- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-76-366/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44374-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- I. K.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K. ir jos atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos iš dalies sudedant su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo V. P. 692,69 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt du eurai 69 ct) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 22 d., apie 18.15 val., Panevėžyje, Vilniaus gatvėje, pėsčiųjų take, ties pastatu, pažymėtu Nr. 2A, prasilenkiant su nukentėjusiąja I. K., pagriebęs jos nešamą rankinę, nubėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiai I. K. priklausantį bendros 531 Eur vertės turtą – rankinę, kurios vertė 50 Eur su joje buvusiais daiktais: 2 vnt. 20 Eur banknotais, 1 vnt. 10 Eur banknotu, 1 vnt. 5 Eur banknotu, 5 vnt. 2 Eur monetomis, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy A71“, kurio (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 364 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefono atminties kortele, 17 Eur vertės, mobiliojo telefono dėklu, 10 Eur vertės, antbačiais, 4 Eur vertės, rašikliu, 3 Eur vertės, liniuote, 1 Eur vertės, drožtuku, 1 Eur vertės, lūpų dažais „Bella“, 8 Eur vertės, plaukų šepečiu, 4 Eur vertės, higienos servetėlėmis, 0,50 Eur vertės, 5 vnt. autobuso bilietų, bendros 2,50 Eur vertės, dieniniu autobuso bilietu, 1 Eur vertės, bei I. K. vardu AB „SEB bankas“ banko išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė.
2. Be to, V. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 22 d., 18.53 val., į AB „SEB bankas“, bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo svetimą – I. K. vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, bei parinkęs operaciją „Likučio tikrinimas“ neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau kortelė buvo užblokuota, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 18.55 val., parduotuvėje UAB „Iki Lietuva“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), svetima I. K. vardu AB „SEB bankas“ išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo finansinę operaciją, bandydamas ja atsiskaityti už 3,95 Eur vertės prekę, tačiau operacijos atlikti nepavyko, nes kortelė buvo užblokuota.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam V. P. griežtesnę bausmę, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, skiriant jam įpareigojimą per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Be to, prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl paskirtų bausmių
3.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pripažinta lengvinančia aplinkybe – nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Anot apeliantės, nuteistojo gailėjimasis paremtas deklaratyviu teiginiu, kad jis gailisi. Be to, nuteistojo parodymai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad neturėjo darbo ir pinigų maistui bei nuomai, taip pat yra paneigti objektyviais bylos duomenimis, nes prieš pat nusikalstamų veikų padarymą jis išėjo iš darbo (2 t., b. 1.13). Taip pat, nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu, žinodamas, jog nusikalto prieš pagyvenusio amžiaus asmenį, kurio pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pensija, nesiėmė jokių veiksmų atlyginti bent dalį savo veiksmais padarytos žalos. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas privalėjo nuteistajam skirti žymiai griežtesnes bausmes už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
3.2. Arešto bausmė skiriama ir už nesunkius nusikaltimus, todėl apeliantė mano, kad sistemiškai aiškinant įstatymą, už apysunkį nusikaltimą turėtų būti skiriama griežtesnė bausmė. Tuo tarpu nuteistajam už apysunkius nusikaltimus teismas skyrė trumpesnes, nei bausmės vidurkis, artimas minimaliai, bausmes. Anot apeliantės, tokių bausmių skyrimas atima iš nukentėjusiojo įstatymu garantuotą teisę reikalauti ir tikėtis, kad prieš jį nusikaltęs asmuo būtų teisingai nubaustas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis) ir pažeidžia principinę baudžiamojo proceso paskirties nuostatą – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio l dalis).
Šalies argumentai
3.3. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas nuteistajam skirtas bausmes. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje teismas nuteistajam skyrė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Šią bausmę apėmimo būdu subendrino su bausme skirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, o po to dalinio sudėjimo būdu su bausme skirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir taip nuteistajam buvo paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto, t. y. už kelias nusikalstamas veikas – tyčinius, baigtus apysunkius nusikaltimus buvo paskirta tik arešto bausmės artima vidurkiui, šio vidurkio nesiekianti bausmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši bausmė gali būti laikoma švelnesne netgi už vieną lengvesnę nusikalstamą veiką skirtą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes įstatymas numato, kad keičiant bausmes, viena arešto para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio l dalies 2 punkto c papunktis).
3.4. Apeliaciniu skundu sutinkama, kad pirmą kartą nusikalstamas veikas padaręs asmuo gali būti baudžiamas ne laisvės atėmimo, bet švelnesnėmis bausmėmis ir, kad skiriant arešto bausme pirmą kartą gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau nurodo, kad tokiu atveju privalėtų būti motyvuotai sprendžiama dėl tam tikrų sąlygų, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Viena iš tokių sąlygų neabejotinai yra teismo teisė taikyti asmeniui, kuriam skirtos bausmės vykdymas atidedamas, intensyvią priežiūrą. Ši priemonė tikrai padėtų pasiekti bausmės tikslus, nes jos neskyrus nuteistasis apskritai liko nenubaustas ir iš esmės jokių bent kiek reikšmingesnių pareigų jam nėra skirta. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo nuosprendyje nėra išdėstyti jokie motyvai, kodėl nuteistajam netikslinga skirti intensyvią priežiūrą.
3.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo skirti nuteistajam BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – iki nustatyto termino, kuris turėtų būti trumpesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas, atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą. Skirti baudžiamojo poveikio priemones imperatyviai nurodo įstatymas (BK 75 straipsnio 5 dalis), o būtent įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą, tikrai daug veiksmingiau padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, nei jam taikytas nieko nelemiantis įpareigojimas būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
3.6. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su civilinio ieškinio išsprendimu, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas patirtą neturtinę žalą įvertindamas tik 300 eurų nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, neatsižvelgė į realiai patirtą skriaudą. Mano, kad tinkamai įvertinus dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus ir tikrai vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, neturtinė žala privalėjo būti įvertinta žymiai daugiau, nei ją pinigais įvertino teismas. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 eurų ir mano, kad tai yra reali padaryta žala. Nuteistasis yra jaunas ir darbingas asmuo, todėl mano, kad tokio dydžio žalą atlyginti tikrai galės, o tai, kad dėl savo nusikalstamo elgesio jis tikrai nesigali neduoda pagrindo žalos įvertinimo mažinimui.
3.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji yra pensinio amžiaus, gyvena viena, nes vyras yra miręs, o sūnus gyvena užsienyje. Dėl šios priežasties nuteistajam atvirai pagrobus nukentėjusiosios rankinę su visais joje buvusiais daiktais ir dokumentais. Be buto raktų, negalėjo patekti į butą, todėl patyrė stresą, nežinojo kaip elgtis ir tik policijos pareigūnų pagalba surado meistrus, kurie atrakino buto duris. Buvo priversta dėl šios priežasties keisti spynas ir dėl to ne tik patyrė turtinės žalos (išlaidos spynoms, jų keitimui), bet ir baimę dėl to, kad apiplėšęs asmuo gali atvykti ir į butą, nes rankinėje buvo ne tik buto raktai, bet ir buto adresas. Patirtą neturtinę žalą didino ir papildomi rūpesčiai dėl prarastų dokumentų atkūrimo, prarasti telefono kontaktai. Telefono atmintyje buvo sukaupta labai daug medžiagos, susijusios su jos profesija (dailininkė) – kelionėse fotografuoti meno kūriniai, architektūra ir pan. Minėti duomenys buvo itin svarbūs ne tik dėl to, kad jie leido prisiminti malonias akimirkas stebint tuos kūrinius kelionėse, bet ir dėl to, kad ir šiuo metu stengiasi savo žinias perteikti vaikams, kuriems teikia kultūrinio švietimo paslaugas (tokią veiklą įregistravusi) ir savo žinias iliustruodavo telefone saugota medžiaga. Labai skaudu buvo prarasti ir asmeninius duomenis – fotonuotraukas, vaizdo įrašus, kuriuose buvo fiksuota su savo sūnumi.
3.8. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai patirtą neturtinę žalą (jos įvertinimą) mažino tuo motyvu, kad nusikalstamos veikos nebuvo nukreiptos į nukentėjusiosios sveikatą ar gyvybę, bet nukreiptos tik į nuosavybę. Apie tai, kokią žalą nuteistojo veika padarė psichologinei būsenai yra reikšmingesnė, nei būtų sukeltas fizinis skausmas padarant kokią nors kraujosruvą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs ne tik teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, svarbą, bet ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, o itin svarbus yra ir moralinės satisfakcijos aspektas.
4. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, prašo iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti lengvinančią aplinkybę, kad V. P. pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iki nustatyto termino, kuris turėtų būti trumpesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas, atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą turtinę žalą. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. P. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.
9. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tuo atveju, jeigu teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Be to, nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš bylos duomenų matyti, kad V. P. ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. balandžio 26 d.) apklaustas pripažino, kad panaudojo mokėjimo kortelę, pridavė mobilaus ryšio telefoną į lombardą, tačiau neigė vogęs rankinę, t. y. pateikė melagingą įvykių versiją, taip siekdamas suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus (2 t., b. l. 31-34, 39-42). 2023 m. rugsėjo 27 d. apklaustas pripažino kaltę ir parodė, kad ankstesnėse apklausose nesakė tiesios, nes norėjo išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Dėl savo poelgio gailisi, tuo metu neturėjo pinigų ir jų reikėjo, nori atlyginti padarytą turtinę žalą ir nukentėjusiosios atsiprašyti (2 t., b. l. 69-72). Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir parodė, kad pasielgė blogai, suklydo, bet kas padaryta, tas padaryta.
11. Teisėjų kolegija susipažinusi su nuteistojo V. P. viso proceso metu duotais parodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, turėtų būti pripažinta lengvinančia V. P. atsakomybę, privalėjo įvertinti ir tai, kad V. P. pirminių apklausų metu savo kaltę neigė bei sukūrė melagingą įvykių versiją, tokiu būdu klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Iš aptartų V. P. parodymų akivaizdu, kad prisipažino kaltu tik tuomet, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo iš esmės baigtas. Ikiteisminio tyrimo metu pats jokių esminių jam žinomų faktinių aplinkybių neatskleidė, nepaisant to, kad prisipažino tik pasinaudojęs banko kortelę, tačiau ir tai nurodė ne visas aplinkybės. Netgi duodamas parodymus teisme ir pripažinęs, kad rankinę pagrobė kartu su pažįstamu, tačiau atsisakė jį įvardinti. Minėtos aplinkybės rodo, jog V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas supratęs, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę ir būdamas supažindintas su galimybę bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo išreikštas gailėjimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nors ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti žalą, tačiau iki šiol nėra atlikęs jokių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti nuteistojo gailėjimosi nuoširdžiu, leidžiančiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė šalintina iš nuosprendžio.
Dėl paskirtų bausmių
12. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino, kad V. P. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, neteistas (2 t., b. l. 2–4), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 5–6), nedirba, duomenų apie jo lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą byloje nėra (2 t., b. l. 19), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės rūšį bei dydį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė BK 54 straipsnio nuostatų ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė trumpesnes arešto bausmes, nei bausmės vidurkis, t. y. bausmių dydžius nustatydamas artimus minimaliam dydžiui. Pažymėtina, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis), arešto bausmės vidurkis už padarytą nusikaltimą yra 52,5 paros ((15+90)/2). Įvertinus, kad iš nuosprendžio šalintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nustačius, kad skundžiamame nuosprendyje V. P. paskirta arešto bausmė ir jų dydžiai prieštarauja teisingumo principui, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. P. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirtina savo dydžiu didesnė už sankcijos vidurkį bausmė – 60 parų arešto, o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už vidurkį mažesnė, tačiau artima jam – 45 parų arešto bausmė, kurios yra adekvačios nuteistojo asmenybei ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumui, atitinkančios proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus, padėsiančios užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
15. Paskyrus naujas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, iš naujo sprendžiamas ir bausmių bendrinimo klausimas. Bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu bendrintinos apėmimo būdu, vėliau ją iš dalies sudedant su bausme paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
16. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
17. Sutikdama su apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto bausmės vykdymą. Nors pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo ir nepasisakė, kodėl V. P. atžvilgiu nėra pagrindo skirti intensyvią priežiūrą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus tai, kad nėra duomenų, kad V. P. būtų pažeidęs jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones bei nėra duomenų apie naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti intensyvią priežiūrą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. P. iš nuosprendžio pašalinta atsakomybė lengvinanti aplinkybė ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje paskirtų arešto bausmių dydžiai pakeisti, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų keistinas – arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas 8 mėnesiams.
18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per nustatytą terminą, atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisęs iš V. P. turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai, nepagrįstai neskyrė dar vieno įpareigojimo, galinčio užtikrinti nukentėjusiosios interesus dėl žalos atlyginimo. Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis nors ikiteisminio tyrimo metu ir sakė norintis atlyginti žalą bei atsiprašyti nukentėjusiosios, pats iki šiol jokių veiksmų nesiėmė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojimas nuteistajam V. P. per tam tikrą laiką atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, apgintų nukentėjusiosios teisės ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo paskiriant V. P. įpareigojimą per nustatytą laiką atlyginti nukentėjusiajai I. K. turtinę žalą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
19. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji 2023 m. kovo 17 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6892,12 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87–92), baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslinta civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad papildomai patyrė 115,05 eurų turtinės žalos bei neturtinę žalą įvertino 2000 eurų (2 t., b. l. 137-140).
20. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. P. priteisė 692,69 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos.
21. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
22. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai sureikšmino faktą, kad nusikalstamos veikos nukreiptos į nuosavybę (rankinę ir joje buvusius daiktus), ne žmogaus sveikatą ar gyvybę bei tai, kad nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios patirtas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pastebėtina, kad pats procesas tęsiasi ilgai, todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji buvo ne tik priversta patirti, bet ir patyrė emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat buvo priversta dalyvauti apklausose, teikti skundus, prašymus, patyrė nepatogumu tiek darbinėje veikloje (dėl prarastos medžiagos telefone), tiek asmeniame gyvenime (naujų kortelių įgijimas ir pan.). Įvertinus tai kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteistos neturtinės žalos dydį didinti iki 700 eurų, todėl skundžiamas nuosprendis taip pat keistinas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
24. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. balandžio 8 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. K., buvo patirtos 229,17 eurų dydžio išlaidos. Be to, 2024 m. balandžio 11 d. buvo gauta VGTPT pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam V. P., buvo 129,17 eurų .
25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
26. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuris tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma nukentėjusiajai atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmais ir jo darbo sąnaudoms. Įvertinus nuteistojo jauną amžių, iš nuteistojo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atstovavimą nukentėjusiajai.
27. Dėl išlaidų kaltinamojo gynėjui, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo V. P. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (nuteistasis neturėjo pasirinkimo teisės ir negalėjo atsisakyti advokato), pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,
nusprendžia:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendį:
Panaikinti V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi).
V. P. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. K. 692,69 eurus turtinės žalos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 700 (septynių šimtų) eurų.
Už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. K., iš V. P. priteisti 229,17 (du šimtus dvidešimt devynis eurus 17 ct) eurus valstybei.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.