- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- eI3-5038-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03107-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Žibosa“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-171 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2021 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-3112 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir tokiu būdu patvirtino uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ taikytiną 52 600 Eur mokesčio sumą už per 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius išgautą kitą požeminį vandenį be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes (toliau – ir Leidimas).
Šalies argumentai
2. Uždaroji akcinė bendrovė „Žibosa“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. AS-171 dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį, kuria pareiškėjai UAB „Žibosa“ buvo patvirtinta 52 600 Eur mokesčio suma už per 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius išgautą kitą požeminį vandenį, sumažinant mokestį už per 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius išgautą kitą požeminį vandenį iki 7 890 Eur.
2.1. Paaiškino, kad Bendrovė savo veiklą vykdo daugiau nei 20 metų. Atsižvelgiant į Bendrovės vykdomos veiklos specifiką, t. y. poilsio, maitinimo ir pramogų paslaugų teikimas, tinkamam Bendrovės veiklos vykdymui buvo ir yra būtinas nuolatinis vandens tiekimas. Bendrovė visu savo veiklos laikotarpiu naudojo požeminį vandenį, kuris buvo išgaunamas iš artezinio gręžinio Nr. 25089, kuris buvo įrengtas 1995 m. gegužės 3 d., ir artezinio gręžinio Nr. 31194, kuris buvo įrengtas 2002 m. rugpjūčio 29 d. Dėl požeminio vandens naudojimo, Bendrovei buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-34-09/2004, kuris galiojo nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad Bendrovė buvo nuolat tikrinama įvairiais aspektais, susijusiais su artezinių gręžinių naudojimu ir požeminio vandens išgavimu. Pareiškėja tinkamai vykdė savo mokestines prievoles deklaruoti mokestį už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą, laiku teikė teisingai užpildytas mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas.
2.2. Nesutikdama su Sprendimu teigia, kad jai buvo pritaikyta proporcingumo ir teisingumo principų neatitinkanti ekonominė sankcija. Sprendimu vietoj 5 260 Eur Departamentas patvirtino Bendrovei taikytiną 52 600 Eur mokesčio sumą už per 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius išgautą kitą požeminį vandenį, t. y. net 1 000 % didesnį mokestį. Bendrovės įsitikinimu, Sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, o juo taikytos ekonominės sankcijas yra neproporcingos.
2.3. Bendrovė pripažįsta padarytą pažeidimą, t. y. kad ji per 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius požeminį vandenį išgavo neturėdama jai išduoto leidimo naudoti šiuos žemės gelmių išteklius. Tačiau pažymi, kad tyčia nevengė reikalingo leidimo gavimo, o jo iki šiol neturėjo tik dėl to, jog nežinojo ir nebuvo informuota apie jos pareigos įgyti šiuos leidimus atsiradimą nuo 2014 m. liepos 1 d. Tai, kad nėra ir nebuvo tyčios Bendrovės veiksmuose aiškiai rodo ta aplinkybė, jog Bendrovė iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo 2014 m. liepos 1 d. rūpinosi požeminio vandens išgavimui reikalingų leidimų gavimu, t. y. buvo gavusi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pareiškėja buvo ne kartą tikrinta, o patikrinimą atlikusios institucijos iki pat Patikrinimo akto surašymo momento nebuvo nustačiusios jokių su požeminio vandens išgavimu susijusių Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūra 2017 metais vykdė Bendrovės patikrinimą Bendrovės mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2016 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2017 m. liepos 18 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (11 )-LT1-65 patvirtina, jog pareiškėja nebuvo įspėta bei nebuvo atkreiptas jos dėmesys į atsiradusį reikalavimą gauti leidimą dėl kito požeminio vandens išgavimo, kuris galiojo ir buvo taikomas jau 2016 metų mokestiniam laikotarpiui, už kurį buvo atliekamas minėtas patikrinimas.
2.4. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja geranoriškai ir noriai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) pareigūnais, teikė jiems prašomą informaciją. Be to, pareiškėja niekada anksčiau nebuvo bausta už jokius analogiškus ar panašaus pobūdžio pažeidimus. Sužinojusi apie padarytus pažeidimus, nedelsiant ėmėsi veiksmų reikalingam leidimui gauti, t. y. užsakė vandenvietės požeminio vandens eksploatacinių išteklių ištyrimo ir įvertinimo, vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) nustatymo ir požeminio vandens išteklių ir VAZ įvertinimo hidrogeologinės ataskaitos rengimo, aprobuojant ją Lietuvos geologijos tarnyboje, paslaugas, siekdama gauti leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (kitą požeminį vandenį). Šiuo aspektu pastebėjo, kad nėra nustatyta jokių egzistuojančių kliūčių ar ribojimų, dėl kurių Bendrovė negalėtų gauti leidimo dėl kito požeminio vandens išgavimo. Dėl padaryto teisės pažeidimo nekilo jokių žalingų padarinių nei aplinkai, nei jokiems asmenims, nei valstybės biudžetui, kadangi mokestis už valstybinius gamtos išteklius tikrintais mokestiniais laikotarpiais (2018 - 2020 metais) apskaičiuotas ir sumokėtas savalaikiai, deklaracijos užpildytos ir pateiktos taip pat laiku. Bendrovės veiksmuose nebuvo nustatyta ir nėra jokių nesąžiningumo ar siekio gauti kokios nors naudos elementų.
2.5. Pareiškėjos nuomone, proporcinga ir teisinga ekonominė sankcija už jos padarytą pažeidimą būtų 50 % didesnio mokesčio tarifo už per 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius jo išgautą požeminį vandenį taikymas, tokiu būdu vietoj 5 260 Eur mokesčio sumos nustatant 2 630 Eur didesnį mokestį, t. y. 7 890 Eur.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnas atlikęs pareiškėjos patikrinimą (2021 m. birželio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-3112) dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo nustatė, kad be leidimo išgauti požeminio vandens ištekliai. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimams, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Žibosa“ gamybinio vandens (gręžiniai Nr. 31194, Nr. 25089) vandenvietėje visas išgautas požeminis vanduo laikytinas išgautas be leidimo. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotas pareiškėjai mokėtinas 52600 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį) be leidimo.
3.1. Mokesčio mokėtojas privalo gamtos ištekius išgauti teisėtai, taip pat teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. MVGIĮ nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto ar be leidimo išgautų gamtos išteklių mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja, pradėdama ūkinę veiklą, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo gauti Leidimą, suteikiantį teisę išgauti valstybinius gamtos išteklius, juos teisingai ir laiku registruoti, deklaruoti, sumokėti mokesčius. Atsakovas, atlikęs patikrinimą ir priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
3.2. Atkreipė dėmesį, jog MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentuojama, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Tvirtinant patikrinimo rezultatus, atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinamas yra išskirtinai teismų kompetencijos dalykas, ir tik galimas tada, kada yra nustatomos pagrįstos išskirtinės aplinkybės. Skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėjos atstovas nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Iš viešai teikiamų internetinėje erdvėje duomenų matyti, jog pareiškėja Sodrai įsiskolinimų neturi, apyvarta kasmet yra stabili. Pareiškėja nebuvo atsakinga, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo nusižengimo padarymą, todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-171, kuriuo pareiškėjai priskaičiuotas 52 600 Eur mokestis didesniu tarifu už be Leidimo išgautą kitą požeminį vandenį, pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė atliko pareiškėjos planinį patikrinimą ir 2021 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. (7.3)-PA-3112 nustatė, kad pareiškėja be Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes 2018 metų I ketvirtį išgavo 2311 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, II ketvirtį išgavo 4776 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per III ketvirtį išgavo 6378m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per IV ketvirtį išgavo 2165 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, 2019 metų I ketvirtį išgavo 2480 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per II ketvirtį išgavo 4634 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per III ketvirtį išgavo 9502 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per IV ketvirtį išgavo 2262 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per 2020 metų I ketvirtį išgavo 1777 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per II ketvirtį išgavo 3674 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per III ketvirtį išgavo 7434 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį, per IV ketvirtį išgavo 927 m³ kito požeminio vandens, išskyrus mineralinį. Taigi nustatė, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vykdė kito požeminio vandens gavybą neturėdama Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (suvestinė redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), 16 straipsnio 1 dalį (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) ir MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaudamasi MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikė didesnį mokesčio tarifą ir apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 52 600 Eur mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį) be Leidimo.
6. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. AS-171 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2021 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-3112 dėl priskaičiuoto 52 600 Eur mokesčio didesniu tarifu už be leidimo išgautą kitą požeminį vandenį.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas.
7.1. Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį (1 dalis); Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (4 dalis). Pagal Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 1 dalį, leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti.
7.2. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2015 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-2155, 2018 m. gruodžio 11d. įstatymo XIII-1711 redakcijos) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (2 dalis), šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis (3 dalis).
7.3. Taigi už be Leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.
8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. požeminį vandenį išgavo be Leidimo. Pareiškėjos teigimu, ji tyčia nevengė reikalingo leidimo gavimo, o jo iki šiol neturėjo tik dėl to, jog nežinojo ir nebuvo informuota apie jos pareigos įgyti šiuos leidimus atsiradimą.
9. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, teigia, kad jam nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, o pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, kuris, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).
11. LVAT formuojamoje praktikoje laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
12. LVAT analogiško pobūdžio byloje nutarė kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, jog pakanka mokestį už be leidimo išgautą ir laiku nedeklaruotą vandenį padidinti 1,5 karto (LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1512-662/2021).
13. Vertinant skunde nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad į jas turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos sumažinimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja savo veiklą vykdo daugiau nei 20 metų, anksčiau nebuvo bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tyčia sąmoningai siekė nuslėpti mokestį. Pareiškėjos sąžiningumą įrodo tai, kad ji už 2018-2020 metais išgautą požeminį vandenį mokestį sumokėjo įprastu tarifu, laiku teikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas, bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, teikė jiems prašomą informaciją. Be to, sužinojusi apie padarytus pažeidimus, nedelsiant ėmėsi veiksmų reikalingam leidimui gauti.
14. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad paskirtas 52 600 Eur mokestis didesniu tarifu nėra proporcingas padarytiems pažeidimams. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos analogiškose bylose ir sprendžia, kad mokesčio už be leidimo išgautą vandenį padidinimas 1,5 karto būtų pakankamas ir teisingas, leidžiantis pasiekti įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslus. Tuo remdamasis, teismas Departamento 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. AS-171 dalį, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu, pakeičia ir mokestį už be Leidimo išgautą vandenį sumažina iki 7 890 Eur (52 600 Eur / 10 x 1,5).
15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ skundą tenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. AS-171 dalį, kuria priskaičiuotas 52 600 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir skirti 7 890 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų) mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.