Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ ir atsakovės viešosios įstaigos „Kauno miesto poliklinika“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Kauno miesto poliklinika“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.2. Kadangi niekinės ir viešajam interesui prieštaravusios jungtinės veiklos sutarties vykdymas reiškia įstatymo draudžiamų veiksmų atlikimą, jis negali būti prievolės dalyku. Kadangi jungtinės veiklos sutarties (o taip pat papildomo susitarimo) vykdymas negali būti prievolės dalyku, šio sandorio nevykdymas negali būti vertinamas kaip atsakovės prievolės pažeidimas bei užtraukti atsakovei atitinkamų prievolės neįvykdymo teisinių pasekmių (civilinės atsakomybės).

1.3. Teismo išvada, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal niekinį sandorį, prieštarauja bendriesiems teisės principams ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) ir niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nullus commodum capere de sua injuria propria).

1.9. 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpiu rentgenologiniai tyrimai bei mamogramos sugeneravo bendrą 7 868,35 Eur nuostolį, lyginant su 2015 metų rezultatais. Šį nuostolį iš dalies sudarė atsakovės papildomos sąnaudos darbo užmokesčiui bei komunalinėms paslaugoms (kaip tai numatė susitarimo 2 p.), kas sudarė per 1,5 – 1,7 tūkst. Eur per mėnesį. Ši suma turėjo būti atskaityta iš papildomai suteiktų paslaugų sugeneruotų papildomų pajamų. Kadangi papildomų paslaugų nebuvo (ką pripažino ir teismas), nebuvo ir papildomų pajamų šioms (papildomoms) sąnaudoms padengti. Dėl šios priežasties 2016 m. gegužės 18 d. susitarimo prie jungtinės veiklos sutarties vykdymas atsakovei buvo nuostolingas – pelno, kuris galėtų būti dalinamas, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „DG ir Ko“ su atsakove VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“ (dabar VšĮ „Kauno miesto poliklinika“) 2012 m. liepos 9 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42 (e. b. t. 1, b. l. 3-27), pagal kurią šalys susitarė veikti bendrai, nesteigdamos naujo juridinio asmens, ir įrengti naują, modernų aukščiausios kokybės reikalavimus atitinkantį diagnostikos centrą, turintį modernią įrangą, atlygintinai teikti paslaugas tretiesiems asmenims ir sutartyje nustatyta tvarka tarp partnerių padalinti iš diagnostikos centro teikiamų paslaugų gautą pelną (sutarties 2.1. punktas). 2016 m. gegužės 18 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties papildymo (e. b. t. 1, b. l. 70-71), pagal kurį ieškovė įsipareigojo įdiegti papildomą įrangą, susidedančią iš 4 rentgeno diagnostikos aparatams skirtų skaitmeninių vaizdo detektorių ir 3 programinės įrangos komplektų, kuri šalių buvo įvertinta 176 000 Eur su PVM suma (papildomo susitarimo 1 punktas). Šiuo susitarimu šalys taip pat susitarė, kad įdiegus dėl sutarties papildymo numatytą papildomą įrangą, kurios pagalba bus skaitmenizuojami rentgeno kabinetai, UAB „DG ir Ko“ nepiniginis įnašas padidėja 176 000 Eur, todėl buvo nustatyta tokia pelno pasidalijimo tvarka: pelnas skaičiuojamas tik nuo paslaugų prieaugio nuo 2015 metais suteiktų paslaugų, t. y. nuo 22 386 vnt. konsultacijų skaičiaus 2015 metais ir nuo 2 380 vnt. mamografijų skaičiaus. Pirmuosius tris metus poliklinikai tenka 5 proc. pelno, UAB „DG ir Ko“ – 95 proc. pelno investicijoms padengti (papildomo susitarimo 8 punktas).

13. Ieškovė, remdamasi šiais susitarimais, ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ 136 284,70 Eur skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10096-877/2017 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“, UAB „DG ir Ko“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, AB DnB bankas, V. O., dėl jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir patalpų grąžinimo, ieškinys buvo patenkintas ir 2012 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 11-3-42 pripažinta negaliojančia, įpareigojant UAB „DG ir Ko“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo grąžinti VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“ atlaisvintas patalpas, esančias pastate-gydymo įstaigoje – 2D6bp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios Nekilnojamojo turto registro byloje žymimos Nr. 2-287, 1-131 ir 6-601, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovės turtą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „DG ir Ko“. Sutartis buvo pripažinta niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi teismas nustatė, kad ginčo sutartis pažeidžia imperatyvias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normas. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-677-480/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-356-695/2018 Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį taip pat paliko nepakeistą.

Dėl niekinio sandorio teisinių padarinių

22. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu, yra reikšmingas sandorio negaliojimo pasekmių taikymui, nes galimi atvejai, kai šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį, negalima. Tokiais atvejais sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir teismui, taikant sandorio negaliojimo teisines pasekmes, būtina išspręsti šalių atsiskaitymo pagal sandorio sąlygas klausimą, o jo negalint išspręsti pagal sandorio sąlygas dėl to, kad šios yra neteisėtos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms ir pan., atsiskaitymo pagal sandorį klausimas išspręstinas pagal CK 6 knygos XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-401/2016)

23. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis (tuo pačiu ir jos papildomas susitarimas), nors ir buvo sudaryta nesilaikant imperatyviųjų teisės normų, vis dėlto galėjo sukelti tam tikras šalių siekiamas pasekmes, t. y. pagal papildomą susitarimą galėjo būti įdiegta papildoma įranga, galėjusi sugeneruoti tam tikras papildomas pajamas, o tuo pačiu ir pelną. Nagrinėjamo ginčo atveju būtent taip ir teigia ieškovė, todėl negali būti apribota jos teisė įrodinėti, kad dėl jos veiksmų (papildomo įnašo) buvo gautos papildomos jungtinės veiklos pajamos, o taip pat ir pelnas. Nors atsakovė tai neigia, tačiau tik išnagrinėjus ginčą iš esmės būtų galima nustatyti, ar jungtinės veiklos sutarties (papildomo susitarimo) vykdymas sukėlė tokius padarinius. Todėl ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje iš atsakovės priteisti pelno, gauto dėl papildomos įrangos įdiegimo optimizavus teikiamas paslaugas, dalį kvalifikuotinas kaip reikalavimas išspręsti niekinio sandorio padarinių klausimą. Sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Todėl pripažinto niekiniu sandorinio padariniai – dėl papildomos įrangos įdiegimo sugeneruoto pelno pasidalijimas – yra nagrinėjamos bylos dalykas ir ieškovė turi reikalavimo teisę, priešingai, nei teigia atsakovė.

24. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytas jungtinės veiklos sutarties papildymas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai, buvo pasirašytas 2016 m. gegužės 18 d. Šio susitarimo objektas – papildomos įrangos įdiegimas (įnašo padidinimas), šalims siekiant padidinti teikiamų paslaugų kiekį, o tuo pačiu ir padidinti partnerių jungtinės veiklos pelną, jį pasidalinant susitarime nustatyta tvarka. Ginčo jungtinės veiklos sutartis iki jos pripažinimo negaliojančia įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2018 m. balandžio 12 d.) tam tikrą laiką buvo vykdoma, todėl iš esmės galėjo generuoti ir tam tikras pajamas ir galimai gautas pelnas galėjo būti paskirstytas šalims. Tik nustačius šias aplinkybes būtų galima konstatuoti, ar pripažinus jungtinės veiklos sutartį niekine, atsakovė nėra sutaupiusi lėšų ieškovės sąskaita. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neišnagrinėjus tarp šalių kilusio ginčo, šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sudarant jungtinės veiklos sutartį (jos papildymą), ir pripažinti sandorį negaliojančiu ab initio negalima.

Dėl 2016 m. gegužės 18 d. papildomo susitarimo vykdymo

25. Kaip nurodyta nutarties 12 punkte, šalys 2016 m. gegužės 18 d. pasirašė susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties papildymo, pagal kurį ieškovė įsipareigojo įdiegti papildomą įrangą, susidedančią iš 4 rentgeno diagnostikos aparatams skirtų skaitmeninių vaizdo detektorių ir 3 programinės įrangos komplektų, kuri šalių buvo įvertinta 176 000 Eur su PVM suma. Šiuo susitarimu šalys taip pat susitarė, kad įdiegus dėl sutarties papildymo numatytą papildomą įrangą, kurios pagalba bus skaitmenizuojami rentgeno kabinetai, UAB „DG ir Ko“ nepiniginis įnašas padidėja 176 000 Eur, todėl buvo nustatyta tokia pelno pasidalijimo tvarka: pelnas skaičiuojamas tik nuo paslaugų prieaugio nuo 2015 metais suteiktų paslaugų, t. y. nuo 22 386 vnt. konsultacijų skaičiaus 2015 metais ir nuo 2 380 vnt. mamografijų skaičiaus. Pirmuosius tris metus poliklinikai tenka 5 proc. pelno, UAB „DG ir Ko“ – 95 proc. pelno investicijoms padengti.

26. Ieškinys buvo grindžiamas būtent šiomis papildomo susitarimo sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikta papildoma įranga tinkamai neveikė, ko atsakovei pateikus įrodymus neginčijo ir pati ieškovė, todėl pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neįvykdė sutartinės prievolės į jungtinę veiklą įnešti tinkamos kokybės įrangą, dėl ko nebuvo pasiektas medicininių paslaugų kiekio prieaugis, o nepasiekus sutarto rezultato nebuvo gauta ir atitinkama nauda. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė papildomame susitarime prisiimto įsipareigojimo neįvykdė tik iš dalies, kadangi ieškovė pastatė atskiriančiąją 3 504,73 Eur vertės sienelę, kurios pastatymas sugeneravo pelną, proporcingą jos vertei.

27. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi šalys 2016 m. gegužės 18 d. papildomame susitarime labai aiškiai susitarė dėl konkrečios įrangos (4 rentgeno diagnostikos aparatams skirtų skaitmeninių vaizdo detektorių ir 3 programinės įrangos komplektų) įdiegimo, kas turėjo padidinti ieškovės nepiniginį įnašą ir būtent tik dėl šios papildomos įrangos įdiegimo sugeneruoto pelno šalys susitarė ir dėl nurodytos jo padalijimo tvarkos. Šiame susitarime nėra fiksuotas susitarimas dėl atskiriančiosios sienelės pastatymo ir jos sugeneruoto pelno pasidalijimo. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2016 m. birželio 28 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas ir su juo pateikta sąmata (e. b. t. 1, b. l. 73-75) patvirtina, kad buvo atlikti 3 504,73 Eur vertės poliklinikos kabinetų remonto darbai, už kuriuos užsakovas (atsakovė) įsipareigojo atsiskaityti su rangovu pagal galiojančias sutartis ir jų priedus nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ieškovei pastačius atskiriančiąją sienelę, kaip už tam tikrus remonto darbus, turėjo būti atsiskaityta. Tačiau ieškovė, grįsdama ir formuluodama ieškinio reikalavimus, prašė priteisti skolą, atsiradusią atsakovei nepasidalijus su ieškove gauto pelno sutartyje numatyta tvarka, ir neįrodinėjo, kad atsakovė neapmokėjo atliktų remonto darbų, šiuos darbus ieškovė laikė jos įdiegta papildoma įranga, sugeneravusia paslaugų kiekio prieaugį ir pasidalintiną pelną. Kad sienelės pastatymas nebuvo laikomas papildomos įrangos įdiegimu, patvirtina ne tik pats 2016 m. gegužės 18 d. susitarimas, kuriame tai nenurodyta, bet ir ieškovės 2016 m. spalio 21 d. siųstas pranešimas atsakovei apie tai, kad nurodyti atlikti remonto darbai turėtų būti įvertinti, kaip papildomas piniginis įnašas, tačiau tokių duomenų, kad šios atsakovės išlaidos buvo įtrauktos kaip jos papildomas įnašas, remiantis jungtinės veiklos sutartimi ar 2016 m. gegužės 18 d. susitarimu, byloje nėra pateikta. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atskiriančiosios sienelės pastatymas buvo tam tikras ieškovės įnašas į jungtinę veiklą, galėjęs sugeneruoti didesnes partnerių pajamas ir pelną.

28. Kadangi ieškovė neįrodė, jog įvykdė įsipareigojimą perduoti papildomą įrangą, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo padidinti partnerių teikiamų paslaugų kiekio ir užtikrinti padidėjusių pajamų, o tai savo ruožtu rodo, kad neatsirado papildomame susitarime numatyta pelno pasidalijimo sąlyga. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė iš dalies įvykdė įsipareigojimą įdiegti papildomą įrangą pagal 2016 m. gegužės 18 d. susitarimą, todėl nepagrįstai priteisė, kaip ieškovei tenkančią pelno dalį 2 712,07 Eur sumą. Tokiu būdu byloje neįrodyta, kad atsakovė tokią sumą būtų įgijusi atsakovės sąskaita ir ji galėtų būti priteista, kaip tam tikras teisėtas niekinio sandorio padarinys, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje. Todėl sprendimo dalis, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, naikintina, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino jungtinės veiklos sutartį ir 2016 m. gegužės 18 d. susitarimą, juos aiškino atsietai vieną nuo kito, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog ieškovės teisė į pelno dalį priklauso proporcingai nuo įnašo į jungtinę veiklą ir nepagrįstai sumenkino atskiriančiosios sienelės vaidmenį ir jos duodamą naudą. Taip pat nurodo, kad teismas paneigė ieškovės, įdėjusios dideles materialaus ir nematerialaus pobūdžio investicijas į jungtinę veiklą, teisę gauti pelno dalį.

30. Kadangi teisėjų kolegija jau įvertino ieškovės veiksmus pastatant atskiriančiąją sienelę jungtinės veiklos sutarties ir papildomo susitarimo aspektu, todėl šie motyvai nebekartojami. Kartu pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ne visomis ieškovės investicijomis į jungtinę veiklą ir dėl to atsiradusios skolos dėl pelno nepasidalijimo priteisimo, o būtent dėl ieškovės atliktų konkrečių veiksmų pagal 2016 m. gegužės 18 d. susitarimą ir dėl to atsiradusios atsakovės pareigos pasidalinti pelną. Ieškovė ieškinyje kaip pelno pasidalijimo sąlygą nurodė 4 rentgeno diagnostikos aparatams skirtų skaitmeninių vaizdo detektorių ir 3 programinės įrangos komplektų įdiegimą ir atskiriančiosios sienelės pastatymą, jokių kitų investicijų ieškinyje neįvardino ir nereiškė reikalavimo dėl kitokios įdiegtos įrangos sugeneruoto pelno pasidalijimo.

31. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

32. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais išplečiamos ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės (pvz., dėl kitų, nei nurodyta ieškinyje, investicijų, atskiriamosios sienelės, kaip tam tikros idėjos reikšmės investiciniam projektui ir pan.), neanalizuotini, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas (CPK 306 straipsnio 2 dalis) .

33. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad nustačius aplinkybę, jog detektoriai buvo naudoti nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., į ją turėjo būti atsižvelgta paskirstant pelną, taip pat atmestini, nes papildomo susitarimo sąlyga dalintis pelną turėjo būti pagrįsta šiame susitarime nurodytos įrangos įdiegimu, o ne vien bandymu ją įdiegti, ko vėliau buvo atsisakyta. Akivaizdu, kad atsisakius naudoti netinkamą įrangą, ji negalėjo sugeneruoti didesnių pajamų, o be to, ieškovė ir nepateikė konkrečių duomenų apie tuo laikotarpiu išaugusį paslaugų kiekio prieaugį. Bet kuriuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad papildoma įranga, turėjusi sugeneruoti didesnį paslaugų kiekį, ieškovės nebuvo įdiegta ir netapo jos papildomu įnašu į partnerių jungtinę veiklą, turėjusiu įtakos pelno padidėjimui.

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritarė daliai pirmosios instancijos teismo išvadų, o panaikintoje dalyje nurodė argumentus dėl šios ginčo dalies esminių motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės UAB „DG ir Ko“ valstybei priteistinas 1 966 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, ir 6,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

37. Atsakovė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 4 428,60 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. t. 2 b. l. 32-44, t. 3 b. l. 8-17) – už atsiliepimo į ieškinį parengimą (363 Eur + 314,60 Eur = 677,60 Eur), tripliko parengimą (847 Eur), bylos medžiagos analizę (48,40 Eur), pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (605 Eur), už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą (169,40 Eur + 2 081,20 Eur = 2 250,60 Eur).

38. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 2 044 Eur (2,5 x 817,6). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimą į ieškinį (didžiąją jo dalį) rengė ir byloje atsakovę atstovavo advokato padėjėjas L. S., maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 1 635,20 Eur (2,5 x 817,6 x 80 proc.). Atsakovės prašoma priteisti 677,60 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą ne tik neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra gerokai mažesnė, o šių išlaidų apmokėjimą pagrindžia byloje esantys 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 28 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai. Nors 2017 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodyme (mokėjimo paskirties laukelyje) nėra nurodyta PVM sąskaita faktūra Nr. ADV 27278, išrašyta už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad už minėtas teisines paslaugas nebuvo atsiskaityta, kadangi mokėjimas atliktas aktualiu teisinių paslaugų teikimo laikotarpiu, šios teisinės paslaugos neabejotinai buvo suteiktos (tą patvirtina byloje esantis atsiliepimas į ieškinį ir klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita), be to, iš mokėjimo paskirties laukelyje nurodytų duomenų galima daryti tikėtiną išvadą, jog buvo išvardintos ne visos apmokėtinos PVM sąskaitos faktūros (galimai dėl to, kad netilpo), kadangi šis laukelis baigiasi įrašu ADV27 (nebaigtas rašyti PVM sąskaitos faktūros numeris).

39. Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą maksimalus užmokesčio už tripliko parengimą dydis (kai jį rengia advokato padėjėjas) yra 981,12 Eur (1,5 x 817,6 x 80 proc.). Atsakovės prašoma priteisti 847 Eur suma už tripliko parengimą šio dydžio neviršija, o šių išlaidų apmokėjimą pagrindžia 2017 m. rugpjūčio 23 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už bylos medžiagos analizę (48,40 Eur) taip pat neviršija Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (0,1 x 1 val. x 926,7 x 80 proc.), todėl laikytinos pagrįstomis.

40. Atsakovė už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą prašo priteisti 2 250,60 Eur sumą. Nors pateiktose klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitose nėra nurodyta, kas rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tačiau jį pasirašė advokato padėjėjas L. S., kuris atstovavo atsakovę ir teismo posėdžiuose, todėl skaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą dydį vadovaujamasi Rekomendacijų 5 punktu (80 proc.). Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą dydis yra 1 940,60 Eur (2,5 x 970,3 x 80 proc.). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą (2 250,60 Eur) viršija šį dydį, todėl yra mažintinos iki maksimalios 1 940,60 Eur sumos.

41. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą yra neprotingos ir aiškiai per didelės (galėtų būti 741,40 Eur dydžio), su tokiu ieškovės vertinimu nėra pagrindo sutikti. Įvertinus atsiliepimo į patikslintą ieškinį apimtį, priedų skaičių, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ginčo sumos dydį, nurodytas advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, laikytina, kad atsakovei priteistinos 1 940,60 Eur dydžio išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą yra protingos ir pagrįstos.

42. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą dydis (kai atstovauja advokato padėjėjas) yra 74,86 Eur (0,1 x 935,7 x 80 proc.). Iš atsakovės pateiktos klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje truko 5 valandas, taigi maksimali galima priteisti išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje suma yra 374,28 Eur. Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (605 Eur) viršija šią sumą, todėl yra mažintina iki 374,28 Eur.

43. Nors pagal atsakovės pateiktus AB SEB banko mokėjimo nurodymus ją atstovavusiai advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ yra apmokėta ir už kitas teisines paslaugas, nesuteiktas šioje civilinėje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu ir realumu, kadangi mokėjimai atlikti aktualiu teisinių paslaugų teikimo šioje civilinėje byloje laikotarpiu, teisinių paslaugų suteikimo faktą patvirtina tiek byloje pateikti procesiniai dokumentai ir atlikti procesiniai veiksmai (atstovavimas), tiek suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, o mokėjimo paskirties laukelyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kurios yra pateiktos byloje ir pagal kurias prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, jog pagal Rekomendacijų 9 punktą minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių ir yra atmetamas, todėl už kai kurias atsakovei suteiktas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Pažymėtina, kad aktualiuose šiame ginče Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nurodyti bylinėjimosi išlaidų dydžiai (už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą) apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, padauginus juos iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), o ne už konkretų valandų skaičių, taigi Rekomendacijų 9 punktas šiuo atveju apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą netaikytinas.

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą dydis mažintinas nuo 4 340,47 Eur iki 3 887,88 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 185,80 Eur ir 871,20 Eur. Atsakovės prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijų 8.9 ir 8.11 punktuose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (2,5 x 1 262,7 x 80 proc.) (1,3 x 1 262,7 x 80 proc.), o turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, AB SEB banko mokėjimo nurodymai. Be to, atsakovė sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus visiškai, o ieškovės apeliacinį skundą atmetus (tenkintas tik nedidelėje bylinėjimosi išlaidų dalyje), atsakovei iš ieškovės priteistina 2 118 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

48. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės UAB „DG ir Ko“ valstybei priteistinas 1 900 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi (e. b. t. 3, b. l. 54-55)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Kauno miesto poliklinika“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ 3 887,88 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 2 118 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ 1 966 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 1 900 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 6,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.