Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, – 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2021 m. liepos 19 d. apie 11.50 val. prie UAB "S." (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priėjęs prie darbuotojo V. F. dėl asmeninių priežasčių kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė V. F. į veidą, taip sukėlė V. F. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda smakro – apatinės lūpos srityse su žaizda lūpos gleivinėje, dviejų apatinių dantų iš dešinės vainikų daliniais emalio nuskilimais.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Z. nurodė, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Kaltinamasis paaiškino, kad su nukentėjusiuoju dirbo toje pačioje įmonėje, jokių konfliktinių situacijų su V. F. nėra buvę. V. F. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau, kadangi sandėlininkas nuėjo dirbti į ofisą, V. F. gavo papildomų pareigų sandėlyje, todėl jam buvo paskirti du (duomenys neskelbtini), kurie padėdavo dirbti. (duomenys neskelbtini) vykdė V. F. įsakymus, jis jiems vadovavo. Jei turėdavo laiko sandėlyje, jie padėdavo kaltinamajam ir jo kolegoms. Kaltinamasis nurodė, kad V. F. apie 1-2 mėnesius, nuo to laiko, kai pavadavo sandėlininką, buvo nervingas ir kupinas įtampos. Kaltinamasis nurodė, jog liepos 19 d. kaltinamasis atvyko į darbą, nuo 8 val. pradėjo dirbti, vadybininkas M. paprašė išvaryti automobilį, priėjęs prie įvažiavimo, kaltinamasis pamatė, kad autobusiuke prie vairo sėdėjo V. F.. Jis autobusiuke sėdėjo atsisukęs į duris, o ne į automobilio priekį. Mikroautobuso durys buvo atidarytos (kaltinamasis neatsimena pilnai atidarytos ar ne). Kaltinamasis paprašė nukentėjusiojo patraukti automobilį, nes klientas norėjo išvažiuoti iš teritorijos. V. F. nekreipė dėmesio į kaltinamojo prašymą, iš karto paklausė kur yra dirbti padėdavę (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad prieš 5 minutes (duomenys neskelbtini) buvo pasakę kaltinamajam, jog eina į parduotuvę. Kaltinamasis pasakė V. F., kad (duomenys neskelbtini) išėjo į parduotuvę, tada jis pradėjo rėkti ant kaltinamojo, kas juos išleido, kaltinamasis pasakė jam, kad nieko blogo neatsitiko ir, kad jie tuoj grįš. Įvyko konfliktas, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis kalbėjo nemandagiai, kaltinamasis vartojo keiksmažodžius, nes nukentėjusysis pradėjo ant jo rėkti be jokio tikslo. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis galbūt įsižeidė, nes kaltinamasis jam pasakė, kad „Jūs „S.“ visi tokie, esant nemandagūs. Tuomet V. F. iššoko iš automobilio visu svoriu su ištiesta dešine ranka, kaltinamasis pamatė, kad V. F. nori jam suduoti, kaltinamasis dalinai išvengė smūgio, bet nukentėjusiojo kumštis praslydo pro jo žandikaulį (nukentėjusysis dalinai pataikė kaltinamajam, smūgis buvo slystamas). Nukentėjusysis iššokdamas iš automobilio atsidūrė ant žemės, tuomet kaltinamasis iš inercijos iš karto atsakomuoju smūgiu vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamojo teigimu, jis neturėjo tikslo kažkur konkrečiai nukentėjusiajam pataikyti, tiesiog taikė į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nuo kaltinamojo smūgio nugriuvo. Vėliau kaltinamasis nepakėlė nukentėjusiojo, apsisuko ir nuėjo. Kaltinamasis nuėjo, nes nežinojo nukentėjusiojo tikslo, nenorėjo tolimesnių muštynių. Būnant bokse, nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo ir padėjo jį provokuoti. Kaltinamasis jo vengė, pasakė, kad jis nelįstų prie kaltinamojo. Kaltinamasis norėjo su nukentėjusiuoju pasikalbėti, išsiaiškinti dėl ko jis „ant jo šoko“. V. F. sėdėjo savo automobilyje, kaltinamasis atidarė duris, tuomet nukentėjusysis pradėjo jį plūsti keiksmažodžiais, kaltinamasis suprato, kad pokalbio nebus, uždarė duris ir iškvietė policiją. Kaltinamasis nurodė, kad policiją iškvietė, nes buvo užpultas. Kaltinamasis nesakė nukentėjusiajam, kad iškvietė policiją, tačiau policijos pareigūnams atvykus, nukentėjusysis buvo išvažiavęs. Kaltinamasis pažymėjo, kad įvykio metu aplinkui buvo daug žmonių, bet, kai atvažiavo policija, visi pasakė, kad nieko nematė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. F. nurodė, kad su A. Z. buvo kolegos, sutardavo normaliai. Įmonėje A. Z. dirbo apie metus. Nukentėjusysis paaiškino, kad, kai kaltinamasis buvo adekvatus, su juo sutardavo visada. Prieš nukentėjusįjį daugiau niekada nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis gerdavo, vartodavo kažkokias tabletes. Įvykio dieną pagal kaltinamojo elgesį buvo matyti, kad jis yra neadekvatus, galimai jis buvo neblaivus. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną buvo įprasta darbo diena, tuo metu jis ėjo sandėlininko pareigas. Dirbo kaip visada, dalindavosi viena patalpa (sandėlis ir servisas yra ta pati erdvė). Reikėjo išvaryti automobilius, kaltinamasis negalėjo sustoti, nes buvo apsvaigęs, vaikštinėjo iš kampo į kampą, jam reikėjo „išleisti“ savo energiją. Matėsi, jog žmogus vartojo alkoholį arba narkotines medžiagas. 11 val. A. Z. išėjo į parduotuvę, iš ten atsinešė kokteilių (ar jie buvo alkoholiniai nežino) ir 11 val. gėrė, paskui 12.30 val. jam pritrūko ir jis išsiuntė (duomenys neskelbtini), kad jam parneštų dar alkoholio. Automobilis, kurį reikėjo patraukti, buvo padalinio, kuriame dirbo kaltinamasis. Nukentėjusysis atsisėdo į automobilį ir jį patraukė. Tai sukėlė kaltinamojo nepasitenkinimą. Viskas vyko lauke, kaltinamasis pasirinko sieną, už kurios niekas nesimato. Kai A. Z. priėjo, nukentėjusysis sėdėjo aukštai mikroautobuse atsisukęs į vairą, automobilio durys buvo uždarytos, tačiau langas buvo atidarytas ir pokalbis vyko pro atidarytą langą. Kaltinamasis neprašė patraukti automobilio, kuriame nukentėjusysis sėdėjo, jo kalba buvo tokia, kad ten normalių žodžių nebuvo, jis išreiškė nepasitenkinimą, kad neva nukentėjusysis vadovauja, stumdo automobilius. Vykstant pokalbiui, nukentėjusysis išlipinėjo iš automobilio, nes jau buvau jį patraukęs. Nukentėjusysis atidarė automobilio duris, atidarinėjant dureles kaltinamasis traukėsi už durų, o kai nukentėjusysis išlipo, juos skyrė durys. Kadangi automobilis buvo krovininis, išlipant iš jo nukentėjusiajam reikėjo prisilaikyti, nukentėjusysis išlipdamas iš automobilio atsirėmė kaire ranka į vairuotojo sėdynę, dešinės rankos alkūne, atsirėmė į automobilio duris ir nušoko. Nukentėjusysis nurodė, kad išlipdamas iš automobilio, jis fiziškai negalėjo tiesti rankos link A. Z.. Nukentėjusysis pažymėjo, kad kaltinamojo veido nelietė, net fiziškai negalėjo jo pasiekti, kaltinamajam suduoti nebandė. Išlipęs iš automobilio nukentėjusysis dešine ranka uždarė automobilio duris ir tuo metu, kai durys buvo uždaromos, pajuto smūgį. A. Z. nukentėjusiajam smogė iš kairės pusės. Nukentėjusysis nurodė, kad jis nematė kaip kaltinamasis jam smogė, negalėjo jam pasipriešinti. Sužalojimai buvo dideli. Kelioms sekundėms nukentėjusysis prarado sąmonę, nukrito ant kelių. Kraujo buvo labai daug. A. Z. nebandė nukentėjusiojo pakelti, iš karto pasišalino. Nukentėjusysis atsikėlė, pamatė, kad yra kruvinas, nuėjo į sandėlio tualetą, norėjo nusivalyti kraują, bet pamatė, kad yra prakirsta ištisai. Tuomet atsisėdo į automobilį važiuoti į ligoninę. A. Z. pribėgo prie automobilio, pamatė, kad nukentėjusysis yra kruvinas, išsigando, neleido nukentėjusiajam važiuoti, prašė pasikalbėti. Gal 10 minučių jis stovėjo prie automobilio, bandė atidarinėti duris, prašė pasikalbėti. Jis nustojo ir nukentėjusysis išvažiavo į ligoninę, kur jį apžiūrėję gydytojai, pasakė, kad nukentėjusysis važiuotų į (duomenys neskelbtini) esančią kliniką. Nukentėjusysis nurodė, kad nematė, ar įvykio vietoje buvo kitų žmonių.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. nurodė, A. Z. pažįsta, santykiai kolegiški, dirbo UAB „S.“, šiuo metu kartu nedirba, artimų ryšių nepalaiko. Su V. F. ryšiai kolegiški, jis įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), pavaldumas jų nesieja, asmeninių santykių nepalaiko. Liudytojas nurodė, kad UAB „S.“ dirba nuo 2019 m. birželio, kiek dirbo, nebuvo taip, kad V. F. būtų naudojęs smurtą. Tiek su V. F., tiek su A. Z. dirbant būdavo, kad apsižodžiuodavo, bet darbe to pasitaiko. A. Z. buvo geras darbuotojas, jokių pasistumdymų iš jo pusės nebuvo, A. Z. neblaivumo ar apsvaigimo liudytojas neužfiksavo, nepastebėjo, kad jis kada būtų apsvaigęs, nematė, kad A. Z. darbo metu naudotų alkoholinius gėrimus. Prieš įvykį gal dėl didelio darbo krūvio ir matėsi kažkiek streso pas V. F.. (duomenys neskelbtini) tuo metu įmonėje dirbo, bet įvykio metu buvo išėję į parduotuvę. Liudytojas nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. dirbo UAB „S.“, V. F. buvo kieme, stumdė piramides su keltuvu. A. Z. buvo likęs vienas servise. A. Z. tuo metu buvo pavaldus liudytojui, todėl liudytojas paprašė jo perstatyti automobilius. Liudytojas, pamatęs, kad automobiliai neperstatyti, išėjo į kiemą, paklausti, kodėl darbai nevyksta. Kieme pamatė A. Z. ir V. F., A. Z. stovėjo liudytojui po kaire, V. F. po dešine, tarp jų buvo kokių 5 metrų atstumas. V. F. buvo užsiėmęs servetėle nosį, jam iš veido srities bėgo kraujas. Pas A. Z. sužalojimų liudytojas nematė. V. F. sakė, kad važiuoja į ligoninę, nes A. Z. jam trenkė, A. Z. sakė, kad V. F. pats puolė. Liudytojas nurodė, kad tą rytą A. Z. atrodė normaliai, apsvaigimo liudytojas nepastebėjo, jei būtų pastebėjęs, kad jis yra apsvaigęs, nebūtų prašęs perstatyti automobilių.

Teismo posėdyje liudytojas B. C. nurodė, kad A. Z. pažįsta, apie dvejus metus kartu dirbo „S.“. Kartais su juo susiskambina. V. F. pažįsta, kartu dirba iki šiol, pavaldumas nesieja, asmeninių santykių nepalaiko. Liudytojas nurodė, kad su A. Z. jokių konfliktų nebuvo, jis atsakingai žiūrėjo į darbą, liudytojas nematė, kad A. Z. darbe vartotų alkoholį, nematė, kad jis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, A. Z. santykai su V. F. buvo kolegiški, liudytojas nematė tarp jų jokių konfliktų. Liudytojas nurodė, kad to, jog V. F. būtų agresyvus, nepastebėjo, gal dabar kiek nervuotas, A. Z. nebuvo agresyvus. Liudytojas nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. įvykio nematė, nes buvo (duomenys neskelbtini) komandiruotėje. Liudytojas paaiškino, kad klausė A. Z. apie įvykį, jis sakė, kad išleido porą darbuotojų į parduotuvę, V. F. supyko, V. F. norėjo smogti A., jis išsisuko ir sudavė V.. Šis įvykis liudytoją nustebino, nes nieko panašaus nėra buvę.

Teismo posėdyje liudytojas S. Š. nurodė, kad A. Z. pažįsta, kartu dirbo UAB „S.“, asmeninių ryšių nepalaiko, gal du kartus buvo susiskambinę, taip pat bendravo su juo dėl teismo, tačiau jis nesakė, ką reikės sakyti teisme. Su V. F. kartu dirba. Liudytojas nurodė, kad UAB „S.“ dirba apie 4 metus, su A. Z. kartu dirbo virš metų, visi dirbo draugiškai, kartais pasibardavo, nebuvo, kad iš A. Z. pusės būtų buvę kokie smurtiniai veiksmai. Liudytojas paaiškino, kad nematė, jog darbo vietoje A. Z. būtų vartojęs alkoholį, nematė, kad kada būtų apsvaigęs. Liudytojas nurodė, jog darbe nė vienas su niekuo stipriai nesibardavo, kai skubi ir spaudžia laikas, pasakai kažką pikčiau, tačiau asmeninių pykčių nebūdavo, smurtinių veiksmų iš nieko nepastebėjo. Liudytojas nurodė, jog jis įvykio metu buvo parduotuvėje, kai grįžo, A. Z. su V. F. kalbėjo, kaip ten kas įvyko. Liudytojas juos pamatė patalpoje, V. F. laikė prie veido ranką ir kažkur nuėjo. A. Z. pasakojo, kad V. lipdamas iš mašinos refleksiškai stuktelėjo, gavosi kaip ir kivirčas dėl mašinos patraukimo, V. norėjo lyg ir trenkti A.. Liudytojas nurodė, kad nesimatė, jog A. Z. tą dieną būtų buvęs išgėręs. Liudytojas paaiškino, jog pas juos tą dieną nebuvo priėmėjo, V. F. teko ir šis krūvis, ir darbininkus, stiklą, įrankius vežioti, gal jis buvo kažkiek irzlesnis, paprašytas jau ir mašinų nepatraukdavo dėl darbo krūvio. Praeityje yra buvęs vienas momentas su V. F., liudytojas gal kiek agresyviau apsisukinėjo su mašina, liudytojas gal per arti prie V. F. pravažiavo, gal jis išsigando, V. F. stuktelėjo į liudytojo automobilio vairuotojo pusės durelių langą, liudytojas atsidaręs langą, paklausė, ką tu darai, bet vakare jokių komentarų nebuvo.

Teismo posėdyje liudytojas A. C. nurodė, kad dabar A. Z. pažįsta, anksčiau pažinojo jį tik iš matymo, jis (duomenys neskelbtini) gyvena, bendrų susibūrimų neturėjo. V. F. nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. ieškojo įmonės, kuri apsiuva apmušalus, užėjo į „S.“ kiemą, norėjo paklausti, kur yra jo ieškoma įmonė. Ten buvo sustatyti jų autobusiukai. Prie garažų boksų stovėjo galu į liudytoją stovėjo transporto priemonė, vairuotojas liudytojui matėsi iš kairės, autobusiuko durelės buvo atidarytos. Liudytojas pamatė stovintį kaltinamąjį, ėjo link jo, iki to įvykio jį jau pažinojo iš matymo, tačiau iš tolo jo nepažino. Kaltinamasis stovėjo prie firminio UAB „S.“ mikroautobuso, vairuotojo durys buvo atidarytos. Ką jie kalbėjo liudytojas negirdėjo, kažką intensyviai aptarinėjo. Liudytojas ėjo paklausti, kur yra jo ieškoma firma, kai staiga iš mašinos iššoko vairuotojas, tiesė rankas link kaltinamojo, liudytojas matė tik kairę ranką, nes įvykį matė iš šono. Liudytojas matė nukentėjusiojo kairį šoną, o kaltinamojo dešinį. Nukentėjusiojo dešinės rankos nematė. Nukentėjusysis kaire ranka bandė suduoti ar griebti kaltinamajam už kaklo. Iššokimas iš mašinos su rankos judesiu vyko vienu metu. Suduoti ar sugriebti nukentėjusysis nespėjo, nes kaltinamasis atsitraukė nuo tų rankų ir trumpu smūgiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis atšoko, pritūpė, nugriuvo, daugiau gal priklupo, aukštielninkas negriuvo. Kaltinamasis nuėjo į boksus, nukentėjęs ant keturių atsistojo, pasiėmė ausines, kurios jam nukrito, ir nuėjo iš paskos. Liudytojas nurodė, kad įvykį matė eidamas link jų ir būdamas gal 15 metrų atstumu, viskas vyko gal 1-1,5 minutės, pažymėjo, kad visą vaizdą matė nuo galvos iki kojų. Kai viskas įvyko, liudytojas sustojo, nieko nesakė, nieko nesušuko, nuėjo į kiemo vidų, ten buvo žmonių, paklausė kelio. Liudytojas nurodė, kad jį surado ne policija, liudytojas pamatė kaltinamojo kreipimąsi į visuomenę, ten buvo nuotrauka, liudytojas ir kaltinamasis turi bendrą pažįstamą „F.“, todėl liudytojas per Messenger pranešė, kad matė įvykį, liudytojui vėliau paskambino tyrėja. Susirašę per Messenger, daugiau su kaltinamuoju nebendravo. Liudytojas nurodė, kad įvyko metu nukentėjusysis buvo su šortais ir šviesios spalvos kompanijos reklamine maikute.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 3 d. A. Z. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, paaiškino, jog įtarime nurodytą dieną į darbą atėjo 07.30 val. ir iki pietų dirbo. Jis išėjo į autoserviso kiemą, kad pažiūrėtų kaip geriau iš serviso patalpų išvažiuoti klientui, nes kieme buvo daug mašinų. Pastebėjo, kad aikštelė, netoli vartų, darbiniame autobuse prie vairo sėdėjo jo kolega V. F. ir jis prie jo priėjo ir rusiškai pasakė: "V., duok žmogui pravažiuot". V. į jo prašymą nesureagavo ir rusiškai paklausė "Kur (duomenys neskelbtini)?" Jis jam pasakė, kad jie išėjo į parduotuvę. V. jam vėl piktai pasakė, kas juos leido, dar iki pietų liko 13 min. Jis paklausė V. ko jis rėkauja, jie tuo grįš. V. keikėsi, ant jo rėkė ir sakė " tai kas stiklus nešios dabar?" Jis supyko ant V. ir paklausė, ką jis čia šneka. V. jam pasakė, kad dabar stiklus nešios jis. Po tokių žodžių, V. pasisuko į jį ir ištiesė savo dešinės rankos kumštį, šokdamas iš automobilio judėjo link jo. Jis bandė pasitraukti į kairę pusę, tačiau jo kumštis lietė jo lupą ir dėl to pajuto skausmą, išsigando ir puolė gintis nuo V. veiksmų ir su savo kairės rankos kumščiu, viena kartą, taikėsi jo kryptimi ir, jei gerai supranta, jis pataikė jam į žandikaulio sritį. Po jo smūgio V. nukrito ant kelių. Pamatęs tokį vaizdą jis atsitraukė nuo V., kad jis jo nesužeistų ir negalėtų toliau pultis muštis. V. atsistojo ir jis pamatė, kad jo lūpa kruvina, tačiau toliau nuo jo traukėsi link autoserviso patalpų ir atsisukęs pamatė, kad jis jį seka. Jis jo paklausė: „V., kas yra, nekonfliktuokim“. Matė, kad V. yra piktai nusitiekęs, link jo ėjo sugniaužęs kumščius, norėjo kažką pasakyti, tačiau nieko neatsakė. Jis nuėjo į kitas patalpas ir uždarė duris, o V. pajudėjo link vonios kambario, nes, mano, norėjo nusiplauti veidą, ant kurio matėsi kraujo žymių. Matė, kad apsiplovęs veidą V. pajudėjo link savo automobilio ir išvyko. Vėliau į lauką išėjo M. ir jis jam paaiškino visą situaciją, kad V. jį puolė, o jis nuo jo gynėsi. Su V. dirbo jau porą metų, niekada nekonfliktavo, mano, kad jis pasidarė piktas, dėl to, kad jis dabar dirba tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), todėl turi daug darbų ir galimai jaučia įtampą. Jis pats jokio konflikto nepradėjo, todėl neprisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, nes, kaip minėjo, tiesiog gynėsi nuo V. veiksmų. Gailisi dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 79). Apklaustas 2021 m. rugsėjo 24 d. A. Z. parodė, kad jis pasilieka prie anksčiau savo duotų parodymų. Jis pripažįsta, kad trenkė V. F., tačiau tai nebuvo jo tyčinis veiksmas prieš nukentėjusįjį, o buvo jo reakcija į jo veiksmus, t. y. savigyna. Pažymi, kad policiją iškvietė būtent jis, o ne nukentėjusysis V. F.. Dar nori pažymėti tai, kad V. F. sėdėjo autobuse FIAT DUCATO, kur vairuotojo sėdinė yra aukštai, viename lygyje su jo stovinčiu visu ūgiu. Ir jo kumštis taikėsi tiesiai jam į veidą, kadangi buvo tame pačiame lygyje (b. l. 86).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 26 d. nukentėjusysis V. F. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. pagal darbo grafiką nuo 08.00 val. atvyko į darbą adresu (duomenys neskelbtini). Dirba įmonėje UAB "S." (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 19 d. apie 11.45 val. jis, vairuodamas sunkvežimį, privažiavo prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo ir sustojo. Jam dar būnant sunkvežimio viduje, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link jo ateina kitas darbuotojas A. Z., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, tai yra eidamas mosikavo rankomis, šūkavo, rėkavo. Jam sėdint sunkvežimyje, A. Z., priėjęs prie jo, pradėjo šūkauti, jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodis „nachuj, blet“, dėl ko jis taip elgėsi jis nežino. Pradėjo su juo konfliktuoti, dėl ko būtent jis dabar neprisimena. Jam išlipus ir uždarinėjant sunkvežimio duris, prie jo priėjo A. Z. ir staigiai, be jokios jam aiškios priežasties, su kairės rankos kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduoto jam smūgio į veidą jis parkrito ant žemės, ant kelių. Ar buvo praradęs sąmonę pasakyti negali, tuo metu pajuto didelį fizinį skausmą veido srityje. Jis keldamasis nuo žemės pastebėjo, jog jo marškinėliai yra kruvini, su rankomis prisilietė prie veido, tai ant rankų pasiliko kraujas. Jam atsikėlus, A. Z. jau nebuvo šalia jo. Iš karto nuėjo į kieme esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra tualetas, kad nusivalytų nuo veido kraują. Jam valant kraują nuo veido, veidrodyje pamatė, jog akivaizdžiai yra matomos praskeltos lupų kampai ir įskilęs apatinis priekinis dantis. Išplovęs veidą, bet vis vien kraujas tekėjo, jis nusprendė nuvykti į ligoninę. Jam įsėdus į nuosavą automobilį, prie automobilio priėjo A. Z., kuris bandė atidaryti automobilio vairuotojo dureles, taip pat sakė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis į tai dėmesio nekreipė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priimamajame dirbantis chirurgas nukreipė į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo akivaizdžiai matomas veido sužalojimas. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo dirbantis gydytojas, kuris nustatė, kad yra muštinės smakro srities žaizdos ir 41,42 dantų emalio nuskilimai. Smakro srityje žaizdas jam užsiuvo ir nurodė, jog per 7 darbo dienas atvyktų pas gydytoją išimti siūles (b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. jam dirbant nuo 08.00 val. iki 18 val. ir pavaduojant įmonės vadovą, apie 11-12 val. jis paprašė (duomenys neskelbtini) A. Z., kad jis pastatytų automobilius, kurie buvo autoservise, (duomenys neskelbtini), iš vidaus į lauką ir automobilius, laukiančius eilėje, įvarytų į vidų. A. sutiko su užduotimi ir nuėjo vykdyti darbų, o jis nuėjo dirbti savo darbo, bendravo su autoserviso klientais autoserviso patalpose. Po kurio laiko, eidamas per automobilio serviso patalpas pamatė, kad automobiliai, kuriuos prašė A. pervaryti į lauką nebuvo pervaryti, todėl pradėjo ieškoti A. ir išėjęs į lauką pamatė, kad V. F. yra kruvinu veidu, laikė, galimai savo dešine ranka prie burnos. Jis ėjo link savo asmeninio automobilio. Jis V. paklausė kas atsitiko, jis paaiškino, kad A. jam trenkė, tačiau daugiau nieko konkrečiau. V. informavo, kad vyksta į ligoninę dėl jam padarytų sužeidimų. A. stovėjo prie jo ir jam pradėjo aiškinti, kad V. pats sukėlė konfliktą, norėjo jam trenkti, tačiau A. pirmas trenkė V., kad apsigintų nuo jo. Dėl ko tarp V. ir A. kilo konfliktas nežino, nematė, jam nieko jie nepaaiškino. Paties konflikto ir muštynių jis nematė. Šiuo metu A. jau nedirba jų įmonėje, po minėto konflikto, jis išėjo iš įmonės (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. C. parodė, kad jis dirba apie 6 metus UAB "S." (duomenys neskelbtini). A. Z. atėjo dirbti pas juos į įmonę maždaug prieš 2 metus (tiksliai nepamena). Jis jį mokė dirbti. A. irgi dirbo (duomenys neskelbtini). Panašų laikotarpį dirba UAB "S." ir V. F.. Jis dirba (duomenys neskelbtini). A., kaip ir V., gali vertinti kaip gerus, normalius darbuotojus ir žmones. Jie tarpusavyje nekonfliktavo, kartais gal pajuokaudavo. Šių metų liepos mėnesį V. F. pavadavo sandėlininką. Tuo metu jis tikriausiai jautė daug streso, įtampos, sakė, kad jam sunku. Įvykio metu, t. y. liepos 19 d., liudytojas buvo išvykęs į komandiruotę. Kai sužinojo apie įvykį, buvo labai nustebęs. Kai jis klausia V. apie įvykį, jis nieko nepasakoja. Kai paklausia A., tas aiškina, kad tarp jo ir V. įvyko konfliktas, dėl kito darbuotojo, kurį A. išleido į parduotuvę, o atvažiavus V. nebuvo kam iškrauti stiklų. Kadangi, liudytojas pats įvykio metu, buvo išvykęs, daugiau nieko papasakoti negali. Kiek jam yra žinoma, šio įvykio niekas daugiau nematė, kadangi tuo metų V. su A. buvo dviese (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. parodė, kad jis dirba UAB "S." (duomenys neskelbtini). A. Z. ir V. F. pažįsta kaip savo kolegas. Konflikto tarp jų jis nematė, kadangi tuo metu buvo pietų pertrauka ir jis buvo išėjęs į parduotuvę. A. ir V. gali apibudinti kaip gerus darbuotojus ir draugiškus žmones. Pastaruoju metu V. buvo kiek įsitempęs, kadangi jo buvo didesnis darbo krūvis, turėjo dirbti su klientais - ieškoti ir atidavinėti jiems užsakymus, ir tuo pačiu dirbti savo tiesiogines pareigas - vežioti darbuotojus ir parūpinti jiems darbo medžiagas. Kai įvykio dieną liudytojas grįžo iš parduotuvės, pamatė V., kuris rengėsi kažkur važiuoti. Jį matė tik iš nugaros. A. tuo metų atrodė pasimetęs. Kaip suprato, tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad nebuvo kam pakrauti stiklus, kadangi (duomenys neskelbtini) darbininkai buvo paleisti pietauti (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas liudytojas A. C. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie pietus jis ėjo sužinoti apie automobilio salono apsiuvimą šalia UAB "S." esančioje įmonėje. UAB "S." kieme jis pastebėjo baltos spalvos krovininį autobusiuką ir šalia jo stovintį asmenį. Norėdamas paklausti dėl vietos, kur tiksliai yra jo ieškoma įmonė, ar pasuko link to vyro ir tuo metu išgirdo, kad jis pakeltais tonais kalbasi su minėto autobusiuko vairuotoju. Tuo metu iš autobusiuko iššoko vyresnis vyras ir tempdamas rankas prie jaunesnio vyro veido ar gerklės, norėjo smaugti arba suduoti jam. Tačiau jaunesnis vyras išvengė smūgio ir tuoj pat pats, besigindamas sudavė trumpą smūgį iššokusiam vairuotojui į veido sritį. Po to trumpo smūgio vyresnis vyras nesusilaikė ant kojų, praradęs pusiausvyrą pritūpė ir nuvirto ant žemės, o jaunesnis apsisuko ir nuėjo. Nuvirtęs vyresnis vyras greitai atsistojo ir nuėjo paskui jaunesnį. Kas vyko toliau, jis nematė (b. l. 118).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje nurodyta, jog: 1. V. F. nustatyta muštinės žaizdos smakro – apatinės lūpos srityse su žaizda lūpos gleivinėje, dviejų apatinių dantų iš dešinės vainikų daliniai emalio nuskilimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2021 m. liepos 19 d. 3. sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos V. F. rankomis. 5. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį objektą, neužsifiksavo (b. l. 32-34).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. C. 2021 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2021m. liepos 19 d. pagal pranešimą atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko A. Z., kuris nurodė, jog šiandien tarp jo ir bendradarbio V. F. kilo konfliktas dėl prekių išrovimo, konflikto metu bendradarbis V. F. bandė dešinės rankos kumščiu trenkti A. Z. į veidą, tačiau A. Z. pavyko išvengti smūgio, A. Z. iš karto iš reflekso kairės rankos kumščiu trenkė bendradarbiui V. F. į veidą, dėl ko šis susmuko ant kelių, o A. Z., norėdamas išvengti didesnio konflikto, nuėjo į servisą. Telefonu susisiekus su V. F., šis nurodė, kad tarp jo ir bendradarbio įvyko konfliktas, kurio metu bendradarbis sudavė jam į veidą, dėl ko V. F. pradėjo bėgti kraujas, todėl jis yra atvykęs į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus į apžiūrą (b. l. 44).

Iš Bendrojo pagalbos centro ataskaitų žiūryklės, Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. 11.54 val. pranešėjas A. Z. pranešė, kad prieš 10 minučių S. autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės. Iš pateikto garso įrašo nustatyta, kad A. Z. pranešdamas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad: „mane užpuolė darbininkas, kolega, aš jam trenkiau atgal, jis norėjo man mušt, aš kaip reakcija yra, biški susilenkiau ir pats jam daviau“.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nuosekliai nurodė, jog įvykus jo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui, nukentėjusysis iššoko iš automobilio visu svoriu su ištiesta dešine ranka, kaltinamasis pamatė, kad V. F. nori jam suduoti, tačiau kaltinamasis dalinai išvengė smūgio, nukentėjusiojo kumštis praslydo pro jo žandikaulį (nukentėjusysis dalinai pataikė kaltinamajam, smūgis buvo slystamas), tuomet kaltinamasis iš inercijos iš karto atsakomuoju smūgiu vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamojo teigimu, jis neturėjo tikslo kažkur konkrečiai nukentėjusiajam pataikyti, tiesiog taikėsi nukentėjusiojo kryptimi. Iš esmės tokias pat aplinkybes kaltinamasis iš karto po įvykio nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui, kviesdamas policijos pareigūnus, taip pat ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tuo tarpu nukentėjusysis teisme neigė bandęs suduoti kaltinamajam, nurodė, kad kaltinamojo veido nelietė, net fiziškai negalėjo jo pasiekti, pažymėjo, jog išlipant iš krovininio automobilio, nukentėjusiajam reikėjo prisilaikyti, nukentėjusysis išlipdamas iš automobilio atsirėmė kaire ranka į vairuotojo sėdynę, dešinės rankos alkūne atsirėmė į automobilio duris ir nušoko, o smūgį jam kaltinamasis sudavė jau tuomet, kai išlipęs iš automobilio nukentėjusysis dešine ranka uždarė automobilio dureles. Nukentėjusysis teisme teigė, jog kaltinamasis įvykio metu galimai buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau tokius nukentėjusiojo teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra, priešingai – liudytojai M. K., S. Š. teisme nurodė, kad įvykio dieną jokių A. Z. apsvaigimo požymių nepastebėjo. Byloje nėra vaizdo ar garso įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas byloje nagrinėjamas įvykis. Vienintelis liudytojas, nurodęs matęs nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, yra A. C., kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2021 m. liepos 19 d. apie pietus UAB "S." kieme išgirdęs, kad du vyriškiai kalbasi pakeltais tonais, matė, kad autobusiuko vairuotojas iššokdamas iš autobusiuko bandė suduoti ar griebti kaltinamajam už kaklo, tačiau nespėjo to padaryti, nes kaltinamasis išvengė smūgio ir tuoj pat pats sudavė trumpą smūgį iššokusiam vairuotojui į veido sritį. Pažymėtina, kad liudytojas A. C. teisme nurodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažinojo, žinojo jį tik iš matymo. Byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų siekį melagingai apkalbėti nukentėjusįjį ar duoti melagingus kaltinamajam palankius parodymus, todėl netikėti A. C. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia BK 28 straipsnyje nurodytas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis. Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416-942/2016, 2K-296-719/2020).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad tarp A. Z. ir V. F. kilo žodinis konfliktas. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad įvykus jo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui, nukentėjusysis iššoko iš automobilio visu svoriu su ištiesta dešine ranka, kaltinamasis pamatė, kad V. F. nori jam suduoti, dalinai išvengė smūgio (nukentėjusiojo kumštis praslydo pro jo žandikaulį (nukentėjusysis dalinai pataikė kaltinamajam, smūgis buvo slystamas)), ir iš karto atsakomuoju smūgiu vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo A. C. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, įvertinęs byloje sutrinktus duomenis, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus ir paneigiančių kaltinamojo išdėstytą versiją bei egzistavusią jo teisę į būtinąją gintį. Todėl teismas, remdamasi baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, sprendžia, kad V. F. kėsinimasis buvo pavojingas, realus, akivaizdus, todėl kaltinamasis, pagrįstai manydamas, kad jam gresia tiesioginis pavojus, iš esmės galėjo (privalėjo) pradėti gintis nelaukdamas, kol nukentėjusysis suduos jam pirmąjį smūgį. Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, svarbu ir tai, kad kaltinamasis, sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį, daugiau jokių veiksmų neatliko, pats iškvietė policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Z. smurtą prieš V. F. pavartojo siekdamas nutraukti pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi prieš save, todėl konstatuotina, kad A. Z. veiksmas, kuriuo nežymiai buvo sutrikdyta V. F. sveikata, buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad yra aplinkybė, šalinanti A. Z. baudžiamąją atsakomybę, kuri numatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. F. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 300 eurų neturtinę žalą ir 80 eurų turtinės žalos. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 52,16 Eur turtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas, esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Kita vertus, BPK 3 straipsnio 1 dalyje 7 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-497/2019). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Dėl kitų klausimų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys vokas su CD disku, kuriuose yra garso įrašai, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, esant aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje, baudžiamąją bylą A. Z. nutraukti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo V. F. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Z. panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.