- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1091-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19755-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas – 2017 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 MGL bauda; bauda sumokėta 2018 m. gegužės 28 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2018 m. balandžio 28 d., apie 8.36 val., Joniškio r., Žagarėje, Taikos gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes alkoholio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510“ nustatytas 1,69 promilės girtumas, tokiu būdu vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią A. B. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išvakarėse, t. y. 2018 m. balandžio 27 d., nuo 23 val., su draugais gėrė alkoholinius gėrimus – romą, alų. Miegoti nuėjo 2018 m. gegužės 28 d., apie 02.30 val. Ryte, prieš 8 val., atsikėlęs norėjo valgyti, todėl šiek tiek po 8 val. važiavo į parduotuvę. Ryte atsikėlęs jautėsi gana gerai, manė, kad dėl miego trūkumo jautėsi keistai, tačiau vairavo automobilį ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,69 promilės girtumas, su tokiais alkotesterio parodymais sutiko. Supranta, kad su tokiu neblaivumu jis negalėjo vairuoti automobilio. Atsisakė duoti kraują, nes bijo adatų. Jis vairavo nuomotą automobilį, kurį išsinuomojo prieš du mėnesius. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo metu dirba Vokietijoje, jo darbo užmokestis priklauso nuo išdirbamų valandų, mažiausias jo gaunamas darbo užmokestis yra 2000 Eur. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, be to, jis dirba užsienyje, todėl automobiliu grįžta į Lietuvą aplankyti savo vaikų.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:
2018 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 28 d., 08.36 val. gautas pranešimas, jog prie parduotuvės „Aibė“, esančios Žagarėje, Joniškio r., atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą, minėtas automobilis buvo sustabdytas Taikos gatvėje, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. B.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pripažino, kad yra vartojęs alkoholio. Alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas 1,69 prom. girtumas. Vairuotojas su tokiais alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 16);
2018 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, kur matosi stovintis lengvasis automobilis „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15; 17–22);
patikros sertifikatu Nr. 0811325, kuriame nurodyta, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0086 patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. spalio 6 d. (b. l. 28);
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus alkoholio kiekio matuoklio ARKB-0086 panaudojimo resgitracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d., 09.28 val., A. B. nustatytas 1,69 promilės girtumas (b. l. 29–31);
2018 m. balandžio 28 d. gydytojų įrašu, kuriame gydytoja Tatjana Pinkauskienė nurodė, kad pacientas A. B. atsisako nuo apžiūros ir patikrinimo, taip pat atsisako nuo veninio kraujo paėmimo (b. l. 34);
2018 m. gegužės 16 d. VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos paskaičavimu Lietuvoje, iš kurio matyti, kad lengvojo automobilio „VW Passat“ Variant 2.0 TDI, 2005 metų, kaina su PVM yra 3850,00 Eur (b. l. 37);
2017 m. kovo 14 d. Trumpalaikės transporto priemonės (automobilio) nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. B. naudojosi nuomos pagrindais (b. l. 39–43);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Giedriaus Petraičio parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d., 08.36 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. Rudnicku gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad Joniškio r., Žagarės m., prie parduotuvės „Aibė“ atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą, gavo papildomos informacijos, kad dabar automobilis Žvelgaičių k., Butlerių g., prie garažų. Toliau ieškant minėto automobilio, jis pamatė automobilį išvažiuojantį iš Rengių gatvės. Ieškomas automobilis buvo sustabdytas Taikos gatvėje, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jam ir A. Rudnickui priėjus prie sustabdyto automobilio ir bendraujant su vairuotoju paaiškėjo, kad tai A. B.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas pripažino, kad yra vartojęs alkoholio, tačiau pareiškė, kad tai darė visai neseniai. Tada jis, palaukęs 15 min., pasiūlė jam atlikti blaivumo testą. Alkotesteris parodė 1,69 promilės. A. B. su alkotesterio parodymais sutiko ir pasirašė alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale. Vairuotojas A. B. buvo nuvežtas į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur jis atsisakė duoti kraujo, alkoholio kiekiui jame nustatyti (b. l. 53–54);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. P. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d., po 9 val., tikslaus laiko neprisimena, ji ėjo Žvelgaičių k., pro garažus link kaimo parduotuvės, kai prie jos privažiavęs kaimynas A. B., vairuojantis sidabrinės spalvos automobilį, markės ir numerio nežino, sustojo. Jis pasisiūlė ją pavežti iki parduotuvės. Ji sutiko ir įsėdo į automobilį priekinėje keleivio sėdynėje. A. B. automobilyje buvo vienas. Pavažiavus apie 200 metrų, netoli parduotuvės, vairuojant A. B., automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai vairuotojui A. B. liepė pūsti į alkotesterį ir tuomet paaiškėjo, kad jis vairavo neblaivus. Kol važiavo su A. B. jo stovis jai nekėlė įtarimų, todėl neįtarė, kad jis vairuoja neblaivus (b. l. 59).
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio. Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2007). Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai (2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. A. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi A. B. sąmoningai vairavo naudojamą transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors kaltinamasis A. B. atsisakė duoti kraują, neblaivumui nustatyti, tačiau jo neblaivumas (1,69 promilės) buvo nustatytas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0086, kurio naudojimas yra įteisintas ir kurio metrologinė patikra buvo atlikta laiku (b. l. 28), be to, jis pats neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog A. B. kraujyje galėjo būti mažesnė alkoholio koncentracija, nei A. B. iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija.
Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo Giedriaus Petraičio parodymus, jog pranešimą apie neblaivų vairuotoją gavo 8.36 val., patikslina nusikaltimo padarymo laiką, jog A. B. neblaivus vairavo transporto priemonę apie 8.36 val. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia A. B. inkriminuoto nusikaltimo esmės, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis A. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumui neišnykus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau neteistas už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 67–69), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 84–88), visos paskirtos baudos yra sumokėtos, Sodros duomenimis yra nedirbantis (b. l. 89), nurodo dirbantis užsienyje.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus šiek tiek didesnį bei minimalus baudos dydį, skiriamą padarius nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamasis A. B. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 28 d., 09.28 val. (b. l. 108) iki 2018 m. balandžio 29 d., 12.30 val. (b. l. 112), t. y. dvi dienos, laikant, jog A. B. yra sumokėjęs 4 MGL baudos.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis A. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyventinta uždraudžiant A. B. naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, draudimo terminą nustatant artimą BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodytam termino minimumui. Uždraudimo naudotis specialia teise terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo A. B., priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. transporto priemone naudojosi nuomos pagrindais (b. l. 33–43), transporto priemonės nuomos sutarties 4 punktu įsipareigojo nenaudoti transporto priemonės važiavimui neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeisdamas sutartinį įsipareigojimą, todėl trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė nekonfiskuotina. Pagal byloje esantį VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos paskaičavimą Lietuvoje, lengvojo automobilio „VW Passat“ Variant 2.0 TDI, 2005 metų, kaina su PVM yra 3850,00 Eur (b. l. 37), todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 3850,00 Eur ir ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo A. B..
Teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išėjus priimti nuosprendžio, kaltinamasis A. B. pateikė teismui prašymą, priimant nuosprendį grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, nes jis nori sudaryti naują darbo sutartį, darbas jam yra reikalingas tam, kad galėtų mokėti išlaikymą savo vaikams bei užsidirbti pinigų baudos sumokėjimui. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų – asmens tapatybės kortelės, paso bei vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą. Kaltinamasis A. B. prie prašymo nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio būtinumą naikinti paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. FB50558258, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“, t. y. institucijai, suteikusiai šią teisę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimui, privalomojo draudimo sutarties liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamajam A. B. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.
Kaltinamajam A. B. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. B. paskirtos bausmės laiką, įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 28 d., 09.28 val., iki 2018 m. balandžio 29 d., 12.30 val., t. y. dvi dienas, ir laikyti, jog jis yra sumokėjęs 4 (keturis) MGL, t. y. 200 Eur (du šimtus eurų), baudos.
Nustatyti A. B. 6 (šešių) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, t. y. 36 (trisdešimt šešis) MGL, t. y. 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti A. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius, uždraudimo naudotis specialia teise terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
konfiskuoti iš A. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3850,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimui, privalomojo draudimo sutarties liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei.
Įspėti A. B., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti A. B., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.
Išaiškinti A. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.