- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-580-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00868-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gegužės 22 d. priimtą nutarimą Nr. 93-334 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dešimt nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendyje aprašyta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė, iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė, A. L. atleistas nuo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) vykdymo. Galutinė bausmė nustatyta 7 (septyneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendis: A. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Galutinė bausmė nustatyta 7 (septyneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 5 d.2017 m. gegužės 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-334 nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 69 iki 62 balų. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, jis vienuolika kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad bausmės atlikimo metu A. L. nesielgė nepriekaištingai – tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam skirtos dvi drausminės nuobaudos. Be to, nuteistasis priklauso vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupei, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, todėl pagrįstai tikėtis, jog paleistas į laisvę, jis nekartos tų pačių klaidų, nėra pagrindo.Skunde nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Faktiškai jis yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir tai pakankamai ilgas laiko tarpas tam, kad žmogus susivoktų ir padarytų išvadas iš savo gyvenime padarytų klaidų. Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Jis kasdien vyksta į darbą Kaune, taip pat mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre 12-oje klasėje. Ankstesnio svarstymo metu nustatytas Komisijos rekomendacijas jis pilnai įgyvendino. Nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo paskatintas. Toliau dirba ir aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 69 iki 62 balų. Savo gyvenimo ateitį nuteistasis teigia siejantis tik su darbine veikla bei nusikalstama veika padarytos žalos dengimu. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino jo 2014 m. gautą drausminę nuobaudą už telefono laikymą, dėl ko jis penkioms paroms buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Nuo šio įvykio jau praėjo daugiau nei treji metai, tuomet jis buvo jaunas ir neprotingas, jam buvo tik 22 metai. Ši jo padaryta klaida nuolatos jį lydi kaip negatyvas, o tai, ką jis veikia gero, nėra konstatuojama. A. L. pažymi, kad jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, jis turi dukrą ir nori matyti ją augant. Bausmės atlikimo metu jis tris kartus buvo parvykęs namo ir nė karto nepažeidė nustatytų tvarkų. Prašo objektyviai jį įvertinti kaip asmenį, jo atliktos bausmės dalį, elgesį, požiūrį į gyvenimą, dabartinį mąstymą ir pasisakymą apie padarytas jaunystės klaidas. Nuteistasis pripažįsta, kad yra kaltas ir dėl to atlieka laisvės atėmimo bausmę.Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Šį kriterijų A. L. atitinka.Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Tai, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. A. L. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų bei nuo 2016 m. birželio 23 d. jis perkeltas bausmę toliau atlikti lengvosios grupės sąlygomis, nėra prioritetinės sąlygos lygtinio paleidimo taikymui. Sutiktina, jog šios teisės jam suteiktos dėl gero elgesio bei užsitarnauto pataisos įstaigos darbuotojų pasitikėjimo, tačiau lygtinio paleidimo taikymui neužtenka vien kurį laiką rodomo nepriekaištingo elgesio. Nuteistasis, siekdamas tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės, turi įrodyti, kad pasikeitė ir jo ydingas mąstymas, nusikalstami įpročiai, jis yra pasiryžęs savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtomis priemonėmis ir būdais, tačiau šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nenustatė. A. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 62 balai pagal OASys metodiką. Pažymėtina, jog iš minėtų balų statiniai, t. y. nekintantys balai yra 45, vadinasi, nuteistasis į žemos rizikos grupę (0-40 balų) patekti jau nebegali, vis dėlto, 17 balų dar gali būti aktyviai koreguojami. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. L. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas.Nors nuteistasis skunde teigia, kad kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, gailisi dėl jaunystėje padarytų klaidų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, A. L. apgailestavimas nėra itin aktyvus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje, nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės. Ar šiuo metu A. L. yra nutraukęs ryšius su netinkamais kompanionais, ar yra bent pasiryžęs tai padaryti, bylos medžiagoje duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad paleistas lygtinai nuteistasis grįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kur gyveno ir iki sulaikymo, t. y. pas savo tėvą. Nors A. L. palaiko socialinius ryšius su tėvu, broliu bei seserimi, savo vaiku, tačiau akivaizdu, jog tėvo autoritetas jam nėra apsauginis faktorius nuo galimo tolesnio nusikalstamumo. Šis teistumas A. L. nėra pirmasis, anksčiau jis taip pat vykdė turtinio pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas. Kadangi nuteistasis yra dar jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad nusikaltimų vykdymas buvo tapęs jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu bei savotišku gyvenimo būdu.Aukštesnysis teismas įvertina aplinkybę, kad sėkmingai probacijai kliudyti gali A. L. išsilavinimo bei darbinės patirties, kvalifikacijos stoka. Šiuo metu nuteistasis mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre 12-oje klasėje, taigi, vidurinio išsilavinimo jis dar nėra įgijęs. A. L. taip pat neturi jokios specialybės, pataisos įstaigoje konkretaus amato jis nesimoko. Būdamas laisvėje, nuteistasis dirbo statybose, tačiau per ketverius metus pakeitė keturias darbovietes, kas rodo, jog nuteistajam trūksta pastovumo bei gebėjimo išlaikyti, puoselėti pastovius darbinius santykius. Pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad išėjęs į laisvę A. L. planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Yra gautas raštas dėl priėmimo į darbą. Teisėjų kolegija šią galimo įsidarbinimo aplinkybę vertina kritiškai, kaip formaliai pateiktą raštą. Visų pirma, nuteistasis visiškai neturi nei teisinio, nei vadybinio darbo patirties ar bent jau šių sričių teorinių žinių, antra, aukštesnysis teismas ne pirmą kartą susiduria būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais neva būsimo įdarbinimo įsipareigojimais. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įmonėje planuoja įsidarbinti ne vienas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų, kas verčia pagrįstai abejoti įmonės realiomis galimybėmis įdarbinti visus šiuos asmenis.Socialinio tyrimo išvada liudija ir tai, kad A. L. save vertina gerai, iš teigiamos pusės, socialiai labiau palankiai, šiuo metu nepastebi jokių neigiamų savo savybių, kas rodo, jog nuteistasis stokoja savikritikos. Be to, jis ne visada apgalvoja galimas pasirinkto elgesio pasekmes, ne visada pasirenka tinkamas elgesio strategijas, negeba įvardyti priežasčių, dėl kurių įvykdė nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, A. L. tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, paskutinį kartą tai padaryta 2016 m. liepos 21 d., t. y. bausmę jam jau atliekant lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo, jog kalinimo sąlygų sušvelninimas itin prevenciškai neveikė. Pažymėtina ir tai, kad A. L. aktyviai dalyvavo tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, o savo iniciatyva prasmingo užimtumo bei asmenybės ugdymo nesiekė. Be to, būdamas laisvėje, jis kelis kartus yra bandęs heroino, kas kelia abejones dėl jo galimo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Programose, susijusiose su šių medžiagų vartojimo prevencija bei žala organizmui, A. L. nedalyvavo, kokios jo nuostatos šių medžiagų vartojimo atžvilgiu pateiktoje medžiagoje neatsispindi, tačiau teisėjų kolegija tai vertina kaip trukdį sėkmingai probacijai.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. L. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nuteistojo aktyvumas labiau reiškiasi siekime kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne turimų problemų sprendime, savo asmenybės ugdyme bei tobulinime. Todėl A. L. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.