Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-1984-1050/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-18
Bylos Nr.
e2YT-1984-1050/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28420-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Greičiūtė-Petrauskienė
Pareiškėjas
V. N.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1984-1050/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28420-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio T. G. (T. G.) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nurodė, kad būdama santuokoje su T. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota jos gyvenamoji vieta, pareiškėja moka mokesčius už turtui teikiamas paslaugas. Pareiškėja yra Ukrainos pilietė, neturinti teisinio išsilavinimo ir neišmananti Lietuvos Respublikos paveldėjimo teisės. Būdama turto bendrasavininke, ji nežinojo, kad turi atskirai įregistruoti savo nuosavybės teisę į mirusiam sutuoktiniui priklausiusią turto dalį. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, kad teismo sprendimu būtų patvirtintas palikimo priėmimo juridinis faktas. Priešingu atveju, pareiškėjos nuosavybės teisės į palikimo objektą negali būti įregistruotos ir ji negali disponuoti turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie palikimo faktinį valdymą. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. N. ir T. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kijevo m. Pečersko civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėja ir jos sutuoktinis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) testamento vertimo kopijos nustatyta, kad visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, kuris priklausys pareiškėjos sutuoktiniui jo mirties dieną ir į kurį jis pagal įstatymą turės teisę, pareiškėjos sutuoktinis paliko pareiškėjai, išskyrus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, Vilniaus miesto 39-ajame notarų biure nebuvo pradėtos paveldėjimo bylos dėl (duomenys neskelbtini) mirusio T. G. turto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad po T. G. mirties pareiškėja ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu, šiame bute yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir jame gyvena iki šiol. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ji moka komunalinius mokesčius už butą. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po T. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinio T. G. mirties pareiškėja faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimą turtą, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį faktą, kad ji po sutuoktinio T. G. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip T. G. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 448 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. G. (T. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė