- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2-3529-496/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00169-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- Likviduojamos
- Atsakovas
- R. Č., V. Č., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Remigijaus Mockevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Likviduojamos dėl bankroto (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratoriaus N. Č. ieškinį, atsakovams R. Č., V. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Likviduojama dėl bankroto (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus N. Č., 2022-03-02, 2022-03-07 teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai: 5 799,44 Eur pagrindinę skolos sumą, 1 766,63 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo 2017-09-26 iki 2021-02-12; 612,07 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01. Taip pat prašo priteisti iš skolininkų R. Č. ir V. Č. solidariai ieškovės naudai 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; o iš laiduotojo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai išieškoti 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškiniu prašo priteisti ieškovės naudai šioje byloje patirtas 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas 2022-05-23 teismui pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomai prašo priteisti 756,25 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad iš viso šios išlaidos sudaro 1421,75 Eur (įskaitant PVM).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinyje nurodoma, kad 2016-02-12 R. Č. ir V. Č. su LDB (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šiems atsakovams buvo suteiktas 7 900,00 EUR kreditas (toliau – sutartis). Prievolių pagal sutartį užtikrinimui, UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ir ieškovė 2016-02-12 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 5.1 p. laiduotojas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo padengti Unijai negrąžintą paskolą, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius pagal sutartį per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės pranešimo išsiuntimo. Skolininkai nuo 2017 m. nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Terminas grąžinti kreditą pagal sutartį baigėsi 2021-02-12. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č. 2017-11-24, 2019-01-11 ieškovės bankroto administratorius siuntė atsakovams sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresu pranešimus, į kokią sąskaitą turėtų būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pagal sutartį. 2021-07-14 ieškovė išsiuntė atsakovų gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis ir korespondencijos adresais raginimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovai jų neįvykdė. Po 2021-07-14 raginimo gavimo skolininkas R. Č. susisiekė su ieškovės atstovais, buvo atvykęs su jais susitikti. Skolininkai pagal sutarties specialiosios dalies 3 punktą yra įsipareigoję mokėti ieškovei 9% dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos. Vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika konstatuotina, jog Sutartyje numatytos palūkanos yra mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios yra laikomos užmokesčiu už pinigų skolinimą ir kurias skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jei tai yra numatyta šalių sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Skolininkui pažeidus sutartinę prievolė, kreditorius įgyja teisę reikalauti civilinės atsakomybės. CK 6.245 str. numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties specialiosios dalies 6 punktas numato, kad Skolininkai įsipareigoja mokėti 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą vykdyti įsipareigojimus dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo negrąžintos kredito dalies ir susikaupusių mokėjimo (pelno) palūkanų dalies. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis – 180 d.
Ieškovė Likviduojama dėl bankroto (duomenys neskelbtini) 2022-04-26 pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad iš esmės pagrindinis atsakovų R. Č. ir V. Č. nesutikimo su ieškiniu argumentas, kuriuo bandoma pagrįsti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių tariamą neteisėtumą, yra prielaida, kad skolininkai neva buvo netinkamai informuoti apie ieškovės bankrotą bei tolimesnį įsipareigojimų vykdymą po ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, juridinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia, kad su skolininkais sudaryta kredito sutartis nustoja galioti ar abiejų šalių įsipareigojimai pagal kredito sutartį gali būti nebevykdomi. Tarp šalių sudarytos kredito sutarties 12.4 p. numato, kad kredito sutarties šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie šalių adresų, banko rekvizitų ir kitos svarbios informacijos pasikeitimą. Vykdydamas kredito sutartyje ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (o vėliau – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme) įtvirtintas pareigas, ieškovės nemokumo administratorius informavo skolininkus apie ieškovo bankrotą bei nurodė atidarytą naują banko sąskaitą, į kurią turi būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Raginimai Skolininkams buvo siųsti kelis kartus (ieškinio priedai). Ieškovės atstovas tinkamai įteikė dokumentus skolininkams kredito sutartyje numatytu adresu ir neturėjo pagrindo dokumentus skolininkams įteikinėti kitu, nei nustatyta kredito sutartyje, būdu. Tuo tarpu skolininkai, pagal viešųjų registrų duomenis 2017-09-11 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kitu adresu, nei kredito sutartyje nurodytas skolininkų gyvenamosios vietos ar korespondencijos adresas. Tačiau skolininkai neįvykdė aukščiau nurodytos, kredito sutarties 12.4 p. numatytos bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios ir/ar korespondencijos adreso pasikeitimą. Atitinkamai, vadovaudamasis Kredito sutarties 12.3 p., ieškovė skolininkams pranešimus siuntė paskutiniu jam žinomu skolininkų adresu. Ieškovės atstovas pastebi, kad skolininkai patys besąlygiškai pripažįsta, jog nuo 2021-07-14 yra informuoti apie skolą ieškovei bei pripažįsta skolos dalį, kurią sudaro negrąžinto kredito dalis. Vadinasi, ginčo dėl negrąžinto kredito dalies (5 799,44 EUR) tarp šalių nėra. Tačiau iki šios dienos skolininkai neatliko jokių įmokų į ieškovės banko sąskaitą ir negrąžino net tos skolos dalies, dėl kurios tarp šalių nėra ginčo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasakęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra mokestis už naudojimąsi pinigais ir atlieka mokėjimo, o ne nuostolių kompensavimo funkciją. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai skolininkams yra skaičiuojami pagrįstai - už paskutines 180 d., kredito sutartyje nurodyto dydžio, t. y. 0,05 % už kiekvieną pradelstą dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Dublike nurodyta, kad tarp ieškovės ir laiduotojo sudaryta laidavimo sutartis numato, jog „Šia sutartimi laiduotojas laiduoja už paskolos gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu Unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys unijai visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Laiduotojui išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str. laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako Unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai yra, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys Unijai ta pačia apimti kaip ir paskolos gavėjas konkrečiai imant, už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausiančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Laidavimas galioja iki visiško iš paskolos sutarties kylančių paskolos gavėjo prievolių Unijai įvykdymo. Jeigu keičiasi paskolos grąžinimo terminas ar kitos pradinės paskolos sutarties sąlygos, laidavimas lieka galioti“. Skolininkai nuo 2017-09-26, t. y. 1673 dienų nebeatlieka įmokų, numatytų kredito grąžinimo grafike. Kadangi skolininkai prievolę pažeidė nemokėdami kredito įmokų kredito sutartyje nustatytais terminais, remiantis CK, teismų praktika bei laidavimo sutartimi, kyla laiduotojo solidari atsakomybė pagal skolininkų prievoles ieškovei.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Dubliko 4.1 punkte pateiktas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovų R. Č. ir V. Č. atstovas 2022-04-12 pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2022-05-11 pateikė tripliką, kuriais jie prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą dalyje dėl priskaičiuotų mokėjimo palūkanų (9% laikotarpiu nuo 2017-09-26 iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal sutartį, t. y. 2021-02-12) – 1766,63 Eur bei priskaičiuotų delspinigių už 180 d. (0,05% laikotarpiu nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01) – 612,07 Eur. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovai neginčija pagrindinės nesumokėto kredito dalies sumos bei jos dydžio – 5 799,44 Eur. Šioje dalyje ieškinį pripažįsta. Atsakovai tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį iki ieškovės bankroto procedūros paskelbimo ir tik dėl netinkamo ieškovės veikimo dėl tolimesnių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo, atsakovams buvo nepagrįstai priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Atsakovai pareiškia, kad nėra gavę ieškovės minimų 2017-11-24 ir 2019-01-11 pranešimų dėl sutarčių vykdymo, todėl neturėjo jokios informacijos apie savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, nežinojo sąskaitos, į kurią turėjo būti vykdomi mokėjimai. Tokią informaciją atsakovai gavo tik ieškovo 2021-7-14 raginimu vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, bet jau su nepagrįstai priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais. Kadangi ieškovei buvo pradėta bankroto procedūra, bankroto administratorius turėjo vadovautis Įmonių bankroto įstatymu, kurio 11 straipsnio 5 dalies 23 punkte numatyta, jog tarp kitų bankroto administratoriaus pareigų yra ir pareiga imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų. Ši pareiga turi būti vykdoma ne tik formaliai pagal sutartį teikiant pranešimus – išsiunčiant skolininkui registruotą laišką ir nepasidomint, ar skolininkas pranešimą realiai gavo. Bankroto procedūros metu ši pareiga turi apimti ir kitas informavimo priemones bei būdus: telefono skambutį, elektroninį paštą, pagaliau socialinius tinklus ir pan. Atsiliepime nurodoma, kad gavę informaciją, atsakovai būtų galėję imtis įsipareigojimų vykdymo iš karto.
Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodoma, kad sutartis yra įvardyta „Kredito sutartimi“. Vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Atsakovai pažymi, kad po bankroto paskelbimo 2017 metais ieškovei, atsakovai gavo ieškovės atstovų žodinius nurodymus, kad su jais bus susisiekta ir paaiškinta dėl jų tolimesnių mokėjimų pagal sutartį. Unijos skolininkai – debitoriai, šiuo atveju – atsakovai, pagal parengtą bankroto proceso planą turėjo sulaukti iš bankroto administratoriaus informacijos apie savo įsipareigojimų vykdymą iš karto po tokio plano patvirtinimo kreditorių susirinkime. Tačiau atsakovai atitinkamų nurodymų nesulaukė iki 2021-07-14 raginimo. Atsakovų vertinimu, kredito sutarties atveju atsakovai pripažintini vartotojais, o Unija – verslininku, sudarančiais vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 straipsnis). Kredito sutartį sudaro dvi dalys: Bendroji ir Specialioji. Bendrosios dalies atveju, kurioje ir numatyta pranešimų pagal Kredito sutartį teikimo tvarka (12.3 punktas), atsakovai kaip silpnesnioji sutarties šalis, negalėjo įtakoti tokių pranešimų gavimo būdo ir kitų aspektų formuluotės, o tik pasirašydami specialiąją dalį ir prisijungdami prie sutarties, tame tarpe ir bendrosios dalies. Atsakovai mano, kad ieškovės bankroto atveju kredito sutarties 12.3 punktu nustatyta sąlyga tapo kredito sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančia ir neskaidria sąlyga. Atsakovų nuomone, tokia formali ieškovės pozicija dėl atsakovų informavimo taip pat prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Mano, kad atsakovai neturėjo galimybės sutartį įvykdyti tinkamai ir laiku, atsakovų įsipareigojimai galimai dėl ieškovo (ne)veikimo ar netinkamo veikimo ir/arba netyčinės klaidos, ženkliai (dvigubai) padidėjo. Įstatyme numatyti ekonomiškumo ir protingumo kriterijai suponuotų, kad toks įsipareigojimų padidėjimas yra aiškiai neteisingas atsakovų atžvilgiu. Ieškovės nurodytos 1766,63 Eur palūkanos yra neprotingai didelės atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, pažeisdama bendradarbiavimo pareigą, netinkamai informavo atsakovą apie tolimesnį įsipareigojimų vykdymą. Būtent dėl ieškovės kaltės priteistinų palūkanų dydis tapo aiškiai neprotingu ir neteisingu atsakovų atžvilgiu. Nesant atsakovų kaltės, priskaičiuoti delspinigiai už 180 d. (0,05% laikotarpiu nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01) – 612,07 Eur taip pat neskaičiuotini ir nepriteistini.
Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas 2022-04-12 pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2022-05-11 pateikė tripliką, kuriais prašo ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojai, atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovai visomis jiems prieinamomis priemonėmis ir pastangomis siekia įvykdyti savo prievolę, tačiau nėra (nebuvo) tinkamų sąlygų jai įvykdyti, todėl nėra ir esminės sąlygos laidavimui atsirasti – laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo. Šiuo atveju atsakovė pažymi, kad nėra aiški laidavimo apimtis, turint omenyje atsakovų esminį negalėjimą įgyvendinti savo prievolės dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių (negautų pranešimų iš Unijos apie prievolių vykdymo sąlygas (sąskaitą į kurią turi būti atliekami mokėjimai)) ir dėl to nepagrįstai ieškovui priskaičiavus delspinigius ir palūkanas. Atsakovė daro išvadą, kad esant atsakovų valiai įvykdyti pagrindinę prievolę, neatsiranda sąlyga solidariai laiduotojos atsakomybei atsirasti, nes laidavimas yra papildomas civilinis teisinis santykis šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio. Laiduotojui kaip atsakovui byloje pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti, palaiko atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atstovas prašo atmesti ieškinį R. Č. ir V. Č. atžvilgiu dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, o pagrindinę skolą šie atsakovai pripažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu prašo ieškinį atmesti visiškai, nes jam dar nekilo pareiga atlyginti skolos sumą, kol kiti atsakovai neneigia pagrindinės skolos. Laiduotojui kiltų atsakomybė, jei kiti atsakovai nemokėtų skolos pagal šalių susitarimą, kuris galėtų būti sudarytas šiuo metu, arba pagal teismo sprendimą. Atstovas nurodo, kad ieškovė iki 2021 metų liepos mėnesio nesiėmė priemonių tinkamai informuoti atsakovus apie skolos mokėjimo sąlygas, sąskaitos numerį po bankroto bylos iškėlimo kredito unijai. Jei atsakovai būtų buvę tinkamai informuoti, tai jų mokėjimai būtų buvę jau atlikti, nes kredito sutartimi kredito grąžinimo terminas buvo iki 2021 m. vasario 12 dienos. Atsakovai nemato savo kaltės – jie nemokėjo skolos, nes nebuvo tinkamai informuoti. Atsakovai yra vartotojai, todėl po bankroto bylos iškėlimo informacijos teikimas jiems turėjo pakisti, todėl kredito sutarties 12 punktas tapo neskaidriu. Visiems atsakovams (tame tarpe ir laiduotojui) pranešimas apie skolos grąžinimo sąlygas buvo įteiktas tik 2021 metų liepos mėnesį. Po šio pranešimo įteikimo atsakovai sureagavo, jie susirado atstovą, vyko derybos su ieškove dėl skolos grąžinimo terminų. Delspinigius ieškovė skaičiuoja už laikotarpį po pranešimo atsakovams įteikimo, tačiau atsakovai mano, kad pirmiausia turi būti mokama pagrindinė skola, o delspinigiai nepriteistini. Prašo skolos mokėjimą išdėstyti nuo 12 iki 24 mėnesių. Atstovas nurodė, kad atsakovai nėra pateikę įrodymų apie savo turtinę padėtį. Po kredito sutarties sudarymo pasikeitė atsakovų gyvenamoji vieta, tačiau nežymiai pasikeitė, per du kvartalus nuo ankstesnės gyvenamosios vietos. Pirminiu adresu yra deklaruota UAB (duomenys neskelbtini) būstinė. 2017, 2019 metų pranešimai atsakovų nepasiekė. Dėl skolos grąžinimo iki 2021 metų atsakovai bandė susisiekti su ieškove telefonu, tačiau į jų skambučius nebuvo sureaguota.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
2016 m. vasario 12 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad tarp (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. Č. bei V. Č., gyvenančių (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone (šiuo metu atsakovų adresas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 7 900,00 Eur kredito sutartis, sutartos 9 procentų palūkanos. Pagal sutartį kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. vasario 12 dienos. Kredito sutarties specialiojoje dalyje 6.1 punktas numato 0,05 procento delspinigių mokėjimą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Kredito sutarties 5.2. punktas numato, kad laiduotojas yra UAB (duomenys neskelbtini), laidavimo suma tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėjo įsipareigojimai kredito unijai.
Prievolių pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ir kredito unija 2016-02-12 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 5.1 p. laiduotojas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo padengti Unijai negrąžintą paskolą, ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas (metinė minimali palūkanų norma 9,00 proc.) per 10 kalendorinių dienų nuo unijos pranešimo išsiuntimo.
Ieškovei kredito unijai (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017, teisminio proceso Nr. 2-55-3-02083-2017-8, iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas N. Č.. Susipažinus su bylos Nr. B2-205-430/2022 duomenimis LITEKO sistemoje matyti, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017-11-02.
Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovai nuo 2017 m. nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai liko nesumokėję ieškovei 5799,44 Eur pagrindinės skolos dalį. Atsakovai R. Č. ir V. Č. pripažįsta šią skolą. Pagal mokėjimo grafiką, pridėtą prie ieškinio, matyti, kad vertinant skolos dydį, atsakovai paskutinę įmoką sumokėjo 2017 metų rugsėjo mėnesį. Likęs nesumokėtas skolos dydis leidžia spręsti, kad atsakovai įmokų nebemokėjo ieškovei nuo bankroto bylos iškėlimo.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovės bankroto administratorius 2017-11-24 ir 2019-01-11 siuntė atsakovams kredito sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresu pranešimus, į kokią sąskaitą turėtų būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Ieškovės nurodyti pranešimai yra pridėti prie atsiliepimo į ieškinį ir prie dubliko. Iš 2017-11-24 perdavimo priėmimo akto matyti, kad pranešimas R. Č. buvo perduotas kurjeriui K. M. Į perdavimo priėmimo aktą (pridėtą prie ieškinio) (duomenys neskelbtini) numeriu įtraukta siunta gavėjui R. Č., į aktą įrašytas šio adresas (duomenys neskelbtini). Į 2019-01-11 dienos perdavimo priėmimo aktą (duomenys neskelbtini) numeriu įrašyta siunta gavėjui R. Č., šio adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).
Atsakovai teigia negavę šių pranešimų, tuo aiškina įmokų pagal kredito sutartį nemokėjimą. Atsakovai teigia, kad pranešimuose netiksliai buvo nurodytas jų adresas ar pavardė, kad jie gyveno kitu adresu, kurį buvo deklaravę viešame registre. Šie atsakovų paaiškinimai yra vertinami kaip siekis sumažinti savo atsakomybę dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Teismas vertina, kad pranešimų tekstai ir perdavimo priėmimo aktai įrodo, jog ieškovė vykdė pareigą informuoti atsakovus apie skolos mokėjimo sąlygų pasikeitimą. Šiuose aktuose esantys neatitikimai, kaip pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) gatvė ar (duomenys neskelbtini) gatvė (nedideliame miestelyje nėra dviejų skirtingų gatvių su tokiais pavadinimais), arba pavardės nurodymas „Č.“ vietoje „Č.“ yra vertinami, kaip nežymūs, netrukdantys pristatyti siuntą. Taip pat atsakovai teigia, kad jie negavo pranešimų apie ieškovės pasikeitusią sąskaitą, nes gyveno kitu adresu, nei ieškovė siuntė pranešimus 2017 ir 2019 metais. Šalių sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 12.4 punktas numato, kad kredito sutarties šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie šalių adresų, banko rekvizitų ir kitos svarbios informacijos pasikeitimą. Tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų ir net neteigė bylos nagrinėjimo metu, kad jie būtų pranešę ieškovei apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Todėl teismas vertina, kad ieškovės pranešimų siuntimas kredito sutartyje nurodytu adresu yra tinkamas siuntimo būdas. Tuo labiau, kad kredito sutarties, bendrosios dalies 12.3 punkte yra įrašyta, jog „visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami šaliai pasirašytinai arba siunčiami registruotu paštu. Laikoma, kad paskutiniu kredito unijai žinomu kredito gavėjo adresu registruotu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai kredito unija kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugų teikėjui“. Taip pat teismas vertina, kad ieškovė elgėsi tinkamai siųsdama pranešimus atsakovams kredito sutartyje nurodytu skolininkų adresu, nes atsakovai nepranešė apie adreso pasikeitimą, be to iki šiol šiuo adresu yra atsakovo - laiduotojo, UAB (duomenys neskelbtini) buveinė, o laiduotojo atstovas, pasirašęs laidavimo sutartį yra R. Č.
Teismas nemato pagrindo kredito sutarties specialiosios dalies 12.3 ir 12.4 sąlygas pripažinti „neskaidriomis“, nesąžiningomis, nes jose įtvirtintos nuostatos atitinka civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje numatytą bendradarbiavimo principą. Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad bankroto bylos iškėlimas juridiniam asmeniui nereiškia, kad su skolininkais sudaryta kredito sutartis nustoja galioti ar abiejų šalių įsipareigojimai pagal kredito sutartį gali būti nebevykdomi. Net ir po bankroto bylos iškėlimo ieškovei, atsakovai žinojo apie likusią jų skolą ieškovei, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, kad būtų sumokėta visa skola, ar bent skolos dalis. Atsakovai žinojo apie bankroto bylos iškėlimą ieškovei, apie jų pačių turimus neįvykdytus įsipareigojimus ieškovei, tačiau jie, kaip teigia negavę pranešimų net ketverius metus nesistengė vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tuo labiau, kad 2021-07-14 ieškovė išsiuntė atsakovų gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis raginimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, visi atsakovai pripažįsta gavę šiuos pranešimus, tačiau atsakovai kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tada nepradėjo vykdyti. Po 2021-07-14 raginimo gavimo skolininkas R. Č. tik susisiekė su ieškovės atstovais, susitiko su jais, kaip teigia, susirado atstovą, tačiau įsipareigojimų nevykdė, skolos dydžio nesumažino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra mokestis už naudojimąsi pinigais ir atlieka mokėjimo, o ne nuostolių kompensavimo funkciją. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (2020-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra išaiškinęs, kad suėjus kredito grąžinimo terminui, tačiau skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko priteisti negrąžintą kredito dalį, iki sutarties pasibaigimo susikaupusias mokėjimo (pelno) palūkanas, sutartyje arba įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas (nuostolius) po sutarties pasibaigimo dienos, bei sutartyje numatytus delspinigius (netesybas).
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovų sutartyje numatyto dydžio – 9 % dydžio metinės palūkanų normos mokėjimo (pelno) palūkanas, susikaupusias nuo to momento, kai atsakovai nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nuo 2017-09-26 iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal kredito sutartį, iki 2021 metų vasario 12 dienos. T. y. ieškovė nesiekia padidinti savo pajamas, o tik siekia atgauti paskolintus pinigus ir gauti kredito sutartyje sutartas 9 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais iki kredito sutarties termino pabaigos. Remiantis kredito sutartimi, įstatymų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šis reikalavimas yra pagrįstas ir ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo yra tenkintina.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 612,07 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus taikant sutarties 6.1 punkte numatytą dydį - 0,05% už kiekvieną pradelstą dieną, nuo negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų, už 180 dienų, tai yra už laikotarpį nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01, t. y. iki ieškinio pateikimo dienos. Nors atsakovai teigia, kad delspinigiai skaičiuojami nepagrįstai, nes ieškovė esą netinkamai įteikė 2017 ir 2019 metų pranešimus apie kredito mokėjimo sąlygas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2021-09-02, tai yra jau po to, kai atsakovai pripažįsta gavę 2021 m. liepos mėnesio pranešimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nuo 2021 m. rugsėjo 2 dienos turėjo ieškovei 5799,44 Eur skolą, kurios mokėjimai yra pradelsti, ir buvo nesumokėję palūkanų, todėl tenkintinas prašymas priteisti delspinigius už įstatyme numatytą 180 dienų laikotarpį. Ieškinys tenkintinas.
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis). Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (be kita ko, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-257-916/2018).
Tarp ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta laidavimo sutartis numato, kad laiduotojas laiduoja už paskolos gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu Unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys Unijai visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Laiduotojui išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str. laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako Unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai yra, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys Unijai ta pačia apimti kaip ir paskolos gavėjas konkrečiai imant, už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausiančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Laidavimas galioja iki visiško iš paskolos sutarties kylančių paskolos gavėjo prievolių Unijai įvykdymo. Jeigu keičiasi paskolos grąžinimo terminas ar kitos pradinės paskolos sutarties sąlygos, laidavimas lieka galioti.“
Šioje byloje nustatyta, kad skolininkai R. Č. ir V. Č. turėjo grąžinti kreditą ieškovei iki 2021 metų vasario 12 dienos, tačiau to nepadarė nei iki kredito grąžinimo termino pabaigos, nei po paraginimo 2021 metų liepos mėnesį. Nors šie atsakovai pripažįsta pagrindinę skolą ieškovei 5799,44 Eur, tačiau jos negrąžina nei visos, nei dalimis. Skola turėjo būti grąžinta iki 2021 metų vasario 12 dienos, tačiau yra negrąžinta iki šiol, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovai R. Č. ir V. Č. pažeidė prievolės mokėjimo terminus, todėl atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) kyla laiduotojo solidari atsakomybė pagal atsakovų kredito sutartimi prisiimtas prievoles ieškovei.
Ieškovė prašo priteisti iš skolininkų R. Č. ir V. Č. solidariai ieškovės naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; o iš laiduotojo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai išieškoti 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vertinant ieškovės reikalavimą matyti, kad ieškovė prašo iš viso priteisti 11 procentų (5 proc. + 6 proc.) palūkanas nuo bylos užvedimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tokio palūkanų dydžio įstatymas nenumato.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šioje byloje atsakovai R. Č. ir V. Č. praleido terminą grąžinti kreditą, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra laiduotoja, jos atsakomybė negali būti didesnė už skolininkų atsakomybę, tuo labiau palūkanos negali būti dvigubinamos, priteisiant po atskirus 5 ir 6 procentus palūkanų, todėl ieškovei iš visų trijų atsakovų solidariai yra priteisiama 5 procentų dydžio palūkanos nuo bylos užvedimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Nors mažinamos priteisiamos procesinės palūkanos, tačiau teismas vertina, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, nes visiškai tenkinami pagrindiniai ieškinio reikalavimai, o mažinamos tik procesinės palūknos.
Atsakovai R. Č. ir V. Č. prašo skolos mokėjimą išdėstyti nuo 12 iki 24 mėnesių. Tačiau atstovai nėra pateikę įrodymų apie savo turtinę padėtį, neprašė laiko tokiems įrodymams pateikti, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo svarstyti atsakovų prašymą išdėstyti skolos mokėjimą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1421,75 Eur išlaidos advokato pagalbos paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų, iš kiekvieno po 473,92 Eur.
Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tenkinant ieškinį žyminis mokestis, kurį sudaro 216 Eur (atsižvelgus į žyminio mokesčio indeksavimą bylos užvedimo metu ir į tai, kad užvesta elektroninė byla), priteistinas valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų, iš kiekvieno po 72 Eur. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Tenkinant ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios byloje yra 13,44 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų R. Č. ir V. Č., skolininkų pagal kredito sutartį, lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 6,72 Eur. (Lietuvos CPK 96 str. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5799,44 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 44 ct) skolą, 1766,63 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 63 ct.) palūkanas, 612,07 Eur (šešių šimtų dvylikos eurų 7ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. kovo 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 473,92 Eur. (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 92 ct.) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 473,92 Eur. (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 92 ct.) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 473,92 Eur. (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 92 ct.) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirą 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį valstybei, sumokant įmokos kodu 5660.
Priteisti iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant įmokos kodu 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.