- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2423-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01630-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- R. M., M. M.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15661-466/2023 pagal pareiškėjų R. M. ir M. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų R. M. ir M. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau – ir Prašymas) ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Šalies argumentai
2. Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti. Šalindami trūkumus, 2023 m. liepos 27 d. pareiškėjai pateikė patikslintą Prašymą ir Sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kurioje buvo abiejų pareiškėjų parašai kiekviename Sutarties lape, nurodė Sutarties sudarymo datą bei pateikė santuokos liudijimo originalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. dar viena nutartimi, pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti. Šalindami trūkumus, 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjai pateikė patikslintą Prašymą ir Sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kurioje nurodė teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarką, dydį ir formą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. pakartotine nutartimi, pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2023 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas pareiškėjų pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, kad vaiko tėvas negali mokėti lėšų (laikytinų išlaikymo sumomis) tiesiogiai į mokyklos sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2YT-15661-466/2023 sustabdyti. Išaiškinti, kad pareiškėjams per 6 (šešis) mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų teikiama teismui tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis turi trūkumų. Pareiškėjai teigia kad jų susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo mokėjimo tvarkos nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą ir gali būti įgyvendinamas pareiškėjų suderintomis sąlygomis, kurios yra priimtinos abiem tėvams. Teismas, vertindamas pareiškimą, kuris pateiktas 2023 m. rugsėjo 21 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas pripažino, kad dalyje dėl išlaikymo vaikams mokėjimo sutarties sąlygos nėra pakankamai aiškios ir iš esmės prieštarauja įstatymo nuostatoms:
5.1. Sutarties 4.2. ir 4.3. punkte pareiškėjai nurodo, kad „4.2. šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tėvas M. M. įsipareigoja kas mėnesį mokėti po 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio periodines išmokas nuo 2023 m. rugsėjo l d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 4.3. Šalys susitaria, kad Sutarties 4.2 punkte numatytą sūnaus išlaikymui skirtą sumą M. M. mokės pavedimu į sūnaus T. M. lankomos ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)” privačios mokyklos banko sąskaitą kas mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. “.
5.2. Teismas pastebi, kad kilus ginčui (M. M. nustojus mokėti ugdymo įstaigai) dėl to galėtų iškilti sutarties sąlygų priverstinio vykdymo problemos, nes neaišku, ką tuomet reikėtų laikyti išieškotoju, nes skola formaliai būtų skola už ugdymą, bet ne išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo sąvoka yra įvardijama kaip suma, skiriama užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
5.3. Teismas dar kartą pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalimi, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pagal CK 3.196 straipsnio nuostatas, išlaikymas gali būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (šiuo metu praktikoje paprastai taikoma minimali 275 Eur suma), konkrečia pinigų suma, arba - priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Tuo atveju, kai nustatoma periodinė kas mėnesį mokama išmoka, ji turi būti konkreti ir turi apimti visus vaiko (kiekvieno vaiko) poreikius, jų nesiejant, pvz. tik su ugdymu. Todėl pripažintina, kad pareiškėjai turėtų pakoreguoti sutartį taip, kad nebūtų paneigiama vieno iš išsiskyrusių tėvų uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi, toks reglamentavimas sudaro galimybę pareiškėjams per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos įvykdyti teismo nurodymus dėl sutarties turinio, t. y. pakoreguoti Sutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui mokėjimo tvarkos.
7. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2YT-15661-466/2023 (CK 5.53 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pareiškėjams išaiškino, kad per šešerius mėnesius neįvykdžius teismo nurodymų, prašymas bus paliktas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Pareiškėja R. M. (toliau ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patvirtinti 2023 m. rugsėjo 11 d. Sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.
9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, numatydamas pareiškėjams terminą pašalinti Sutarties trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad tuo atveju, kai nustatoma periodinė kas mėnesį mokama išmoka nepilnamečio vaiko išlaikymui, ji turi būti konkreti ir turi apimti visus vaiko (kiekvieno vaiko) poreikius, jų nesiejant, pvz. tik su ugdymu. Apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad šalys Sutarties 4.2 punktu būtent ir susitarė dėl konkretaus išlaikymo dydžio periodinėmis įmokomis - 300 Eur kas mėnesį. Ši suma nėra siejama su jokiais konkrečiais nepilnamečio sūnaus poreikiais. Taip pat šalys Sutarties 4.4 punktu susitarė dėl papildomų sūnaus išlaidų apmokėjimo, kurios yra siejamos su išlaidomis už sūnaus mokslą. Apeliantė teigia, jog pareiškėjai sutinka, kad vaiko mokymo išlaidos yra tik dalis vaiko poreikių, kuriuos privalo užtikrinti abu tėvai. Išlaikymą nepilnamečiam vaikui turi teikti abu tėvai, o ne tik skyrium gyvenantis tėvas. Šalių susitarimu tėvo mokamą išlaikymo dalį (Sutarties pasirašymo metu sudarančią 400 Eur) skiriant sūnaus mokslui, motinos išlaikymo dalis gali būti skiriama kitiems sūnaus poreikiams užtikrinti).
10. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad pareiškėjai Sutartyje privalo numatyti, kad vaiko išlaikymo lėšos turi būti pervedamos tik į vaiko motinos sąskaitą. Neginčija, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. M., nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso jai. Tačiau motinos susitarimas su vaiko tėvu dėl išlaikymo lėšų pervedimo ne į jos asmeninę, o tiesiogiai į mokymo įstaigos sąskaitą, nepaneigia motinos uzufrukto teisės tvarkyti nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas. Paaiškina, kad pareiškėjai šiuo atveju susitaria dėl konkrečios vaiko išlaikymo įmokų mokėjimo tvarkos ir vaiko išlaikymo išlaidų paskirstymo tvarkos, atsižvelgdami į tai, kad: 1) pareiškėjų nepilnametis sūnus T. M. abiejų tėvų sprendimu nuo pirmos klasės (vaikas dabar jau mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje) lanko „(duomenys neskelbtini)“ privačią mokyklą; 2) Mokinio ugdymo sutartys dėl sūnaus T. mokslų yra sudaromos pareiškėjo M. M. vardu ir jis kas mėnesį moka įmokas pagal pasirašytą sutartį. Sutarties šalis yra M. M. ir jis privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus; 3) mokslas ugdymo įstaigoje yra mokamas: 2022/2023 mokslo metais mokestis sudarė 3 600 Eur už metus, t. y. 300 Eur kas mėnesį; 2023/2024 mokslo metais mokestis sudaro 4 800 Eur už metus, t. y. 400 Eur kas mėnesį; 4) abi šalis tenkina susitarimas, kad tėvo kas mėnesį mokama 300 Eur suma būtų vedama ne į motinos vardu atidarytą banko sąskaitą, o tėvui tiesiogiai sumokant įmokas už sūnaus ugdymą, taip vykdant savo sutartinius įsipareigojimus. Būtent atsižvelgdami į šiais faktines aplinkybes, pareiškėjai susitarė dėl konkrečios nepilnamečio vaiko išlaikymo įmokų mokėjimo tvarkos. Apeliantė pažymi, jog pareiškėjai sutaria, kad mokymo išlaidos yra skirtos vaiko poreikių užtikrinimui. Abu tėvai pasirinko šią sūnaus ugdymo įstaigą, kurią jų vaikas lanko jau 6 metus. Pareiškėjai Sutarties 4.5 punktu taip pat susitarė, kad vaiko lankoma ugdymo įstaiga gali būti pakeista tik abiejų tėvų sutarimu. Pareiškėjai taip pat sutaria, kad mokymo išlaidas tiesiogiai padengs sūnaus tėvas pareiškėjas M. M. pagal jo vardu sutarytą sutartį su mokymo įstaiga. M. M., pasirašydamas Mokinio ugdymo sutartį, įsipareigojo tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tame tarpe ir mokėti įmokas už sūnaus ugdymą.
11. Apeliantė pažymi, kad pagal CK 3.160 straipsnio 1 dalies nuostatas, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Taigi, tėvų teisių ir pareigų pabaiga nesiejama su tėvų santuokos nutraukimu ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų. M. M., vykdydamas savo pareigą, 6 metus iš eilės pasirašinėjo sutartis su sūnaus lankoma ugdymo įstaiga ir vykdė savo sutartinius įsipareigojimus mokėdamas įmokas už sūnaus mokslą. Apeliantės vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas įpareigojimas tėvams konkrečiu būdu susitarti dėl išlaikymo lėšų pervedimo į mamos sąskaitą suponuoja išvadą, kad po santuokos nutraukimo tėvas jau neturi tokios teisės ir/ar pareigos, jis negali toliau rūpintis vaiko ugdymu, sudaryti sutartį su mokymo įstaiga savo vardu. Tokiu atveju, vienintelė tėvo pareiga teismo sprendime nustatyta tvarka pervesti nustatyto dydžio sumą į vaiko motinos sąskaitą. Visiškai neaišku kokiu būdu vaiko poreikiai ir interesai būtų geriau užtikrinti, jei M. M. pervestų 300 Eur į R. M. sąskaitą, o ji tą pačią sumą pervestų į mokymo įstaigos sąskaitą sumokėdama už sūnaus mokslą.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „kilus ginčui (M. M. nustojus mokėti ugdymo įstaigai) dėl to galėtų iškilti sutarties sąlygų priverstinio vykdymo problemos, nes neaišku, ką tuomet reikėtų laikyti išieškotoju, nes skola formaliai būtų skola už ugdymą, bet ne išlaikymo įsiskolinimas.“ Apeliantė pažymi, kad išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar vienas jų. Pareiškėjai savo susitarimu nekeičia šios prievolės subjektų, tik susitaria dėl lėšų mokėjimo tvarkos. M. M. nemokant Sutarties 4.2 punkte numatytų įmokų susidarytų išlaikymo įsiskolinimas, kuris galėtų būti priverstinai išieškomas iš skolininko M. M. išieškotojui T. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės motinos R. M. Be to, Šalys Sutarties 4.7 punkte susitarė, kad tuo atveju, jeigu mokėjimai už sūnaus mokslą „(duomenys neskelbtini)“ privačioje mokykloje bus įvykdyti R. M. lėšomis, M. M. įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo pranešimo ir išlaidas patvirtinančių dokumentų gavimo dienos kompensuoti R. M. patirtas išlaidas. Manytina, kad šalių susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo mokėjimo tvarkos organizavimo nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą ir gali būti įgyvendinamas pareiškėjų suderintomis sąlygomis, kurios yra priimtinos abiem tėvams. Taip pat toks susitarimas nepaneigia motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teisės tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. Nr. e2YT-15661-466/2023 šešiems mėnesiams, išaiškindamas pareiškėjams teisę pašalinti teismo nurodytus Sutarties trūkumus. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių pasirašytos Sutarties 4.2. punktas dėl šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų apmokėjimo yra netikslus ir galintis ateityje apsunkinti sprendimo vykdymą, sukelti tarp šalių Sutarties vykdymo neaiškumų, todėl pareiškėjai įpareigoti patikslinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, joje aiškiai ir konkrečiai numatyti skyrium gyvenančio tėvo teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarką, dydį ir formą. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Sutarties trūkumus, todėl bylą sustabdė nesant tam teisinio pagrindo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Susipažinus su skundžiamos nutarties bei atskirojo skundo turiniu matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo Sutarties dalies, kuria pareiškėjai susitaria dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo formos, vertinimu, todėl plačiau pasisako tik dėl minėtos Sutarties dalies, nevertindamas kitų pareiškėjų sudarytos Sutarties nuostatų.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad teismui pateiktoje tvirtinti Sutartyje šalys, dalyje dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, susitarė:
„4.2. Šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tėvas M. M. įsipareigoja kas mėnesį mokėti po 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio periodines išmokas nuo 2023 m. rugsėjo 1d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4.3. Šalys susitaria, kad Sutarties 4.2 punkte numatytą sūnaus išlaikymui skirtą sumą M. M. mokės pavedimu į sūnaus T. M. lankomos ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ privačios mokyklos banko sąskaitą kas mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.
4.4. M. M. taip pat įsipareigoja papildomai apmokėti šias sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas: mokestį už ugdymą ir kitus mokesčius už sūnaus T. M. ugdymo paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ privačioje mokykloje, jeigu jų nepadengs Sutarties 4.2. punkte numatyta išlaikymo suma.
4.5. Šalys susitaria, kad šios Sutarties pasirašymo metu sūnaus T. M. lankoma ugdymo įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ privati mokykla gali būti pakeista ir kita ugdymo įstaiga pasirinkta tik abiejų tėvų bendru sutarimu.
4.6. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu mokėjimai už sūnaus mokslą „(duomenys neskelbtini)“ privačioje mokykloje bus įvykdyti R. M. lėšomis, M. M. įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo pranešimo ir išlaidas patvirtinančių dokumentų gavimo dienos kompensuoti R. M. patirtas išlaidas.“
Dėl atskirojo skundo (ne) pagrįstumo.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
18. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdė šalių teikiamos teismui tvirtinti Sutarties nuostatų kontrolę.
19. Pažymėtina, kad įstatymas numato tėvų teisę susitarti dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Toks susitarimas vykdomas gera valia ir, nesant teismo sprendimo, negali būti vykdomas priverstinai. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2028, 18 punktas).
20. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme numatyta kontrolės funkcija negali pažeisti sutarties laisvės principo. Pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai susitarimu keičia tarpusavio civilinį teisinį statusą – nutraukia santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba pradeda gyventi skyrium (CK 3.73 straipsnis), jie sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Dėl tėvų teisės vaiko išlaikymą nustatyti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas teisinis reglamentavimas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo teikimo tvarkos, o teismas neturėtų įsakmiai riboti tėvų teisės susitarti dėl vaikui mokėtino išlaikymo formos ir tvarkos, o kontroliuotų tik pačios įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad šalys Sutarties 4.2 punktu aiškiai susitarė dėl konkretaus nepilnamečiam sūnui teikiamo išlaikymo dydžio periodinėmis įmokomis - 300 Eur kas mėnesį, mokamų į apeliantės atsiskaitomąją sąskaitą, bei Sutarties 4.4 punktu susitarė dėl papildomo sūnaus ugdymo išlaidų apmokėjimo - 400 Eur, mokamų tiesiogiai ugdymo paslaugų teikėjui.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės skundo argumentu, jog nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „kilus ginčui (M. M. nustojus mokėti ugdymo įstaigai) dėl to galėtų iškilti sutarties sąlygų priverstinio vykdymo problemos, nes neaišku, ką tuomet reikėtų laikyti išieškotoju, nes skola formaliai būtų skola už ugdymą, bet ne išlaikymo įsiskolinimas.“ Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Taigi, jei nagrinėjamu atveju prievolę ugdymo įstaigai už M. M. įvykdys apeliantė, ji įgaus reikalavimo teisę į M. M. Tuo atveju, jei prievolės ugdymo įstaigai nevykdys abu tėvai, ugdymo įstaiga galės reikšti reikalavimą abiem tėvams, tačiau pastarais reikalavimas nepateks į nagrinėjamos bylos ribas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino CK 3.185 straipsnio 1 dalies, 3.190 straipsnio 1 dalies ir 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė šalių pasirašytos Sutarties turinio trūkumus ir taikė bylos sustabdymo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir 2023 m. rugsėjo 11 d. Sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir 2023 m. rugsėjo 11 d. Sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.