Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. K., I. K., R. J., T. L., E. L., K. M. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pavasaris“, tretiesiems asmenims A. B., A. G., R. G., V. G., M. A., I. V., E. S., E. K., D. K., L. S., O. V., K. M., R. C., H. Z. (H. Z.), V. M., J. L., A. V. Ž., V. L. L., J. K., J. S., A. V. S., J. K. (J. K.), J. T., D. G., D. K. (D. K.), E. K., A. Z., S. P., E. J., J. V., K. P., G. M. K., O. R., R. P., A. P., D. K., N. K., V. K., O. J. (O. J.), I. Š., I. Č., M. Ž., R. S., P. Ž., V. S., R. L., N. L., V. K. (V. K.), J. K., L. S., K. D., J. K. dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ieškovai pateikia melagingus, iškreiptus ir tikrovės neatitinkančius faktus.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

13. Į bylą pateiktas DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), pakartotinio visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolas Nr. 1, kuriame užfiksuoti 2020 m. rugpjūčio 10 d. visuotiniame Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimti sprendimai: 1) atleisti pirmininkę D. V. iš Bendrijos pirmininko pareigų; 2) atleisti D. K., D. K., V. G. ir M. Ž. iš Bendrijos valdybos narių pareigų; 3) atleisti G. K. iš Bendrijos buhalterio pareigų; 4) atleisti projekto administratorę V. A. iš Bendrijos projekto administratoriaus pareigų; 5) pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. lapkričio 18 d. balsavimo raštu protokolą; 6) laikinai Bendrijos pirmininke išrinkti A. B.; 7) laikinai patvirtinti Bendrijos valdybos narius – V. G., S. P., I. Z.; 8) atlikti laikotarpio, kai pirmininke Bendrijoje dirbo D. V., Bendrijos veiklos auditą. Byloje nėra ginčo, kad duomenys apie Bendriją pagal šiame protokole užfiksuotus sprendimus buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Juridiniu asmenų registre.

14. Į bylą taip pat pateiktas DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolas Nr. 2020/09-28, kuriame užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 21 d. visuotiniame Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimti sprendimai, be kita ko: 1) Bendrijos pirmininke išrinkti N. M. ir laikyti, kad Bendrijos pirmininko pareigas N. M. pradeda eiti nuo šio susirinkimo pabaigos; 2) įpareigoti Bendrijos narį D. K. nutraukti sutartį su A. B. ir sudaryti darbo sutartį su N. M.; 3) atšaukti laikinus Bendrijos valdybos narius – A. B., V. G., S. P.; 4) išrinkti naujus Bendrijos valdybos narius – T. L., D. K., D. K., V. K. ir kt. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro pranešimas apie nustatytus trūkumus (pateiktas pranešimas yra be parašo, datos ir numerio, taip pat nepateikti šio dokumento metaduomenys), kuriuo nustatytas terminas trūkumams pašalinti iki 2020 m. spalio 15 d., per jį prašoma pateikti visuotinio narių susirinkimo protokolą su priedais, kurio duomenys būtų aiškūs, neklaidinantys, atitiktų vieni kitus ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Bendrijos įstatų reikalavimus. Pranešime nurodomi visuotinio Bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 2020/09-28 ir kiti trūkumai.

15. Ieškovai D. K., I. K., R. J., T. L., E. L., K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokole Nr. 1 užfiksuotus 2020 m. rugpjūčio 10 d. DNSB „Pavasaris“ visuotiniame bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Be nurodytų ieškinio reikalavimų, ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 1 užfiksuotu 2020 m. rugpjūčio 10 d. DNSB „Pavasaris“ visuotinio narių ir butų savininkų susirinkime priimtu sprendimu išrinktai laikinajai pirmininkei A. B. suteiktus įgaliojimus ir pavesti DNSB „Pavasaris“ pirmininko pareigas laikinai eiti 2020 m. rugsėjo 21 d. DNSB „Pavasaris“ visuotiniame narių susirinkime išrinktai N. M. iki teismo sprendimo šioje byloje įsigaliojimo.

16. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 1 užfiksuotu 2020 m. rugpjūčio 10 d. DNSB „Pavasaris“ visuotinio narių ir butų savininkų susirinkime priimtu sprendimu išrinktai laikinajai pirmininkei A. B. suteikti įgaliojimai ir pavesta DNSB „Pavasaris“ pirmininko pareigas laikinai eiti 2020 m. rugsėjo 21 d. DNSB „Pavasaris“ visuotiniame narių susirinkime išrinktai N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsigaliojimo.

17. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straispnio 1 dalyje.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

19. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

20. Taigi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010), ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.

21. Nagrinėjamu atveju teismas atlikęs prima facie ieškovų pateikto ieškinio įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Taigi, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį egzistavo pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.

22. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas visų pirma turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017; kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020).

23. Pirma, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Įvertinus pareikštų reikalavimų pobūdį, kyla ieškinio reikalavimų ir laikinosios apsaugos priemonės tapatumo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

24. Šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su byloje pareikšto reikalavimo dalimi ir tarp šalių kilusio ginčo esmės dalimi. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje ieškovų reikalavimas nėra prevencinio pobūdžio. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai neprašo uždrausti atlikti kokius nors veiksmus. Ieškovai ieškiniu reikalauja DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), pakartotinio visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 1 užfiksuotus 2020 m. rugpjūčio 10 d. visuotiniame Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimtus sprendimus, tarp kurių ir sprendimas laikinai DNSB „Pavasaris“ pirmininke išrinkti A. B., pripažinti negaliojančiais. Taigi, vienas iš ieškovų siekiamų materialinių teisinių rezultatų šioje byloje yra DNSB „Pavasaris“ pirmininkei A. B. suteiktų įgaliojimų pripažinimas negaliojančiais. Vadinasi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdžius DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), pakartotinio visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 1 užfiksuotu 2020 m. rugpjūčio 10 d. visuotiniame Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimtu sprendimu išrinktai laikinajai DNSB „Pavasaris“ pirmininkei A. B. suteiktus įgaliojimus, iš esmės jau bylos nagrinėjimo metu yra patenkinamas vienas iš ieškovų siekiamų materialinių teisinių rezultatų, nors tokias išimtinio pobūdžio procesines priemones taikyti nėra pagrindo. Pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės patenkinta dalis ieškinio reikalavimo ir taip iš dalies išspręsta dalis ginčo. Tačiau tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs įrodymus teismas turi nuspręsti ar tenkinti ieškovų reikalavimą (jo dalį).

25. Antra, ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys). Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti teisinius santykius. Ieškiniu dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (pvz., perduotų turtą, sumokėtų skolą). Atitinkamai teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą taip pat skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, Teismų praktika, 2017, 48, p. 205–224). Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, o toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667/2014, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019). Įvertinus ieškovų šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovų pareikšto ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir paprastai net negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Teismui reikalavimą – pripažinti DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), pakartotinio visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 1 užfiksuotus sprendimus negaliojančiais – tenkinus, laikinai DNSB „Pavasaris“ pirmininke išrinktos A. B. įgaliojimai teismo sprendimo pagrindu pasibaigtų, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo.

26. Trečia, kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė taikyta siekiant išlaikyti esamą padėtį dėl ginčo objekto (dalyko), užtikrinant galbūt palankaus sprendimo realų įvykdymą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip neprisideda prie esamos padėties dėl ginčo objekto (dalyko) išlaikymo, o priešingai – laikinai Bendrijos pirmininke išrinktos A. B. įgaliojimai sustabdomi ir suteikiami kitam asmeniui, t. y. esama situacija keičiama. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, jog nagrinėjamu atveju vertinant ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad ginčijamu protokolu priimti sprendimai, vykstant ginčui dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu, nebūtų vykdomi. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas suteikia jiems nepagrįstą procesinį pranašumą, nes dar neišnagrinėjus laikinai Bendrijos pirmininke išrinkta A. B. nebegalėtų naudotis savo įgaliojimais, nors šiuo metu nėra aišku, ar ieškovų reikalavimas yra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad minėti VĮ Registrų centro sprendimai, t. y. įregistruoti Bendrijos duomenis pagal DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), pakartotinio visuotinio Bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokole Nr. 1 užfiksuotus 2020 m. rugpjūčio 10 d. visuotiniame Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimtus sprendimus ir nustatyti terminą DNSB „Pavasaris“, adresas (duomenys neskelbtini), visuotinio bendrijos narių ir butų savininkų 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 2020/09-28 ir kitiems trūkumams pašalinti, būtų skundžiami nuginčyti ar negaliojantys. Todėl neaišku, kodėl svarbu vykdyti būtent tuos sprendimus, kurių nepripažino net ir viešojo administravimo subjektas – VĮ Registrų centras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovai manydami, jog dėl laikinai Bendrijos pirmininke išrinktos A. B. galbūt neteisėtų veiksmų atsakovei gali būti ir (ar) buvo padaryta žala, turi teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti įstatyme numatytais pažeistų teisių gynybos būdais. Galimos neigiamos pasekmės dėl A. B. išrinkimo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas nėra tiesiogiai susijusios su būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimu ir nėra pakankamos daryti išvadą, jog egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo nevykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmė. Be to, bendrijos pirmininko išrinkimo, perrinkimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir Bendrijos įstatų nuostatos, kuriomis tiek ieškovai, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys gali pakartotinai pasinaudoti, nesinaudodami laikinųjų apsaugos priemonių institutu byloje.

27. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

29. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Pagal šio straipsnio 7 dalį, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

30. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo A. B. teikdama atskirąjį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, todėl 62 Eur (100-50x0,75) žyminio mokesčio permoka gražintina. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų D. K., I. K., R. J., T. L., E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Grąžinti trečiajam asmeniui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 62 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gruodžio 6 d., permoką.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.