Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio išteisintojo V. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 293 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, kurie kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022 m. kovo 10 d. nutartimi panaikindamas apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, kad teismas turi išsamiai patikrinti bylos aplinkybes, susijusias su nuteistajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviaisiais požymiais, ir padaryti bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl tiesioginės tyčios buvimo ar nebuvimo V. K. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šio klausimo tinkamai ir išsamiai nesprendė – išsamiai ir nešališkai bylos įrodymų neištyrė, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neiškvietė ir neapklausė V. K., be jo apklausos netinkamai įvertinto V. K. psichinį santykį su tiriama nusikalstama veika.