Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. I. ir R. J., trečiajam asmeniui B. P. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

31. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

32. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

33. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

34. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų (motinos ir tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

35. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad pa-dėtis gali pasikeisti.

36. Atsakovė D. I. su motinos valdžios apribojimu dukros M. J. atžvilgiu sutinka iš dalies, nurodydama, kad sutinka, jog jos motinos valdžia dukros atžvilgiu būtų apribota terminuotai. Atsakovė ne kartą tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek teismui posėdžio metu nurodė, kad neturi galimybių rūpintis dukra, nurodydama, kad dukros negali auginti, kadangi gyvena buvusio sutuoktinio mamai priklausančio gyvenamojo namo dalyje. Socialinės pagalbos teikimo metu atsakovė, vėl gi, ne kartą atsisakė dėti pastangas ir siekti susigrąžinti dukrą į šeimą. Ši atsakovės nuostata patvirtina, kad ji visiškai nesiekia ir nenori auginti savo dukros M. J. savo šeimoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nutraukus santuoką su atsakovu, dukra liko gyventi su ja. Atsakovės D. I. ir buvusio sutuoktinio E. I. šeimoje kilus konfliktui, atsakovės sprendimu dukra M. J. 2019 m. apgyvendinta atsakovės mamos B. P. gyvenamojoje vietoje, kur nepilnametė gyvena iki šiol. Socialinių paslaugų teikimo metu nustatyta, kad D. I. bendrauja su skyriumi gyvenančia dukra, tačiau atsakovė linkusi savo problemų ir dukros auklėjimą klaidų bei aplaidaus požiūrio į dukters M. J. emocinę būklę nepripažinti, atsakomybę perduoti dukrai. Priežastys kodėl D. I. nusprendė neauginti dukters, yra galimos atsakovės psichologines problemos, nepakankami stresinių situacijų sprendimo įgūdžiai, nesutarimai ir prieštaravimai (uošvienės ir vyro), kad M. grįžtų gyventi į šeimos namus, galimai socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, D. I. nuosavo busto neturėjimas. Vaiko laikinosios globos metu teiktos pagalbos atsakovės šeimai priemones nebuvo veiksmingos, D. I. nepakeitė savo nuomonės ir atsisakė pati auginti savo dukrą.

37. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo atstovo pateikti paaiškinimai, pačios atsakovės nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimai, patvirtina, kad pagrindinė priežastis dėl kurios nepilnametė M. J. negali gyventi kartu su mama – atsakovės atsisakymas auginti dukrą šeimoje. Nors atsakovė nurodo, kad dukros auginti negali dėl gyvenamosios vietos, tačiau iš esmės šeimos gyvenamosios vietos klausimo nesprendžia, dėl ko teismas atsakovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ji negali dukros auginti šeimoje, nelaiko objektyviomis ir pagrįstomis. Atsakovės šeimai socialines paslaugas teikianti darbuotoja S. T. patvirtino, kad D. I. turi socialinių įgūdžių, yra rūpestinga, jos gyvenimo ir buitinės sąlygos tinkamos augti vaikui. Bylos duomenimis atsakovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis siekia 1 000 Eur, ji bendrauja ir palaiko ryšį su dukra, išreiškia norą dukrą auginti pati, savo šeimoje, tačiau iš esmės dukros susigrąžinti nesiekia, nesudaro sąlygų dukrai grįžti į šeimą, nesiima aktyviai spręsti nurodomos gyvenamosios vietos problemos.

38. Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu, remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovė D. I. nesudarydama dukrai M. J. tinkamų sąlygų gyventi ir augti šeimoje, vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, dukros atžvilgiu ir tuo neabejotinai pažeidžia savo vaiko – dukros M. J. interesus, todėl yra pagrindas apriboti motinos valdžią jos dukros M. J. atžvilgiu.

39. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

40. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo būdo, išimtinai atsižvelgiama į vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Byloje ne kartą buvo pažymėta, kad nepilnametė M. J. išsako norą gyventi kartu su mama, augti jos šeimoje. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta Skyriaus specialistė I. J. nurodydama, kad bendraujant su nepilnamete M. J. ji išsako norą gyventi su mama, jos šeimoje, neigiamai vertino negalėjimą gyventi mamos šeimoje, dėl to pyko, liūdėjo, tik vėliau susitaikė su esama padėtimi. Esant minėtai vaiko nuomonei bei įvertinus tai, kad atsakovė – mama D. I. su dukra bendrauja, jas sieja artimas ryšys, teismas vertina, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų atsakovės motinos valdžios ribojimas terminuotai, sudarant galimybes atsakovei spręsti šeimoje kilusias problemas, atsižvelgti į vaiko – M. J. interesus ir imtis aktyvių veiksmų siekiant sudaryti dukrai M. J. tinkamas sąlygas gyventi ir augti šeimoje. Juolab, kad atsakovė su dukra bendrauja, jas sieja artimas ryšys, atsakovės šeimoje sudarytos iš esmės tinkamos sąlygos augti dukrai, esminė socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas rūpintis vaiku atsakovės šeimoje nenustatytos. Dėl šių priežasčių, vertinant išimtinai atsižvelgus į vaiko M. J. interesus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, aukščiau nurodytų aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrindu.

41. Taip pat, byloje esančių aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp vaiko tėvo (atsakovo) R. J. ir jo dukros M. J. nėra susiformavęs emocinis, dvasinis ar kitoks ryšys. Šalių paaiškinimais, taip pat ir paties atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. J. su dukra per 13 m. laikotarpį susitiko tik vieną kartą (2023 m. birželio 24 d.), su dukra nebendravo ilgą laiką ir bendrauti pradėjo tik prieš metus trumposiomis žinutėmis telefonu. 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. rugpjūčio 27 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovas išsakė norą bendrauti su dukra, atkurti ryšį, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos – 2024 m. lapkričio 14 d., su dukra susitikęs nė karto nebuvo, iniciatyvos susitikti, palaikyti ryšį su dukra nerodė. Vaiko situacijos vertinimo duomenimis, nepilnametė M. J. ne kartą išreiškė, kad tėvas ja nesidomi, visiškai nebendrauja neatsako į jos rašytas žinutes bei skambučius. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas teikia vaikui teismo priteistą sumą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad tėvas vaiku rūpinasi. Išlaikymo teikimas yra kiekvieno tėvo pareiga, tuo tarpu bendravimas, ryšys tarp vaiko ir tėvų, domėjimasis vaiko pasiekimais ir pan., yra svarbus ne tik tenkinant socialinius, bet ir kitus, emocinius vaiko poreikius. Atsakovas priėmė specialistų teikiamą pagalbą, išsakė norą bendrauti su dukra, tačiau nė karto nesiėmė jokių veiksmų siekdamas įgyvendinti pažadus, bendrauti ir rūpintis dukra, domėtis jos pasiekimais, ugdymu, sveikatos būkle ir kt.

42. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

43. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

44. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, ar galimybę vaiko gyvenamąją vietą nustatyti atsakovo šeimoje. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas nurodė, kad neturi galimybių auginti dukros savo šeimoje, negalėtų užtikrinti dukrai tinkamo gyvenimo sąlygų. Teismas sutinka su ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateikta pozicija, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog bandė iš esmės atkurti ryšį su dukra, kad aktyviais veiksmais siekė su dukra susitikti, bendrauti. Minėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas sukurti tėvo ir dukros ryšį, byloje nėra. Atsakovo šeimai socialines paslaugas teikusi liudytoja teismo posėdyje apklausta A. K. patvirtino, kad nors atsakovas išreiškia norą bendrauti ir susitikti su dukra, tačiau viso socialinių paslaugų teikimo metu su dukra buvo susitikęs tik kartą – 2023 m. vasarą. Daugiau su dukra susitikęs nebuvo ir iniciatyvos bendrauti su dukra, su ja matytis nerodo, nepaisant nuolatinių socialinių darbuotojų paskatinimų atkurti ryšį su dukra.

45. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad netinkamas tėvo elgesys, pasireiškiantis neveikimu, trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnametės dukros atžvilgiu.

46. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovų matymasis ir bendravimas su dukra prieštarautų jos interesams, todėl, terminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią ir neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią dukros M. J., atžvilgiu atsakovams paliekama teisė su ja matytis.

47. Atsakovams taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

48. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės D. I. išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės ir pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-765-875/2011 iš atsakovo R. J. priteisto išlaikymo dukrai M. J., vėliau 2017 metais Telšių apylinkės teismo padidintą, dydį ir priteisti iš R. J. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį M. J. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

49. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

50. Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimai padidinti iš jo priteistą išlaikymą dukrai M. J. po 350 Eur kas mėnesį sutinka, gali teikti tokio dydžio išlaikymą, yra sveikas, darbingas dėl ko teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą tenkinti ir pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-765-875/2011 iš atsakovo R. J. priteisto išlaikymo dukrai M. J., kuris padidintas 2017 m. birželio 7 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, dydį ir priteisti iš R. J. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaiko M. J. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

51. Atsakovė D. I. su prašoma priteisti dukros M. J. išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur išlaikymo suma nesutiko. Nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra nedidelės, per mėnesį gauna 1 000 Eur darbo užmokestį, kartu šeimoje auga nepilnamečiai vaikai D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų tėvas išlaikymui teikia po 300 Eur kas mėnesį abiem vaikam. Šiuo metu gyvena, buvusio sutuoktinio E. I. mamai priklausančio gyvenamojo namo dalyje, kito nekilnojamojo turto neturi. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovei 2020 m. – 2023 m. buvo teikiama kompensacija už šildymą. Taip pat nustatyta, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Dar kartą pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). 2024 m. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius siekia 709 Eur. Atsakovui sutinkant dukrai teikti išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį, atsakovė taip pat turėtų teikti išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį (viso išlaikymo dukrai suma sudarytų 700 Eur).

53. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Nagrinėjamu atveju, jau aptarta, kad atsakovė yra darbinga ir sveika, dėl išdėstytų priežasčių, įvertinus atsakovės turtinę padėti, tai, kad šeimoje auga dar du mažamečiai vaikai, spręstina, kad nėra pagrindo žymiai sumažinti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo sumą dukrai, ir atsakovė gali teikti nepilnamečiui vaikui 230 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių išlaikymo suma turėtų būti priteista ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vaikas močiutės šeimoje faktiškai gyvena nuo 2019 m., laikina vaiko globa močiutės šeimoje nustatyta nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., todėl iš atsakovės nepilnamečiui vaiko išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (CK 3.192 straipsnis).

54. Išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

55. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios ribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

56. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y. iš D. I. priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą po 170 Eur už kiekvieną mėnesį, už tris metus, t. y. nuo 2021 metų vasario 23 d., viso 6 120 Eur (36 mėn. x 170 Eur).

57. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021-2023 m. laikotarpiu pervesdavo dalį lėšų į, kaip nurodė pati atsakovė, kaupiamąją dukros sąskaitą. Taip pat atsakovė teigė, kad durai kartą ar du per mėnesį duoda 10-20 Eur kišenpinigių, lankydama nuperka lauktuvių. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Skyriaus specialistė I. J. patvirtino, kad atsakovė D. I. dukrai duodavo kišenpinigių, atvažiuodama lankyti, atveža lauktuvių. Be to, kaip nurodė ir ieškovės atstovas ieškinyje, jų turimais duomenimis atsakovė D. I. 2020 m. dukters priežiūrai, gyvenimo sąlygų įkūrimui B. P. perdavė 1 000 Eur.

59. Todėl įvertinus aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties, tai, kad jos šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kaupia lėšas dukros ateičiai, taip pat remiantis teisingumo principu, manytina, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Priešinga išvada lemtų itin ženklų kitų jos išlaikytinių padėties pabloginimą.

Dėl nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

60. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

61. Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnametės M. J. laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios globėjos – močiutės B. P. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui vaikui laikinosios globėjos – močiutės šeimoje yra užtikrintos saugios vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygos, močiutės šeimoje nepilnametė M. J. gyvena nuo 2019 m., tarp jų susiformavęs artimas ryšys, duomenų, kad laikinoji globėja netinkamai vykdytų laikinosios globėjos pareigas nenustatyta, nepilnametės M. J. gyvenamoji vieta nustatytina B. P. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Atsakovas R. J. 2024 m. kovo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2024-02627, 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam teikta antrinė teisinė pagalba. Atsakovė D. I. 2024 m. kovo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.2 Mr) ATP-C-2024-02491, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta antrinė teisinė pagalba. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šioje byloje 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jų valstybei nepriteistinos.

64. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kas mėnesį po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. vasario 26 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo (dabar Telšių apylinkės teismo) (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-765-875/2011 iš atsakovo R. J. priteisto išlaikymo dukrai M. J. dydį, kuris pakeistas-padidintas Telšių rajono apylinkės teismo (dabar – Telšių apylinkės teismo) 2017 m. birželio 7 d. sprendimu, ir priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. vasario 26 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos (rūpintojos) B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiui vaikui nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams D. I. ir R. J. jų nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgiu atsakovams paliekama teisė matytis su vaiku M. J..

Išaiškinti atsakovams D. I. ir R. J., jog tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas pagal ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.