Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-547-554/2015

Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08099-201 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6; 2.5.20.1.; 3.3.1.21.

2015 m. lapkričio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens B. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-828/2015 pagal ieškovo K. A. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui B. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmsoios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2009 m. kovo 31 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovas gavo iš ieškovo 17000 Eur paskolą. 2009 m. liepos 21 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 2, pagal kurią atsakovas gavo iš ieškovo 8000 Eur paskolą. 2009 m. rugsėjo 21 d. šalys bei tretysis asmuo sudarė susitarimą dėl nurodytų paskolų dengimo, nustatydamos, kad paskolos dengiamos trečiojo asmens dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2011 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi tretysis asmuo dovanojo ieškovui ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalių nurodytas sklypo dalies įkainojimas – 40 000 Lt (7 – 11 b.l.). Atsakovo, trečiojo asmens argumentus apie visišką paskolų dengimą, perleidžiant nurodyto sklypo dalį, 2009 m. rugsėjo 21 d. sutarties aiškinimą teismas pripažino nepagrįstais, prieštaraujančiais prejudiciniams faktams, nustatytiems kitoje civilinėje byloje, kurioje pripažinta, kad dovanojimo sutartimi šalys neatliko įskaitymo pagal paskolos sutartis ir kad 8000 Eur įsiskolinimas pagal 2009-07-21 paskolos sutartį yra padengtas dovanotu turtu. Teismas pripažino, kad iš 2009-09-21 sutarties 2 ir 3 p. seka, jog šalys susitarė, kad atsakovui suteiktos paskolos, perleidžiant ieškovui sutartyje nurodyto žemės sklypo dalį, bus padengtos ne visa apimtimi, o tik ta dalimi, kokia bus perleidžiamos žemės sklypo dalies rinkos kaina šios sklypo dalies perleidimo ieškovui metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 p.). Teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens argumentų dėl pernelyg didelio skirtumo tarp paskolų sumos (25 000 Eur) ir perleidžiamo sklypo dalies vertės (11 584,80 Eur) pripažinimas pagrįstais suteiktų nepagrįstai didelį pranašumą atsakovui, būtų iš esmės nesąžiningas ir neteisingas ieškovo atžvilgiu (CK 1.5 str. 4 d.), prieštarautų pažodiniam sutarties tekstui apie ieškovo už sklypo dalį sumokamą kainą, jos nustatymo laikotarpį, įskaitymą (sutarties 2, 3 p.), užprogramuotų teisinius ginčus tarp jos šalių ateityje. Kadangi 2010-07-16 dovanojimo sutartyje šalys įkainavo žemės sklypo dalį 40 000 Lt, o kitoje byloje konstatuota, kad ši kaina atitiko rinkos kainą, išaiškinęs 2009-09-21 sutartį, teismas pripažino, kad 2010-07-16 perleidus sklypo dalį ieškovui buvo padengtos ne abi nurodytos atsakovo paskolos pilna apimtimi, o tik ta paskolų dalis, kuri atitinka perleisto sklypo dalies nurodytą kainą - 40 000 Lt (CPK 12, 178, 185 str.). Kadangi 13 415,20 Eur suteiktos paskolos sumos atsakovas ieškovui nėra grąžinęs, paskolos grąžinimo terminas suėjęs (2011-03-27), teismas ieškinį tenkino visiškai (CK 6.213 str., 6.873 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimą priteisti sutartyje numatytas 5 proc. metines palūkanas (1334 Eur) už naudojimąsi paskolos suma nuo negrąžintos paskolos dalies pagal sutarties 3 p. teismas laikė pagrįstu ir tenkino (CK 6.872 str. 1, 2 d.), taip pat priteisė 2 660 Eur palūkanų už piniginės prievolės termino praleidimą (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. 4 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad šalys pasirašė 2009 m. kovo 31 d. paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas K. A. suteikė atsakovui A. Š. tikslinę 17 000 Eur arba 58 697,60 Lt paskolą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) įrengimui. Sutartimi susitarė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas B. Š. paveldima žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Savo parašu sutartyje atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo. Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolą iki 2011 m. kovo 27 d. arba greičiau, priklausomai nuo nekilnojamojo turto kainos rinkoje. Sutartyje nurodė, kad visi šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu (7 b.l.). 2009 m. rugsėjo 21 d. tarp K. A., B. Š. ir A. Š. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo jie konstatavo, kad K. A. yra paskolinęs A. Š. 25000 Eur namo statybai pagal 2009 m. kovo 31 d paskolos sutartį Nr.1 ir pagal 2009 m liepos 21 d paskolos sutartį Nr. 2. Šalys susitarė, kad B. Š. notarine tvarka jai priklausančią (įregistruotą) sklypo dalį perleidžia K. A., K. A. sumoka B. Š. už perleistą sklypo dalį rinkos kaina, kuri būtų nustatoma sklypo pardavimo arba sutarto atsiskaitymo už jį dieną (2 p.). Susitarimo 3 punktu šalys susitarė, kad K. A. paskolinta pinigų suma A. Š. pagal 2009 m. kovo 31 d paskolos sutartį ir pagal 2009 m. liepos 21 d paskolos sutartį namo įrengimui, įskaitoma į atsiskaitomąją kainą, nurodytą šio susitarimo 2 punkte. Susitarimo 4 punktu nustatė, kad, jeigu K. A. pardavus sklypą gaunama didesnė ½ sklypo kainos dalis už paskolintą pinigų sumą – skirtumas grąžinamas B. Š., o 5 punktu – jeigu pardavus sklypą gaunama mažesnė ½ sklypo kainos dalis už paskolintą pinigų sumą – skirtumas grąžinamas K. A. (b. l. 9). Susitarime nurodė, kad B. Š. ir K. A. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausys lygiomis dalimis pagal paveldėjimą. Panevėžio apskrities viršininko 2009 m balandžio 16 d sprendimu šalių mirusios motinos (mirė (duomenys neskelbtini)) vardu neatlygintinai grąžintas minėtas sklypas, kurį lygiomis dalimis po ½ paveldėjo ieškovas A. A. ir atsakovė B. Š.. Į minėtą sklypą šalims 2010 m. spalio 20 d išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. 2010 m. liepos 16 d.dovanojimo sutartimi ieškovė B. Š. jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį perleido ieškovui - broliui K. A. (b. l. 10-11). Panevėžio apygardos teismo 2014-09-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-506-227/2014, pripažinta, kad ieškovo K. A. reikalavimas priteisti 8000 Eur skolos ir 1482 Eur palūkanų pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š., nepagrįstas, nes skola padengta padovanotu turtu.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino bei taikė teisės normą, reglamentuojančią prievolių vykdymo patvirtinimą (CK 6.65 str.). Vadovaujantis CK 6.65 str. 1, 2 d. nuostatomis, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kito. Tuo atveju, jei skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime, kuriam prilygsta ir įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Apeliantų nuomone, su ieškovu yra atsiskaityta trečiajam asmeniui B. Š. dovanojimo būdu perleidus savo nekilnojamąjį turtą ieškovui už skolą. Kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta 2 egzemplioriais, kiekvienai sutarties šaliai po vieną, ieškovas galimai savo turimą paskolos sutarties egzempliorių yra praradęs, tai atsakovo turimame paskolos sutarties egzemplioriuje ir nėra įrašo dėl prievolės įvykdymo. Kadangi atsakovas pripažįsta, kad paskolose nurodytas pinigų sumas gavo ir ieškovui negrąžino, nėra pagrindo pripažinti, kad prievolės įvykdymas yra patvirtintas CK 6.65 str. prasme. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, kad tuo atveju, jeigu ieškovas būtų manęs, jog padovanojus žemės sklypo dalį yra įvykdytas skolų užskaitymas turtu, jis būtų grąžinęs atsakovui abi paskolos sutartis 25000 Eur sumai. Labiau tikėtina, kad to būtų reikalavęs ir atsakovas bei tretysis asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi apeliantų argumentai, kad pirmiausia turėjo būti dengiama senesnė skola pagal 2009-03-31 paskolos sutartį Nr. 1 ir kad ieškovas, nesikreipdamas į teismą dėl skolos priterisimo, patvirtina, jog ieškovas laikė, jog su juo pagal minėtą sutartį atsiskaityta. Ieškovo teisė yra pasirinkti savo pažeistos teisės gynybos būdą bei spręsti dėl ieškinio pareiškimo teismui, o ta aplinkybė, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nuspręsta dėl vėliau sudarytos paskolos sutarties padengimo padovanotu turtu, nereiškia, jog atsakovas yra atsiskaitęs ir pagal anksčiau sudarytą paskolos sutartį. Tuo pačiu pastebėtina, kad, sprendžiant dėl prievolės vykdymo patvirtinimo, yra reikšminga nustatyti patį faktą apie tai, kad atsakovas prievolę pagal 2009-03-31 paskolos sutartį ieškovui yra pilnai įvykdęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir laikė prejudiciniais faktais faktines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2014-09-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-506-227/2014, tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų. Šiuo sprendimu buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. galutinis sprendimas ir priimtas naujas galutinis sprendimas dalyje dėl ieškovo K. A. reikalavimo priteisti 8000 Eur skolos, 1482 Eur palūkanų pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl 8000 Eur skolos ir 1482 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį buvo panaikintas ir šioje dalyje ieškinys atmestas. Minėtoje civilinėje byloje buvo vertinami 2009 m. rugsėjo 21 d. tarp K. A., B. Š. ir A. Š. pasirašytas susitarimas, kuriuo jie konstatavo, kad K. A. yra paskolinęs A. Š. pinigų namo statybai pagal 2009 m. kovo 31 d paskolos sutartį Nr.1 ir pagal 2009 m liepos 21 d paskolos sutartį Nr. 2., bendra paskolų suma yra 25 000 Eur ir 2010 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartis, kuria B. Š. jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį perleido ieškovui K. A.. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs, kad pagal susitarimą ieškovas įsipareigojo už perleistą sklypo dalį sumokėti rinkos kainą, o dovanojimo sutartyje ji nurodyta 40000 Lt, kad ši dovanojimo sutarties sąlyga nenuginčyta, galiojanti ir iš esmės atitinka rinkos vertę, konstatavo, kad atsakovo įsiskolinimas pagal 2009 m liepos 21 d paskolos sutartį Nr. 2 yra padengtas turtu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 8000 Eur skolos bei palūkanų priteisimo iš atsakovo A. Š. yra nepagrįstas. Tuo pačiu pastebėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-10-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-506-227/2014, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, pažymėjo, kad byloje nebuvo reikalavimo dėl skolos priteisimo pagal 2009 m. kovo 31 d. paskolos sutartį ir ji buvo vertinama drauge su dovanojimo sutartimi, susitarimu tik reikalavimo ribose, t. y. reikalavimo pagal 2009-07-21 paskolos sutartį aspektu. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog, nors šalys 2009 m. rugsėjo 21 d. susitarimu bei 2010-07-16 dovanojimo sutartimi susitarė dėl atsiskaitymo pagal 2009-03-31 paskolos sutartį Nr. 1 ir 2009 m liepos 21 d paskolos sutartį Nr. 2, tačiau išnagrinėtoje byloje konstatuojama tik ta aplinkybė, jog yra padengtas turtu atsakovo įsiskolinimas pagal 2009 m liepos 21 d paskolos sutartį Nr. 2 ir nepasakyta, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl dalies skolos priteisimo pagal 2009 m. kovo 31 d. paskolos sutartį. Pastebėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-09-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-506-227/2014, pažymėjo, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti buvus susitarimą tarp šalių parduoti vientisą žemės sklypą ir, priklausomai nuo gautos sumos, atsiskaityti dengiant skolas, jeigu aptartu būdu būtų buvę atsiskaityta dovanojimo sutartyje šalys būtų nurodžiusios galutinį atsiskaitymą už skolą pagal abi sutartis, juo labiau, kad minėtame 2009 m. rugsėjo 21 d. susitarime aiškiai aptartos atsiskaitymo sąlygos: paskolos, bendras skolos dydis, įskaitymo aplinkybės ir sąlygos. Todėl pripažintina, kad apeliantų teiginys, jog dovanojimo sutartimi perleidus ieškovui žemės sklypo dalį, abi paskolos buvo padengtos turtu, atmestinas, kadangi tai prieštarauja aukščiau minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms (CPK 182 str. 2 p.). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad paskolos sutartys novacijos būdu buvo pakeistos į 2009-09-21 susitarimą, kadangi tai neatitinka aukščiau minėtoje civilinėje byloje pateikto sandorių aiškinimo ir šioje byloje novacija nebuvo pripažinta.

Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytas sutartis ir nepagrįstai konstatavo prejudicinį faktą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2009-09-21 susitarimo 2 ir 3 punktais šalys susitarė, jog atsakovui suteiktos paskolos, perleidžiant ieškovui sutartyje nurodyto žemės sklypo dalį, bus padengtos turtu ta dalimi, kokia bus perleidžiamos žemės sklypo dalies rinkos kaina šios sklypo dalies perleidimo ieškovui metu, o ne visa apimtimi, kaip teigia apeliantai. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kas Panevėžio apygardos teismo 2014-09-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-506-227/2014, nustatyta, kad dovanojimo sutartyje žemės sklypo dalies rinkos vertė nurodyta 40000 Lt ir ši dovanojimo sutarties sąlyga nenuginčyta, galiojanti bei iš esmės atitinka rinkos vertę. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovas, įvertinęs minėtoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes dėl paskolų dengimo turtu, kurio vertė 40000 Lt, pareiškė ieškinį atsakovui prašydamas priteisti pagal 2009 m. kovo 31 d. paskolos sutartį Nr.1 ne paskolintą 17 000 Eur sumą, tačiau 13 145 Eur (46 320 Lt) sumą, pagrįstai ją apskaičiavo iš 25 000 Eur (86320 Lt) bendros paskolų sumos atimdamas 40 000 Lt turto vertę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2010-07-16 perleidus sklypo dalį ieškovui buvo padengtos ne abi nurodytos atsakovo paskolos pilna apimtimi, o tik ta paskolų dalis, kuri atitinka perleisto sklypo dalies nurodytą kainą - 40 000 Lt, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka ir tokia išvada atitinka aukščiau minėtoje byloje pateiktą sutarčių aiškinimą.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, iš jų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 300 Eur ir kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 p. numatyto dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.