmūnų būstas“ veiklos, susijusios su teikiamomis administravimo paslaugomis, po gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administravimo panaikinimo nekontroliuoja jokiais aspektais.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

16. Šiukšlių tvarkymas yra priskiriamas daugiabučio namo administratoriaus funkcijų atlikimui, o kadangi namas, kuriame gyvena atsakovė yra išbrauktas iš ieškovo administruojamų namų sąrašo, jis negalėjo rūpintis šiukšlių išvežimu ir prašyti už tai susimokėti. Atsakovė nurodė, kad nuo tada, kai ieškovė nebeteikia administravimo paslaugų atsakovė naudojosi kaimyninio namo šiukšlių konteineriu.

21. Buvo atliekami ne daugiabučio namo atnaujinimo, o remonto darbai, taigi jiems nėra taikomas atsakovės minėtas trijų darbo dienų įspėjimo terminas. Antra, statybų techninis reglamentas STR 1.12.05:2010, kuriuo vadovaujasi Atsakovė apeliaciniame skunde yra nebegaliojantis teisės aktas, todėl nėra taikytinas. Tarp ieškovės ir daugiabučio namo gyventojų per daugelį metų susiklostė tokie santykiai, kad už atliktus smulkius remonto darbus susidariusi suma buvo proporcingai paskirstoma visiems butų savininkams pagal jų turimą nuosavybės plotą, ir už juos mokama papildomai. Dėl tokio išlaidų paskirstymo nei atsakovė, nei kiti daugiabučio namo gyventojai jokių reikalavimų nekėlė ir tvarkos neginčijo.

22. Ieškovė įsiskolinimą atsakovei skaičiuoja už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu Ieškovė daugiabutį administravo ir iki šios datos. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. (nuo tada, kada prašoma priteisti įsiskolinimą), t.y. 20 mėn., ieškovė faktiškai teikė atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė neatsiskaitydavo, todėl jos padarytus mokėjimus (182,68 EUR), vadovaudamasi CK 6.55 str. norma įskaitė - jais padengė seniausius atsakovės turimus įsiskolinimus. Būtent dėl šios priežasties ieškovės nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą yra nuo 2017 m. lapkričio mėn., o ne nuo anksčiau.

23. Trečiasis asmuo Savivaldybės administracija dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. LR aplinkos ministro 2013-02-20 įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad gyvenamosios paskirties objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą.

24. Ieškovas su UAB “Ecoservice” buvo sudaręs sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041, kurios pagrindu UAB “Ecoservice” teikė gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o ieškovė už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su UAB “Ecoservice”, todėl, manytina, teismas ir padarė išvadą, kad atsakovei pagrįstai buvo priskaičiuotas mokestis už atliekų išvežimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Skundžiamo sprendimo motyvuojančios dalies 2, 3, 4 pastraipose buvo nurodytas konkretus laikotarpis, už kurį ieškovė reikalauja atlyginti skolą, t.y. už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., buvo pateiktos sąskaitos, kurių pagrindu ieškovė paskaičiavo įsiskolinimą atsakovei. Sprendime yra aiškiai paskaičiuota, už kurias teiktas paslaugas ieškovei buvo priteista skola, už kurias - ne. Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad nėra aišku už kurį laikotarpį ir kuo vadovaudamasis teismas priteisė skolą atsakovei.

27. Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. LR aplinkos ministro 2013-02-20 įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad gyvenamosios paskirties objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą.

28. Ieškovė 2012-03-01su UAB “Ecoservice” sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041, kurios pagrindu UAB “Ecoservice” teikė gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o ieškovė už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su UAB “Ecoservice”, todėl teismas ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei pagrįstai buvo priskaičiuotas mokestis už atliekų išvežimą.

29. Atsakovė, kaip teisingai buvo nurodyta sprendime, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad faktinė situacija yra kitokia - nepateikė sutarčių, kurių pagrindu vyko šiukšlių tvarkymas atsakovės gyvenamajame name.

30. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prieš atlikdama šildymo sistemos magistralinio vamzdyno atkarpos remonto darbus turėjo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo pradžios informuoti gyventojus apie šiuos darbus, ir šie privalomieji darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-07-01 patvirtinto Nr. 351 statybos reglamentą STR 1.12.05:2010 turėjo būti padengti iš kaupiamųjų lėšų. Kadangi pagal atsakovė paskaičiavimus ji buvo prikaupusi 219,60 EUR, likusi mokėtina suma už remonto darbus - 78 EUR.

31. Sutiktina su ieškove, kad buvo atliekami ne daugiabučio namo atnaujinimo, o remonto darbai, taigi jiems nėra taikomas minėtas 3 darbo dienų įspėjimo terminas. Antra, statybų techninis reglamentas STR 1.12.05:2010, kuriuo vadovaujasi atsakovė apeliaciniame skunde yra nuo 2017-01-01 nebegaliojantis teisės aktas, todėl nėra taikytinas.

32. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str.).

33. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, tarp ieškovo ir daugiabučio namo gyventojų per daugelį metų ieškovei teikiant administravimo paslaugas susiklostė tokie šildymo sistemos vamzdyno priežiūros santykiai, kai už atliktus smulkius remonto darbus susidariusi suma buvo proporcingai paskirstoma visiems butų savininkams pagal jų turimą nuosavybės plotą, ir už juos mokama papildomai. Šie santykiai tęsėsi ir pasibaigus ieškovės administravimui. Dėl tokio išlaidų paskirstymo nei atsakovė, nei kiti daugiabučio namo gyventojai jokių reikalavimų nekėlė ir tvarkos neginčijo, todėl konkliudentiniais veiksmais sutiko su ieškovo teikiama šildymo sistemos vamzdyno priežiūra ir atliktais smulkiais remonto darbus. Tuo tarpu kaupiamosios lėšos, vadovaujantis CK 4.82 str. 4 d. yra skirtos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus - šiomis lėšomis nėra padengiami smulkūs remonto darbai, todėl atsakovės argumentas yra nepagrįstas.

34. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji 2017-11-01—2018-08-31 yra atlikusi dalinius mokėjimus (6,34 EUR, 46,34 EUR, 130 EUR), kuriuos ieškovė įskaitė ankstesnio laikotarpio skoloms padengti, tačiau neaišku, už kokį laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimą atsakovei ji skaičiuoja už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu ieškovė daugiabutį administravo ir iki 2017 m. lapkričio mėn.

36. CK 6.55 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. (nuo tada, atsakovės teigimu, neturėjo jokio įsiskolinimo ieškovei) iki 2017 m. lapkričio 1 d. (nuo tada, kada prašoma priteisti įsiskolinimą), t.y. 20 mėn., ieškovė faktiškai teikė atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė neatsiskaitydavo, todėl jos ginčo laikotarpiu padarytus mokėjimus (182,68 EUR), ieškovė vadovaudamasi CK 6.55 str. nustatytu eiliškumu įskaitė - jais padengė seniausius atsakovės turimus įsiskolinimus. Šią aplinkybę patvirtina ieškvoės į bylą pateiktas atskaovės atsiskaitymų su ieškove 2016 m. kovo – 2018 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu balansas (suvestinis apyvartų žiniaraštis 2018-10-04 būklei). Dėl šios priežasties ieškovės nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą yra nuo 2017 m. lapkričio mėn., o ne ankstesnis.

37. Atsakovė teigia, kad ji iš viso neturi mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, t.y. daugiabučio namo priežiūrą, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji yra dalinai atsiskaičiusi su ieškove ir jos likęs įsiskolinimas yra 41,28 EUR. Teismo vertinimu, toks atsakovės argumentas reiškia, kad atsakovė nesutinka su pareiga mokėti mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovė neturėjo teisės teikti administravimo paslaugų. Teismo vertinimu, atsakovė pripažino pareigą mokėti už ieškovės paslaugas, nes nurodo, kad dalį įsiskolinimo jau yra sumokėjusi.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovė atsiliepime prašė įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkei, viską, ką ieškovė gavo rinkdama mokestį po to, kai nuo 2016-03-07 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Žirmūnų būstas“ administravimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujami mokesčiai gali būti padengti iš ieškovės surinktų kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui, tačiau atsakovė byloje jokių reikalavimų ieškovei dėl kaupiamųjų lėšų grąžinimo ar panaudojimo įstatymo nustatyta tvarka nesuformulavo ir nepareiškė, todėl teismas neturi pagrindo šioje byloje spręsti dėl ieškovės, vykdant namo (duomenys neskelbtini) administratorės pareigas ir po ieškovės, kaip namo administratorės, įgaliojimų pasibaigimo, surinktų lėšų grąžinimo ar panaudojimo klausimų, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetama.

40. Ieškovė pratyrė 435,60 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurias sudaro 435,60 Eur atlyginimas advokatui už atsiliepimo į apeliaicnį skundą surašymą apmokant advokatui už 3 darbo valandas. Apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės M. S. 435,60 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.