Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-22 · Administracinė byla Nr. I-2714-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
I-2714-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01315-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2714-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 64 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 2014 m. gruodžio 23 d.–2017 m. gruodžio 28 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: kamerose trūko ploto, kurį dar mažino jose esantys baldai ir laikomų asmenų krepšiai bei kiti daiktai, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, trūko baldų, nes prie stalo buvo vietos tik 2 asmenims, o likusieji turėjo valgyti stovėdami, lovoje arba laukti savo eilės prie stalo, kamerose buvo bloga ventiliacija, dėl drėgmės nuo sienų ir lubų luposi dažai ir krito tinkas, skalbiniai nedžiūdavo, veisėsi pelėsis, tarakonai, skruzdėlės, šviesa nebuvo išjungiama nei dieną nei naktį, todėl negalėjo išsimiegoti, pasivaikščioti lauke vieną valandą per parą neužtekdavo, o vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/inf (92)3 nuostatoms, kur nustatyta, kad suimtasis arba nuteistasis ne mažiau kaip 8 valandas per dieną turi praleisti lauke, pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys išdaužytos ir duobėtos, juose nebuvo kur atsisėsti, 15 min. nusiprausti duše neužteko, duše drabužiai sušlapdavo, nes kabinti reikėjo toje pačioje patalpoje, iš keturių dušo purkštukų vienas neveikė, kamerose metalinės lovos trumpos (1,8 m ilgio), o jo ūgis 1,92 m, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti, grindys išpuvusios ir išlūžusios, nebuvo grindjuosčių.

Nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų kreipėsi į administraciją, tačiau jo skundai buvo ignoruojami, Lukiškių TI-K pareigūnai grasino skirti nuobaudas, jei jis kreipsis dėl netinkamų laikymo sąlygų. Anksčiau į teismą nesikreipė, nes bijojo pareigūnų psichologinio smurto.

Dėl minėtų sąlygų patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, depresiją, tapo dirglus, sutriko miegas, padidėjo baimė aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo pažemintas jo orumas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K, kuris atstovauja taip pat ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 13–26).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. sausio 1 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 172 (plotas 7,94 m² (3 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. sausio 2–5 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas – 7,94 m² (3 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. sausio 7 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. sausio 8–11 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. sausio 12 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. sausio 13 d.–2015 m. vasario 17 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. vasario 18 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. vasario 19 d.–2015 m. kovo 12 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 13–17 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 18 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. kovo 19 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 20–22 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 23 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. kovo 24–27 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 28–31 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 1 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 2–6 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 7 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 8 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 9–13 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 14 d. buvo perkeltas i kamerą Nr. 173 (plotas - 7.94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. balandžio 15–2015 m. gegužės 22 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 23–31 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 1 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 336 (plotas 7,63 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. birželio 2–4 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 5 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 6–7 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas – 8,08 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. birželio 9 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 10 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. birželio 11–17 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 18–26 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 27–29 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 30 d.–2015 m. liepos 5 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 6 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 7–12 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 13 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas 8,11 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. liepos 14 d.–2015 m. rugsėjo 2 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 3 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. rugsėjo 4–10 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 11 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. rugsėjo 12–20 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 21 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 319 (plotas 7,78 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. rugsėjo 23–24 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas 34,57 m² (8 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. rugsėjo 26 d.–2015 m. spalio 7 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 8 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 9–12 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 13 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 14 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 15 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 16 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 17–22 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 23–26 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 27 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 28–30 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 31 d. -2015 m. lapkričio 6 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 1–9 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 10–11 d. (7 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 12–17 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 18–19 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 20 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 21–26 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 27–28 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. lapkričio 29–30 d. (11 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 1 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 2–3 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 4 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 5–6 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 7–9 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 10–11 d. (7 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 12 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 13 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 14 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 15 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 16 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 17–22 d. (11 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 23–28 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 29 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. gruodžio 30 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. gruodžio 31 d.–2016 m. sausio 4 d. (11 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 5–6 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 7 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 8–11 d. (11 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 12 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 13–18 d. (11 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 19–20 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 21 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 22 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 23 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 24–25 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. sausio 26–27 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 28 d. (7 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 29 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 30 d.–2016 m. vasario 4 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 5 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 6–8 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. vasario 9 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 10–13 d. (10 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 14–22 d. (11 asmenų kameroje), 2016 m. vasario 23–24 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. vasario 25 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 26 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 27–29 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. kovo 1 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 99 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2016 m. kovo 3 d.–2016 m. gruodžio 7 d. (1 asmuo kameroje), 2016 m. gruodžio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 88A (plotas 7,64 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2016 m. gruodžio 9 d.–2017 m. kovo 21 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 22 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 93 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2017 m. kovo 23 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 24 d. buvo išvežtas į Laisves atėmimo vielų ligoninę, 2017 m. kovo 31 d. buvo parvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir uždarytas į kamerą Nr. 93 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje), kuriose buvo 2017 m. balandžio 1–13 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. balandžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 90 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2017 m. balandžio 15–18 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. balandžio 19 d. perkeltas i kamerą Nr. 88A (plotas 7,64 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2017 m. balandžio 20 d.–2017 m. birželio 15 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. birželio 16 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 92 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. birželio 17–26 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. birželio 27 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. birželio 28 d.–2017 m. gruodžio 27 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. gruodžio 28 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visų laikų yra išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose.

Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Paaiškina, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o nuteistieji neretai patys niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti remontą.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m2 x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

Pažymi, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas įstaigoje. Pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintomis etikos taisyklėmis, Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI–K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Patalpose įrengta vieta nusirengti/apsirengti, joje yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, o jų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip viena valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi ir tvarkomi.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pateikė.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai pažeistų jo teisių būnant Lukiškių TI-K kreipėsi 2018 m. balandžio 16 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą teismui (b. l. 9)). Taigi, reikalavimas atlyginti žalą dėl galimai pažeistų jo teisių Lukiškių TI-K 2014 m. gruodžio 23 d.–2015 m. balandžio 15 d. pareikštas, praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti, tačiau skunde nurodo, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes bijojo pareigūnų grąsinimų.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, taip pat nepateikė įrodymų, įrodančių svarbias priežastis dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundo dalis dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2014 m. m. gruodžio 23 d.–2015 m. balandžio 15 d. atmestina.

Toliau nagrinėjama pareiškėjo skundo dalis dėl 2015 m. balandžio 16 d.–2017 m. gruodžio 28 d. galimai pažeistų pareiškėjo teisių Lukiškių TI-K.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atsiliepime (b. l. 13–26) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 23 d.–2015 m. birželio 7 d., 2015 m. birželio 18–26 d., 2015 m. birželio 30 d.–2015 m. liepos 5 d., 2015 m. liepos 7–12 d., 2015 m. lapkričio 27–30 d., 2015 m. gruodžio 2–3 d., 2015 m. gruodžio 5–6 d., 2015 m. gruodžio 13 d., 2015 m. gruodžio 17–28 d., 2015 m. gruodžio 30 d.–2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 8–20 d., 2016 m. sausio 24–25 d., 2016 m. vasario 6–8 d., 2016 m. vasario 10–24 d., 2016 m. vasario 27–29 d., iš viso 102 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2017 m. kovo 24–30 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 102 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Ginčo laikotarpiu galiojo dvi higienos normos: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma 76:2010 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010, galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Šios higienos normos nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Šios higienos normos nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 88A, 90, 92, 93, 99, 173, 257, 294, 297, 319, 336.

Gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Pareiškėjas kameroje Nr. 257 buvo laikomas 2015 m. rugsėjo 25 d.–2016 m. kovo 1 d. Kadangi šioje kameroje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, laikytina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pareiškėjo teisės į privatumą nepažeidė.

Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įrengtos tik užuolaidos, kurios, teismo nuomone, nėra pakankamas privatumo užtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista šiomis dienomis: 2015 m. balandžio 16 d.–2015 m. rugsėjo 24 d., 2016 m. kovo 2 d.–2017 m. kovo 23 d., 2017 m. kovo 31 d.–2017 m. gruodžio 27 d., iš viso 821 dienas.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjas skunde nurodo, kad trūko baldų pavalgyti, kamerose buvo bloga ventiliacija, dėl drėgmės nuo sienų ir lubų luposi dažai ir krito tinkas, skalbiniai nedžiūdavo, veisėsi pelėsis, tarakonai, skruzdėlės, šviesa nebuvo išjungiama nei dieną nei naktį, todėl negalėjo išsimiegoti, pasivaikščioti lauke vienos valandos per parą neužtekdavo, pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys išdaužytos ir duobėtos, juose nebuvo kur atsisėsti, 15 min. nusiprausti duše neužteko, duše drabužiai sušlapdavo, nes kabinti reikėjo toje pačioje patalpoje, iš keturių dušo purkštukų vienas neveikė, kamerose metalinės lovos per trumpos (1,8 m ilgio), todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti, grindys išpuvusios ir išlūžusios, nebuvo grindjuosčių.

Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas.

Iš pareiškėjo kalinamojo (nuteistojo) įskaitos kortelės (b. l. 66–67) matyti, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. nuosprendžiu nuteistas padaręs nusikaltimą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. vasario 19 d. ir pareiškėjas įgijo nuteistojo statusą.

Pareiškėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/inf (92)3 nuostatoms, kur nustatyta, kad suimtasis arba nuteistasis ne mažiau, kaip 8 val. per dieną turi praleisti lauke.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame pranešime 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs EŽTT, pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 sprendimas Belgian Linguistic (pareiškimo Nr. 1474/62). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir šiuo atveju, galimi pareiškėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.

Kadangi pareiškėjas neneigia, kad teisė pasivaikščioti kiemelyje pagal nacionalinius teisės aktus jam buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Tiek kamerų, tiek pasivaikščiojimo kiemų įrengimas reglamentuotas Eksploatavimo taisyklėse ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklės).

Eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kameroje įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (16.10 papunktis).

Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 14.6–14.9 papunkčiuose nustatyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba.

Eksploatavimo taisyklių III dalyje reglamentuotas pasivaikščiojimo kiemų įrengimas. Šių taisyklių 18 punkte nustatyta, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. 19 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Iš esmės analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, kuri galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.

Byloje pateiktos 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. gruodžio 21 d. paslaugų teikimo sutartys tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 27–38), iš kurių matyti, kad pastaroji įsipareigoja atlikti patalpų priežiūrą išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus.

Taip pat pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus protokolai (b. l. 50–65), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2015 m. liepos 22–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 297, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. birželio 8 d.–2015 m. liepos 12 d., pareiškėjo nurodomų higienos normų pažeidimų nenustatyta (b. l. 57–59).

Per 2016 m. balandžio 20–25 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 88A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. gruodžio 8 d.–2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 19 d.–2017 m. birželio 15 d., higienos normų pažeidimų nenustatyta (b. l. 60–62).

Per 2017 m. rugsėjo 4–8 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 90, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. balandžio 14–18 d., higienos normų pažeidimų nenustatyta (b. l. 63–65).

Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo atlikti patikrinimai.

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, pareiškėjo skunde nurodytų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, blogos ventiliacijos, tarakonų, skruzdėlių, kitų antisanitarinių sąlygų (išpuvusių ir išlūžusių grindų, grindjuosčių trūkumo), apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklėse nenustatyti reikalavimai dėl lovų ir kitų baldų dydžio.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m² x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį.

Pareiškėjas neginčija, kad tiek stalas tiek lova kamerose buvo įrengti. Kadangi teisės aktai nenustato konkretaus jų dydžio, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pasivaikščiojimo gryname ore kiemai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jie nuolat valomi ir tvarkomi.

Kaip matyti iš Eksploatavimo taisyklių, jose expresiss verbis (lot. tiesiogiai) nenustatyta pareiga Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo gryname ore kiemuose įrengti vietas, kur būtų galima atsisėsti, todėl, teismo nuomone, nesant įrengtų tokių vietų, pareiškėjo teisių Lukiškių TI-K nepažeidė.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl šiuo atveju teismas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatė.

Pareiškėjo argumentai, kad duše vienas iš keturių purkštukų neveikė ir pareiškėjo rūbai sušlapdavo, nes nebuvo kur jų pasidėti, laikytini abstrakčiais. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja purkštukų skaičiaus duše, dušo patalpos įrengimo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dušo patalpoje įrengta vieta nusirengti/apsirengti, joje yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Taigi, teismui nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 102 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 821 dienas. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 102 dienas, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitą įstaigą (Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 64 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 841 Eur sumos priteisimas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanas.

Remiantis LVAT suformuota praktika bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2248/2014). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 16 d. (b. l. 9), o teisme byla iškelta 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi (b. l. 10). Taigi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 841 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną) eurą neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime 2015 m. balandžio 16 d.–2017 m. gruodžio 28 d. ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė